respublika.lt

2018 rugsėjo 22, šeštadienis

Visiškai slaptai. Asmeniškai draugui Berijainuotraukos (11)

2018 kovo mėn. 12 d. 18:08:11
Linas V. Medelis

Sunku tikėtis, kad Rusija Lietuvai artimiausiu metu grąžintų kultūrines vertybes, įskaitant ir dokumentus. Šį bei tą galima išgriebti interneto mariose, pavyzdžiui, Aleksandro Jakovlevo (1923-2005, А. Н. Яковлев) asmeniniame fonde. Šio akademiko, beje, apdovanoto Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, laikomo M.Gorbačiovo „perestroikos“ projektuotoju, fonde aptikau ir dokumentą, kiek netikėtoje šviesoje parodantį padėtį sovietinėje Lietuvoje, frontui ką tik nugriaudėjus į Vakarus. Jis iliustruoja pirmųjų pokario metų atmosferą ir gniaužtus, kuriuose Maskvos KGB laikė vietinius kolaborantus.

 

Dokumete 35 metų KGB generolas leitenantas Tkačenka (vardo ir tėvavardžio nėra - aut.) 1945 m. liepos 9 d. KGB generaliniam komisarui, Stalino represijų organizatoriui Lavrentijui Berijai rašo: „Laikau būtinu Jums pranešti kai kuriuos duomenis, apibūdinančius Lietuvos TSR partinių ir tarybinių organų būseną ir darbą“.

Pranešimas yra dviejų dalių.

Apie tarybinio ir partinio aparato užterštumą antitarybiniu elementu

Šioje dalyje pateikiamas trijų dešimčių antitarybinių elementų sąrašas, jame nurodomi aukšti pareigūnai: Liaudies komisariatų (šiandien sakytume - ministerijų), jų skyrių vadovai ir pavaduotojai, miestų, valsčių partiniai sekretoriai, įmonių vadovai. Jie kaltinami dalyvavimu pogrindžio veikloje, pagalba besislapstantiems liaudies priešams, nacionalistų įdarbinimu. Pavardės ir vardai iškraipytos rusiška maniera. Pavyzdžiui, pirmas sąraše Vytautas Vazalinskas (Вазелинскас Витавтас), Lietuvos tarybinių ūkių liaudies komisariato vadovas (šiandien sakytume - ministras), savo bute nuo arešto slėpė buvusį žemdirbystės ministrą ir vokiečių okupacinės valdžios teismų palatos narį Vitkų. Jis yra priėmęs į darbą keletą politiniu atžvilgiu abejotinų asmenų. O štai LTSR sveikatos apsaugos liaudies komisaras Vytautas Girdzijauskas (Гирдзяускас Витавтас) pats yra antitarybinis elementas, palaiko ryšius su nelegalioje padėtyje esančiu Lietuvos laisvės armijos aukščiausiojo štabo nariu Zaskevičiumi (daug vėliau asmuo tokia pavarde tapo žinomas kaip KGB agentas - aut.).

Šalia pavardžių prierašai: ruošiami dokumentai suėmimui, suimtas, šiomis dienomis bus areštuotas.

Kai kurie faktai apie partinių-tarybinių organizacijų darbo trūkumus

Generolas piktinasi, kad Lietuvos partinės organizacijos nevykdo komunistų partijos nutarimų dėl kovos su „lietuviškai vokiškais buržuaziniais nacionalistais“, ir tai visai nekelia reikiamo nerimo Lietuvos vadovybei. Ir patys vadovai dirba per mažai, „vietose“ nebūna, darbininkai ir valstiečiai jų negirdi ir nemato. Lietuvos KP (b) sekretorius drg. Sniečkus (Antanas Sniečkus šiame poste išsilaikė 33 metus - aut.) kartais vakarais būna darbe, o likusieji - Sovnarkomo pirmininkas drg. Gedvilas (Mečislovas Gedvilas 1940-1946 m. LTSR liaudies komisarų tarybos pirmininkas - aut.), jo pavaduotojai, liaudies komisarai, taip pat CK aparato darbuotojai, vakarais „kaip taisyklė“ nedirba.

Raporte rašoma, kad pavasarį šį klausimą aptariant LKP(b) CK biure, „reikėjo įdėti daug vargo, įrodinėjant būtinybę aparatui dirbti bent 8 valandas per parą“. O esą Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas drg. Paleckis viename posėdyje atsidusęs pareiškė: „Tai bent būdavo senais gerais laikais (prie Smetonos) - atidirbai sau 6 valandas ir niekam nieko nebeprivalai, niekas tavęs netrukdo“.

Maža to, Paleckis įtartas paslapčių išdavimu: „Drg. Paleckis visiškai slaptais valstybiniais reikalais dalinasi su savo šeimos nariais, iš kurių šios žinios greitai patenka mums priešiškiems asmenims“.

Į Vilnių atvykę du aukšti pareigūnai Suslovui (Michailas Suslovas, tuo metu VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkas, Maskvos vietininkas - aut.) ir Sniečkui pranešė apie pasirengimą operacijai suimti antitarybinio pogrindžio dalyvius ir banditus bei apie numatomą jų šeimų iškeldinimą. „Tą pačią dieną drg. Sniečkus apie viską smulkiai papasakojo drg. Gedvilui ir Paleckiui, o š.m. birželio 6-ą mūsų agentas „Stogov“ pranešė: „Vakar, birželio 5-ą, aš susitikau su „Lietuvos laisvės armijos“ („LLA“) miesto štabo nariu Liudu Bulka, kuris pasakė man, kad šiomis dienomis į Vilnių atvyks Vilniaus apygardos „LLA“ štabo narys Gylys. Jis atvyksta labai nelaiku, nes šiomis dienomis prasidės dideli suėmimai. Kai aš suabejojau šitų žinių tikrumu, Bulka man pasakė, kad šitos žinios tikslios, nes Paleckio dukra, besimokanti 6-oje gimnazijos klasėje, jam sakiusi, kad čionai atvažiavo NKGB generolas pulkininkas, apsigyvenęs Akmenų gatvėje, ir įsakė pradėti lietuvių suėmimus, todėl namuose geriau nenakvoti“.

Generolas toliau stengiasi kuo nepalankesnėje šviesoje rodyti Paleckį. Cituojami agentūriniai pranešimai: „... mano geram bičiuliui teko susitikti su Prezidiumo pirmininku Justu Paleckiu, kuriam pastarasis kaip geram pažįstamam pareiškė: „Žinai, mūsų komunistų-lietuvių keliai skiriasi. Velniai žino, bjaurias direktyvas duoda Maskva, o mums tenka jas vykdyti. Mes gerai žinome, ko nori mūsų šalis ir liaudis, bet mes bejėgiai. Visur veikia tamsiosios Kremliaus jėgos, kurios gali ir neabejotinai atves lietuvių liaudį į išsigimimą ir išnykimą“.

Generolui nerimą kėlė ir tai, kad kartais Sniečkus susitikdavo su bendražygiais lietuviais, nedalyvaujant antrajam sekretoriui Isačenkai (visi antrieji būdavo Maskvos statytiniai - aut.). Taip buvo ir po minėtų suėmimų Vilniuje. Sniečkus priekaištavo: „Va, tai tau, Maskvoje mes raportavome, kad pas mus viskas gerai, o dabar toks nemalonumas. Jūs žinote, juk liepos 10-ą pas mus respublikinis inteligentijos suvažiavimas, kaip mes jiems paaiškinsim šituos suėmimus?“

Tkačenka nepraleido progos įkąsti ir Suslovui, privalėjusiam geležine ranka vadovauti Lietuvos „vadovams“: „Drg. Suslovas dirba mažai. Nuo to meto, kai buvo organizuotas VKP (b) biuras [Lietuvai] apie pusę laiko jis praleido Maskvoje /.../, dieną darbo metu jį dažnai galima pamatyti skaitantį grožinę literatūra, vakarais (išskyrus retus atvejus, kai nėra suvažiavimų arba pasitarimų) tarnyboje būna retai. /.../ Tuo tarpu drg. Suslovo pasisakymai CK plenumuose ir įvairiuose pasitarimuose yra labiau pamokomojo pobūdžio. Prie tų pamokymų ir kalbų vietos vadovai taip priprato, kad į juos nekreipia dėmesio ir sau išvadų nedaro“.

Mašinėle spausdinto teksto pabaigoje tik parašas: Tkačenko. Nei vardo, nei pareigų nėra.

Autoriaus komentaras


Šį bei tą apie apie Tkačenką sužinoti galima. Nusipelnęs saugumietis Ivanas Tkačenka (Иван Максимович Ткаченко) interneto portaluose randamas daugybę apdovanojimų pelniusių kagėbistų sąrašuose. 1941 m. liepą, sovietinei armijai traukiantis nuo vokiečių puolimo, jo įsakymu sušaudyti 757 kaliniai-liaudies priešai Ukrainoje. Vėliau „kovojo“ deportuodamas į TSRS rytus 650 tūkstančių čečėnų, ingušų, kalmukų, karačajų. Turėjo KGB vertinamą bruožą - visur rasdavo tarybų valdžios priešų. Net per daug.

Štai jis komandiruojamas į Iževską pagelbėti ginkluotės komisarui. Netrukus Maskvą pasiekia telefonograma Berijai: „Iževsko gamykloje, kur gaminamas kulkosvaidis „Maksim“, išaiškinau kenkėjus: cecho Nr. 5 viršininką Viktorovą A. P. ir cecho Nr. 8 viršininką Afanasjevą L. V. /.../ prašau Jūsų sutikimo juos represuoti. Be to, šios gamyklos direktorius Dubovoj - labai silpnas darbuotojas. Prašau Jūsų nurodymo nušalinti jį nuo darbo, o gamyklos direktoriumi paskirti Sysojevą P. A., šiuo metu metu dirbantį vyriausiuoju mechaniku Iževsko mašinų gamykloje...“. Berija tąkart telefonu iškeikė šnipinėti ir specialistus skųsti ėmusį generolą net labai rusiškais keiksmažodžiais, tačiau toks žmogus sistemai buvo reikalingas.

Galbūt Berijai gerai žinomas realybės spalvų sutirštinimas generolo pranešime tąkart pristabdė represijas prieš Lietuvos bolševikinę vadovybę. Dera atsižvelgti į bendrą situaciją: 1945 m. bolševikinės valdymo struktūros dar tik kūrėsi, stiprėjo ginkluotas pasipriešinimas sovietiniams okupantams, trėmimai ir areštai jį skatino ir palaikė; kaip lietuviai būtų reagavę, jeigu, remiantis tokia informacija, būtų suimti patys Lietuvos pardavėjai? Kita vertus, buvo aišku, kad susilpninus represijas, pastariesiems gyvenimas Lietuvoje būtų nebemielas ir psichologiškai bei fiziškai nesaugus. Tad Paleckio „disidentinės“ nuotaikos realybės neatspindi - „Stalino saulė“ parvežta, kelio atgal nėra.

1947 metų viduryje generolas Tkačenka iš Vilniaus buvo perkeltas į Pietų Uralą. Suslovas po Stalino mirties netrukus tapo didžiausiu kompartijos ideologu. Nemanykime, kad jis pamiršo skundiką. 1955 m. Tkačenka mirė Čeliabinske, sulaukęs vos 45 metų. Mirties aplinkybės nenurodomos.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (11)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRIEMONĖS: Ūkio ministerija siūlo patobulinti pelno mokesčio lengvatos taikymą investiciniams projektams, taip pat ją taikyti elektromobiliams; šios priemonės, pasak ministerijos, svarbios šalies ūkio konkurencingumui ilguoju laikotarpiu.
  • DOVANOS: šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos nepriklausomybės simbolį - Laisvės varpą ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis