respublika.lt
 

Vėl „naikinama“ ministerijanuotraukos (14)

2019 rugpjūčio mėn. 16 d. 13:07:00
Danas NAGELĖ

Liberalas Simonas Gentvilas registravo pataisą, kuria siūlo panaikinti Energetikos ministeriją, ją prijungiant prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Politologas prof. Algis Krupavičius sako, kad tokia iniciatyva būtų sveikintina, jei ją rodytų ne liberalai, patys prisidėję prie Energetikos ministerijos kūrimo, bet kas nors kitas. Profesorius įsitikinęs, kad taip tik norima įsiteikti rinkėjams.

×
nuotr. 7 nuotr.
Arvydas Sekmokas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

„Vakaro žinios“ primena, kad Energetikos ministerija veikė nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau 1997 m. gegužės 1 d. buvo panaikinta, jos funkcijas perduodant Ūkio ministerijai (dabartinei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai). 2009 m. sausio 27 d. Energetikos ministerija atkurta perduodant dalį Ūkio ministerijos funkcijų. Abi jos įsisteigusios tame pačiame pastate Gedimino pr. 38, Vilniuje. Sprendimas atkurti Energetikos ministeriją priimtas dar 2008-aisiais, kai valdančiąją koaliciją lipdžiusios besipešusios konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partija dalijosi ministrų postus, o vieno lyg tyčia ėmė ir pritrūko.

S.Gentvilas aiškina, kad iš principo Energetikos ministerija nebereikalinga, nes vykdo mažai funkcijų. Be to, viena jų buvo strateginio naujos AE investuotojo paieškos, nors jau dešimtmetį esame apsisprendę AE nestatyti. Beje, siūlymas naikinti Energetikos ministeriją šią kadenciją nenaujas. Dar 2016 m. gruodį „tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Bartkevičius, Kęstutis Pūkas registravo beveik identišką siūlymą, pateikdami kelis argumentus. Visų pirma, jie priminė, kad Arvydas Sekmokas, kuriam specialiai buvo sukurtas energetikos ministro postas, 2009 m. dievagojosi, jog jo vadovaujamoje įstaigoje dirbs 44 darbuotojai ir kad tiek pat darbuotojų sumažės Ūkio ministerijoje. Tačiau tiek vienoje, tiek kitoje ministerijoje klerkų tik daugėjo, Energetikos ministerijoje etatų skaičius net buvo pasiekęs 98, jos išlaikymui skiriama apie 3,5 mln. eurų kasmet. Nepaisant to, kaip 2016-aisiais pastebėjo „tvarkiečiai“, 2015 m. ministerija per 7,3 mln. eurų skyrė ekspertams, todėl kilo klausimas, ką ministerijoje veikia kone 100 darbuotojų.

„Kadangi tada valdančiąją koaliciją sudarė 4 partijos, visos turėjo būti patenkintos savo politine įtaka. Vienas iš argumentų įkurti naują ministeriją, kuris, aišku, nebuvo garsiai išsakytas, buvo, kad reikėjo daugiau postų“, - priminė politologas Algis Krupavičius.

Pasak jo, Energetikos ministerija tikrai yra nebereikalinga, nes pagrindiniai energetikos projektai jau įgyvendinti, dviejų ministerijų funkcijos dažnai dubliuojasi, todėl tokios iniciatyvos turėjo imtis jau ankstesnė Vyriausybė. Juo labiau kad tokios mažos šalys kaip Lietuva energetikos ministerijų ir neturi. Išimtį būtų galima daryti tik tuo atveju, jei šalis eksportuotų daug energetinių išteklių.

„Sprendimas yra gerokai vėluojantis. Be to, keistokai atrodo, kad iniciatyvą rodo liberalai, kurie buvo vieni iš ministerijos įkūrimo iniciatorių. 99,99 procento tikslumu galiu pasakyti, kad iniciatyva siekiama iškovoti politinių balų, nes visuomenėje bet koks valdininkų skaičiaus mažinimas vertinamas teigiamai“, - konstatavo profesorius.

A.Krupavičius juokavo, kad Energetikos ministerijos funkcijas kuo sėkmingiausiai galėtų atlikti kad ir „Vakaro žinių“ redakcija, jei jai kasmet būtų duodama po 7,3 mln. eurų, už kuriuos būtų galima samdytis ekspertus.

„Toks eksperimentas tikrai būtų galimas. Bet įdomiausia, kad požiūris į ministerijos egzistavimą pasikeičia, kai partija iš valdančiosios koalicijos pereina į opoziciją. Tada pradedama kalbėti, kad ministerijų turėtų būti kuo mažiau ir pateikiami racionalūs argumentai. O kai ateinama į valdžią, kalbama: „Palaukite, neskubėkime, nes be ministerijos - niekaip.“ Žaidimas su Energetikos ministerija nėra sąžiningas tiek ją steigiant, tiek inicijuojant naikinimą“, - tvirtino A.Krupavičius.

Politologui nuostabą kelia ne tik tai, kad Energetikos ministerija milijonus eurų leidžia įvairių ekspertų samdymui. Jis stebisi ir tuo, kad kone visos ministerijos perka ir teisininkų paslaugas, nors kiekvienoje jų dirba toli gražu ne po vieną teisininką. A.Krupavičius priminė Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo prieš kelis mėnesius išsakytą pastebėjimą, kad įstatymų kokybė vis prastėja, vis daugiau projektų prieštarauja Konstitucijai. Politikai teisinasi, esą projektai yra nekokybiški, nes valstybės institucijos negali geriems teisininkams mokėti konkurencingų algų ir šie pabėga į privatų sektorių, tačiau politologas su tuo kategoriškai nesutinka.

„Tai yra bandymas prisidengti figos lapeliu. Jei palygintume algas viešajame sektoriuje ir privačiame, pamatytume, kad tik pačių aukščiausio lygio specialistų algos viešajame sektoriuje nusileidžia, kitų ilgą laiką net buvo aukštesnės. Todėl šiuo argumentu netikiu. Tačiau kodėl ministerijos neranda gerų teisininkų - klausimas yra atviras. Stebina ir tai, kad vykstant kokiam nors teisminiam procesui samdomos privačios advokatų kontoros. Aišku, bylos būna specializuotos, įvairios advokatų kontoros dirba su specializuotomis bylomis, tačiau ministerijos turi tiek teisininkų, kad jie tikrai galėtų specializuotis įvairiose srityse“, - tikino A.Krupavičius.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (14)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TYRIMAI: Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimus dėl Belgijos taikytų mokesčių lengvatų 39-ioms didelėms tarptautinėms bendrovėms, kaip cheminių medžiagų gamintojai BASF ir „British American Tobacco“; įtariama, kad bendrovės iš valstybės sulaukė nelegalios pagalbos.
  • EISMAS: siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas; tarp jų – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar LRT reikia naujo pastato už 48 mln. eurų?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +11 C

 +8 +13 C

 

 +7 +9 C

+15 +17 C

+13 +15 C

 

 +12 +14 C

2-7 m/s

 0-7 m/s

 

0-5 m/s

 

USD - 1.1096 PLN - 4.3248
RUB - 71.2243 CHF - 1.0940
GBP - 0.8909 NOK - 9.9213
reklama
Ūkis