2018 rugsėjo 18, antradienis
V.Radžvilas: Patyčios iš tikinčiųjų - tik beatodairiškas reklamos būdas?
(65)
Vytautas RADŽVILAS
Po ypač įžūlaus išpuolio prieš tikinčiuosius per Žolinės šventę Turgelių bažnyčioje net „šiuolaikiškiausi“ ir „pažangiausi“, tai yra atlaidžiausi, „laiko dvasią“ tariamai atitinkantiems krikščioniškojo mokymo iškraipymams autoriai susisgribo ir išdrįso prabilti, kad toliau tylėti jau negalima. Tačiau sprendžiant iš jų tekstų sunku patikėti, kad greitai ateis laikas, kai apie tikrą krikščionybės padėtį nebebus sakoma tik pusiau tiesa, kaip kad buvo įprasta elgtis sovietmečiu. Būna akimirkų, kai būtina kalbėti iš esmės ir sakyti visą tiesą.
|
||||||
|
Redakcijos archyvo asociatyvi nuotr.
|
Štai vieno straipsnio autorė teigia, Turgelių bažnyčioje vykusios patyčios buvo visuomenei žalingas beatodairiškas savireklamos būdas. Lyg ir panašu į tiesą, bet ne tiesa: tai, kas įvyko, buvo kur kas blogiau. Vis dėlto minėtas išpuolis, kai buvo sujaukta šv. Mišių laukimo rimtis, buvo visai kito masto ir pobūdžio viešas veiksmas, negu atgrasus, smerktinas, bet vis dėlto iš esmės privatus vieno ar siauros grupelės žmonių šaipymasis iš grynai asmeninių kieno nors išvaizdos, aprangos ypatumų, patyčių taikiniu tapusio žmogaus trūkumų, negalių ar kitų kam nors nepatinkančių jo nuostatų ar savybių.
O išdrįsus prabilti apie problemos esmę, niekaip nepavyktų nutylėti bent jau dviejų svarbių aplinkybių. Pirmoji - tokia besityčiojančio subjekto „drąsa“ yra ne paprastas įžūlumas, o aiškus ženklas, kad sugrįžta į sovietmetį, kai tyčiotis iš religijos, Bažnyčios ir tikinčiųjų buvo įprasta. Tiesą sakant, gal net ne į sovietmetį, o ankstyvąjį komunistinio režimo tarpsnį, kuris buvo visiško ir nebaudžiamo mažaraščių padugnių siautėjimo laikas. Įsijautę į ,,pažangos nešėjų“ ir „kovotojų su religiniais prietarais“ vaidmenį, visuomenės atmatos niokojo šventoves, karikatūriškai parodijavo dvasininkus, beatodairiškai įžeidinėjo ir žemino tikinčiuosius. Tačiau stabilizavusis režimui, tokie padugnės buvo pradėti šiek tiek tramdyti ir jų stengtasi atsikratyti. Aišku, religija ir tikintieji ir toliau būdavo persekiojami, kritikuojami, puolami, šmeižiami. Žvitrios šventoriuose budėjusių „bildukų“ akys stebėjo ir registravo į bažnyčias einančius „juodaskvernius“ ir „tamsuolius“, kurie buvo smerkiami kaip apgailėtini „praeities prietarų“ niekaip neįstengiantys atsikratyti nevykėliai. Vis dėlto drastiškiausių ir vulgariausių patyčių formų, tokių kaip šv. Mišių išniekinimas padugnėms braunantis tiesiai į pamaldas, pradėta vengti. Bent jau politiniais motyvais, siekiant pernelyg neerzinti tikinčiųjų ir šitaip pelnyti jų lojalumą valdžiai, anksčiau nepažabotas patyčias stengtasi nors kiek riboti ir prislopinti. Tad šiuo atžvilgiu „europietiškas ir pažangus“ jaunosios Lietuvos „menininkų“ kartos atstovas galėtų drąsiai pretenduoti į pačią aukščiausią - vadinamųjų „buldozerinių“ - sovietinių komunistinių ateistų lygą.
Antroji nutylėta aplinkybė - šitaip tyčiotis „demokratinėje ir laisvoje“ Lietuvoje leidžiama ir drįstama anaiptol ne iš bet ko. Didžiulę „privilegiją“ ir neapsakomą „laimę“ būti nuolatinių, masinių ir nebaudžiamų patyčių taikiniais turi tik viena piliečių grupė. Krikščionys. O ir tie ne visi - tik niekaip nespėjantys atliepti „laiko dvasiai“, todėl iš anksto pasmerkti beviltiškam atsilikimui ir tamsai, katalikai. Nors ir tai ne visai tikslu - tik užsipyrę ir niekaip neleidžiantys ..sumoderninti“ ir „humanizuoti“ savojo tikėjimo principų retrogradiški, tai yra „neapsišvietę“ ir „nemodernūs“ katalikai. Tai jau kadaise matyta: nors ateistinis režimas nuožmiai persekiojo religiją ir Bažnyčią, visaip ujo sąmoningus bei tvirtus dvasininkus ir tikinčiuosius, jis gyrėsi nevengiąs „geranoriško ir kantraus dialogo“ su „pažangiai mąstančiais“ šios bendruomenės atstovais. O trokštantieji patekti tarp pateptųjų, tai yra būti pripažinti „pažangiais“, dvasininkai ir tikintieji turėjo atitikti aiškias ir griežtas sąlygas. Jie privalėjo pripažinti, kad pavergtoje Lietuvoje vykdomos „pažangios socialistinės pertvarkos“ yra neišvengiamos, teisingai suprasti ir remti išmintingą joms vadovaujančios Komunistų partijos politiką, suvokti, kad Kristaus mokymas toks „giminingas“ ir „artimas“ marksizmui, kad „ne taip jau ir skiriasi“ nuo K.Markso skelbtos proletarinės komunistinės revoliucijos doktrinos. Į šitokius „pažangiai mąstančius“ krikščionis iš tiesų buvo žvelgiama palankiau ir su jais elgiamasi truputėlį atlaidžiau.
Tokie patys „pažangieji“ krikščionys niekur nedingo ir „pasikeitus laikams“, jų netrūksta ir nepriklausomos Lietuvos krikščionių bendruomenėje. Kaip ir kadaise, juos atpažinti lengva. Jie nerausdami aiškina, kad šių dienų liberalizmas iš esmės yra ne kas kita, o „patobulinta“ ir iki galo išsiskleidusi krikščionybė. Išsijuosę kartoja, kad Dievo meilė yra tokia begalinė ir jau šiame pasaulyje veikia taip neatremiamai, jog čia pat neabejotinai atleidžia visas jame daromas nuodėmes. Šie „pažangūs“ ir „liberalūs“ krikščionys atvirai moko, kad siekiančiam šią meilę „visavertiškai liudyti“ krikščioniui leistina ir net dera būti „drąsiam“ ir nesibaiminti prireikus „pakoreguoti“, „peržengti“ ar „atšaukti“ net pamatinius Kristaus mokymo principus, kurie šiais moderniais laikais jiems kartais pasirodo esą per siauri ir stabdo tos meilės raišką ją varžančiais „pasenusiais“ moraliniais reikalavimais.
Kitaip negu sovietmečiu, nuosekliai ir kryptingai iškrikščionintame šių dienų pasaulyje „pažangiesiems“ krikščionims suteikiama net savotiška „laisvė“ ar bent jau šiokia tokia privilegija: jie gali naudotis maloningai suteikta teise viešai paaimanuoti ir jautriai „išsakyti“ (bet jokiu būdu ne valingai ir ryžtingai protestuoti!) juos giliai žeidžiančią nuoskaudą, kad patiriamos patyčios juos liūdina, nes žemina jų žmogiškąjį orumą. Dabar leidžiama viešai pasiskųsti ar net pasipiktinti pavieniais „ekscesais“, bet mainais už šią maloningai kaip „nuolaidą“ suteikiamą teisę reikalaujama pripažinti, t.y. meluoti, kad egzistuoja visiška ir kone tobula religijos laisvė, kad brutalus krikščionybės stūmimas iš viešojo gyvenimo tėra piktavalių skleidžiamas šmeižikiškas pramanas.
Baigiant belieka pridurti: šios niekuo nenusileidžiančios sovietinėms, o kai kuriais atžvilgiais jas net pranokstančios, patyčios nesiliaus, kol nebus įvardyta ir pradėta šalinti jų tikroji priežastis. Jos galimos tik todėl, kad ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje kova su krikščionybe yra masinis ir sisteminis reiškinys. Todėl patyčių spektaklis Turgelių bažnyčioje turi būti suvokiamas kur kas platesniame kontekste ir vertinamas ne kaip keliantis pasipiktinimą atsitiktinio išsišokėlio sukurtas „ekscesas“, bet kaip visoje ES erdvėje vykstančio moralinio ir psichologinio teroro prieš „krikščionybės prietarų“ neišsižadėjusius piliečius eilinė ir smulki, bet dėsninga ir neišvengiama apraiška. Sutelktai ir veiksmingai pasipriešinti šiam teororui taptų įmanoma tik tuo atveju, jeigu katalikiška visuomenė, o ypač jai vadovaujantys autoritetingi Bažnyčios atstovai, aiškiai ir atvirai prabiltų ir drąsiai pasakytų visuomenei, kad tokie nesibaigiantys „ekscesai“ nėra atsitiktiniai, ir savaime niekada nesiliaus. Priešingai - jeigu nebus sutelktai ir ryžtingai pasipriešinta, jų tik daugės, panašūs išpuoliai taps dar dažnesni ir įžūlesni. Mat jiems vykti sukurta ne tik palanki moralinė ir psichologinė terpė, bet ir visos politinės ir teisinės prielaidos. Jos yra akivaizdžios. Derėtų liautis apgaudinėti save ir kitus, kad dabartinė ES yra krikščioniškas projektas. Vieninga Europa - iš tiesų didinga krikščioniška vizija. Tačiau šių dienų liberalkomunistinė ES su šia vizija neturi nieko bendra. Maža to, vienas svarbiausių jos vadovybės keliamų „naujosios Europos“ kūrimo programinių tikslų - sunaikinti krikščionybę. Jeigu Europoje vietos jai nėra numatyta, tai nėra ko stebėtis, kad patyčios tampa viena iš daugelio priemonių siekti didžiojo tikslo - apvalyti Europą nuo krikščionybės ir krikščionių, o galiausiai ištrinti patį jų du tūkstantmečius trukusį buvojimą joje galinčius priminti net menkiausius pėdsakus.
Pasidalink:
Nepykite komentatoriai, bet komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
-
Reziume
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 13:14:16
Prašalietis, kaip jau įprasta pavaro pro šalį, nebūtų Prašalietis.
-
senis
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 13:06:46
neverkslenk, Radzvilai. Katalikybe dziuna nuo melo, godumo ir istvirkimo.
Pirma. Popiezius sesdamas i sarvuota popomobili, duoda visiems suprasti,
kad Dievo nera, arba jis neigalus. Kitaip, kaip suprasti? Dievas nesugeba
apsaugoti savo vietininko zemeje? Antra. Celibatas. Celibata itaise ne
Kristus, bet viduramziais, popiezius. Itaise tam, kad kunigu vaikams
neatitektu ju tevu sukauptas turtas, kad tas turtas liktu baznyciai.
Celibatas, tai atviras melas, labai mazai kunigu jo laikosi, yra priversti
meluoti. Melas, mirtina nuodeme. Visus, beveik visus, kunigus popiezius
priverte daryti mirtina nuodeme. Trecia, didele dalis kunigu bendradarbiavo
su kgb. Kai visus pabaltijo kgbistus 1990 metais Jelcinas pardave gosdepui,
tie patys kunigai pradejo tarnauti Sorosui. Ketvirta. Sorosas Velnias. -
Grybauskaitės gauja
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 12:58:50
Yra toks šlykštus "veikėjas" korumpuotas antstolis DONATAS KISIELIUS.
Tai GRYBAUSKAITĖS draugelis bei nuolankus tarnas. Išlaižo ir nuolankiai
visas komandas vykdo. GRYBAS pas jį namuose vasario 16 d. proga net
filmavosi, reklaminį šventinį filmuką susuko. Todėl tas šlykštynė
jaučiasi po GRYBAUSKAITĖS "stogu" visiškai nebaudžiamas. -
Prosenelis
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 12:50:28
Ne brangusis brangioji noriejau pasakyti kad žmogus pagonis tikiejo i ta
ką matie ir girdiejo o žmogus krikščionis sukurie pasaka suradęs
dinksti pralobimui ir kito žmogaus gąsdinimui kad jaigu nebus tarnas
tbaiznycios įsakmus tai po mirties nepateks i dangų bet ir iš kunigo
zuodziu per laidotuves išgirstame teisingeuse žodį iš dulkies kilome i
dulke pavirsime tas žodis viską pasako.Baznycia nuo amžių glūdumos
tai buvo dikadoniu aukso ir ponui vergu paklusnumu i gąsdinimas
nesupykite ant manęs aš aiskei jums pasakau aš jau greitai pavirisiu i
pelenus dulke. -
Prašalieti,
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 12:27:36
gal autorius ir gvildeno marksizmo mokslus, bet tas jo nepagadino. O tokie
visi negvildenę, tai nei Dievui žvakė, nei velniui kačerga - patys
nežino, kokioj jie pusėj. -
Prašalieti,
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 12:25:51
nemeluok. Masiškai niekas nevarinėjo, gerai prisimenu. Kai tarybų
valdžia įsitvirtino, bažnyčios buvo pilnos, niekas iš jų nevarė.
Persekiojo politinius disidentus, o ne tikinčius. Ir prieš religiją
kovojo režimas, o ne masiškai visokios padugnės, kaip dabar. -
Prašalietis
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 12:12:07
Autorius,apie"šiandienines užsilikusių komunistinių šmėklų kovas
prieš krikščionybę", pavarė leniniškai,tik iš priešingos
pusės.Matomai prisiminė gvildentus savo laiku marksistinės-leninės
filosofijos mokslus.Kaip buvo"vaikomi tikintieji iš
bažnyčių"tarybiniais laikais,vyresnės kartos žmonės žino,nes tais
laikais jie gyveno ir matė kaip buvo iš tiesų. Tad apie tų
laikų"komunistų rengiamas tikinčiųjų inkvizicijas",Radžvilas galėtų
pablevyzgoti su disesniu"šių buvusių baisenybių pateikimo" pasisekimu
savo galimiems,mažai ką nutuokiantiems studentams. -
graži mintis :)
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 12:09:56
"maniau, kad rašo kunigas"
-
ei EJ
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 11:47:30
Šiuokart rašoma apie tai, kas po šonu. Apie anuos nusikaltimus irgi
rašoma ir ne kartą. -
chmm
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 11:46:09
Perskaičiau. Bet kai kur "Amen" tikrai ne vietoj, lyg nežinotų, ką tas
žodis reiškia. -
EJ
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 11:45:27
Maniau, kad raso kunigas. Bet ne, ziuriu- V.Radzvilas... Krikscionybe yra
mumyse, bet ne baznycioje. Nezinau, kokias patycias mini autorius. Matyt
kazkas tokio bjauraus ivyko pries tikinciuosius. Bet negalime nematyti ir
baznytiniu nusikaltimu. Cia neseniai nuskambejes per visa Amerika
katalikiskas skandalas: m.youtube.com/watch?v=_uI92oL06YY .... CNN "Report
details sexual abuse by more than 300 priests in Pennsylvania's Catholic
Church". ......Cia reportazas per CNN televizija apie masinius baznytinius
nusikaltimus pries vaikus Pensilvanijoje JAV (angliskai) -
Kaimietis
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 11:40:26
Vyskupai kalti: ant palinkusio medžio visos ožkos lipa!
-
budintis
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 11:29:18
Straipsnyje yra parašyta daug tiesos ir su tuo nesutikti būtų sunku,
bet.....
Jeigu autorius būtų skaitęs naujausias dieviškąsias 34-ias Apraiškas,
skelbtas internete nuo 2004 12 29 dienos, būtų suvokęs, kad Dievo namai
yra tušti. Jėzus juos paliko.
Vėlyvio pavardė ( Vėluojantis)yra todėl, kad jis pavėlavo šou
surengti Bažnyčioje. Šou bažnyčioje prasidėjo nuo 1968 metų, kai po
II Vatikano susirinkimo kunigai Bažnyčiose pasistatė pridėtinius demono
stalus ir išniekino Eucharistiją. Prasidėjo Bažnyčių griūtis ir
įvairūs koncertai.....Sakramentai tiekiami tapo niekiniais. Prasidėjo
sielų turgus- sielų pardavimas šėtonui už 30 „sidabrinių“ prie
pridėtinių demono stalų Bažnyčiose. Mišių nešventų užpirkimas už
pinigus. Todėl šiam šou ir buvo pasirinkta Turgelių Bažnyčia-
parodyti turgaus esmę. -
Proseneliui
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 11:17:42
Nori pasakyt, kad jei dabar būtume visi pagonys, tai gyventume gražiai,
už rankučių susiėmę? Padugnės ir tada rastų iš ko pasityčioti.
Negi nesupranti esmės, proseneli? -
matuok matuok
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 11:15:30
Dabar "žviegia" ne tie, kurie žviegė tada.
-
matuokim vienodu saiku
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 11:03:33
Kai Rusijoj buvo nubaustos pussy riot už išsidirbinėjimą cerkvėje,
koks žviegimas kilo lietuvoj apie žmogaus teisių ir laisvių
pažeidimą, rusišką fašizmą.Tai ko dabar nepatenkinti? -
Prosenelis
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 11:02:33
Senai lietuvei buvo kaip krikščionis sako pagoniškų tikiejimu kitose
tautose atsirado krikščionybei pasiekiejas vadas buvo Dievo sūnus gimęs
nekaltai pradietuos Juozapo šeimoje Marijos prasidiejo didelis kraujo
praliejimas tar tikinčiųjų nes žmogus turiejo tikiejima ir viltį nuo
uzgimimo dienos Lietuvai krikscionybie atnesie vokiečiai krizuociai
kalavijuociai privertie patikinti įsiliedami daug kraujo Lietuvių ir
savu. Žmogus turi tikieti i ką nori ar perkūną ąžuolą ugnį ar i
sukurta žmogaus pasaka .perkuna ugnį ąžuolą sukurie gamta aš manau
kad ir žmogų o žmogus sukurie Dievą jo pasirinkta Marija ir jiezu bet
viltį tikiejima žmogus nes to iš žmogaus atimti niekas negali ir neturi
teises i ką nori i ta ir tiki juo asmeninis reikalas. -
...
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 10:58:27
Labai teisinga Bažnyčios kritika. Gali apimti neviltis matant, kokie
bejėgiai tapę Bažnyčios tarnai. Liepė islamizuotis - davaj, visi už
islamą. Leidžia vienalytes santuokas - davaj, tegu. Leidžia jiems dar ir
įsivaikinti - tegu ima tuos vaikus, lygios galimybės, asmens laisvė.
Viskas pagal akciją "darom". Lyg nebūta visų gerų pamokymų,
pavyzdžių ir amžinų vertybių. Kaip lengva viską nubraukti. -
....
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 10:52:48
Kristus su lazda išvaikė prekijus iš bažnyčios. Kaip manot, Jis nieko
nebūtų daręs su šitais įsiveržusiais padugnėm? Savaip, bet būtų
"pastatęs" juos į vietą. Savaip, bet būtų. Mes išmokyti nereaguoti,
nutylėti, nuleisti negirdom viską net tada, kai mus įžeidžia,
įskaudina, pasityčioja. Mes nemokam atsakyti, pasakyti, ką galvojam.
Atpratino. -
to abc
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 10:43:45
Tai dar nežinom, kas yra pozityvas? Tai ką mes veikėm visus tuos
šimtmečius? -
to abc
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 10:43:00
Ne tikėjimas juos daro silpnais. Jie tikėdami netampa stipriais. O
turėtų.
Bažnyčia turi aiškiai pasakyti savo poziciją, o ne per aplinkui,
aptakiai. Pastaraisiais metais Bažnyčia praranda savo stuburą,
orientaciją, aiškią poziciją. Svyruoja, "gal ir visai nieko, viskas
galima". Nuolat koreguodami Šventą Raštą, taikydami jį prie moderno,
jie kerta šaką, ant kurios sėdi milijonai krikščionių. Ne Dievo
priesakus reikia taikyti prie vis įžūlėjančios visuomenės, o
atvirkščiai - laikytis to, kas jau buvo pasakyta. Dievas nekinta. Jeigu
žmogus tiki. O jeigu netiki, tai apie ką tada kalbam? Tada klausimas,
kiek išvis yra likę autentikos tuose priesakuose, jei juos kiekvienas
popiežius keičia pagal savo gadynę? -
Lorkė
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 10:34:47
Na, iš mokyklos jau buvo pasityčiota prieš metus, kai Žalgirio arenoje
LNK klounai moksleiviams organizavo "geriausią ever pamoką", kurią
vainikavo daina "Noriu kakū". Bažnyčia, kaip ir švietimo sistema negali
apsiginti nuo išsišokėlių. Įdomu, kokia būtų institucijų reakciją,
jei tokie linksmuoliai pradėtų sklaidytis teismo posėdžio metu? Arba
Seime? Arba pas Skvernelį, kai šis susitiko su Izraelio premjieru? -
abc
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 10:21:31
taip, išpuolis negatyvus. Bet projektuodamiesi į jį, mes sužinom, kas
yra pozityvas. Mes tapatinamės, ne su naglais piktadariais, o su tuo ,,mes
taip niekada nedarytume''. Jiezus visada turi du kalavijus kurie gali kapot
ne tik ausis. O priešas gi visad tarp savų ir visad toks pats vagis
Judas. Ne Muchametas ar Mozė. -
abc
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 10:06:33
vadinat tikinčius silpnais?
-
to abc
2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 10:05:25
Tai kad šiuokart reikia gintis ne nuo "muchametonų", o nuo savų
bedvasių idiotų.
)