respublika.lt

2017 balandžio 30, sekmadienis

Valstybė toliau valdoma diskusijomisnuotraukos (16)

2017 balandžio mėn. 10 d. 08:00:04
Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Virš švietimo ir mokslo sistemos pakibo klausimas. Bus sujungtas Lietuvos edukologijos universitetas su Vytauto Didžiojo universitetu ar nebus sujungtas? Lyg ir „žaliųjų“ premjeras mano vienaip. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, vadovaujamas „žaliojo“, mano antraip. O „žaliųjų“ vyriausias vedlys mano visaip.

 

Schema vis ta pati. Su keliais žalios spalvos atspalviais. Tapybai tinka. Politinei vadybai - kažin. Premjeras karščiuojasi, „valstiečiai“ nuo karščio blaškosi. O vyriausias „žaliųjų“ vedlys abi puses taiko. Tampa taikos balandžiu. Bet ir tas, kantrybės netekęs, ims ir susirgs paukščių gripu.

Nieko nepadarysi. Norint suvaldyti Saulių Skvernelį, Ramūnui Karbauskiui tektų tapti statutiniu pareigūnu. Aukštesnio statutinio laipsnio nei turėjo S.Skvernelis. Tik tada, suveikus statutinio pareigūno jau prarandamam instinktui, premjeras, nors ir didžiai nepatenkintas, vykdytų visas „žaliųjų“ užgaidas, priesakus ir t.t. Bet, aiman, R.Karbauskis - be antpečių. Laiku neapsirūpino. Tad premjeras į šią nestatutinę publiką žvelgia kažkiek atmestinai. Kaip į eilinį piketą. Vertina tik savo ministrus. O jūs ten, Seime, jei trūksta veiklos, verčiau svaikite apie nacionalinį susitarimą dėl emigracijos. Tačiau svaigulio pakanka ir švietimo bei mokslo teritorijoje. Šioje teritorijoje iki dabartinės ministrės Jurgitos Petrauskienės gerokai pašeimininkavo net 11 ministrų. Poetų, mokslininkų, menininkų. Visais šiais mokslais bei menais buvo prikurta aibė universitetų, aibė instrukcijų, reformų ir aibė „krepšelių“. Ir tik du ministrai buvo pedagogai-praktikai. Bet ir tie, baigę kadencijas, į savo mokyklas negrįžo. Matyt, patys išsigando, kas iš mokyklų liko po įvairiausių, įstabiausių reformų. Nes reformų tuoj turėsime daugiau, nei liko mokyklų.

Kaip elgtis šiuo metu būtų išmintingiausia, jei švietimui vadovautų išminčiai. Atsakymas paprastas. Miškai, ežerai, visa fauna bei flora vešliausiai tarpsta tada, kai niekas prie jos nelenda. Su kirviais, šautuvais, pintinėmis, meškerėmis. Plastikiniais buteliais ir plastikiniais maišeliais. Tad kokį dešimtmetį taip pagyvenę, patys nustebtume, kaip atsigavo gamta. Patyrusi natūralią savireguliaciją. Tokį patį principą būtų galima pritaikyti ir švietimui. Prie visų šalies mokyklų paprasčiausiai nelįsti. Laikinai. Popierinis ministras, jei toks būtinas, tegul Ministrų kabinete posėdžiauja ir ministerijoje priiminėja užsienio pedagogų delegacijas. O mokyklos, atsikračiusios įvairių inspektorių, tikrintojų, edukologijos ekspertų, pačios kuo puikiausiai susitvarkys. Nes mokytojas praktikas geriausiai pažįsta savo ugdytinius. Žino, kiek galima išspausti iš Jonuko ir kiek - iš Petriuko. Vaikai nėra vienodos skardinės. Kiekvienas - individualus. Su individualių gabumų komplektu. Skirtinga fiziologine ir psichologine branda. Skirtingu charakteriu. Ir skirtingais ateities planais. Jei paauglio planas - tapti statybininku, jo nedomins planas tapti gydytoju. Ir jokia švietimo reforma tų individualių planų neįveiks. Juk nepriversi visos populiacijos tapti blondinais. Arba brunetais.

Klausiausi vienos gana rėksmingos diskusijos apie Lietuvos švietimo ateitį. Slapčia pasišaipiau, kad diskusijos visada panašios. Plėšrūs balsai visada remiasi kitų šalių pavyzdžiais. Estija, Danija ir t.t. Negi mūsų „reformatoriai“ tokie kūrybiškai bejėgiai, kad kopijuoja kitų šalių švietimo sistemas. Perdainuoja svetimus šlagerius? Kitas tokių diskusijų taikinys - prastas pedagogas. Per senas. Blogai universitete parengtas. Nepritaikytas. Ir taip kalba žmonės, kurių vienintelė pedagoginė veikla - studijų stebėsena, tarptautinių projektų vykdymas, užsienio kalbų mokymasis ir t.t. O provincijos mokykloje nedėstyta nė vienos pamokos. Arba savo patirtimi dalijasi korifėjai, konkursuose atrinkę į savo mokyklas pačius gabiausius vaikus. Išrūšiuotus. Arba tuos, kurių tėvų storiausios piniginės. Pastarieji „apaštalai“, aišku, suinteresuoti mokslo metų pailginimu. Nes daugiau pribyrės iš tėvų piniginių. O šiaip telieka laukti, kada Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokykla išreikš didį pasipiktinimą, kodėl Klausučių ar Kaniukų pedagogai neišugdo abiturienčių primabalerinų. Esą jei Vilnius gali, tai kodėl jie negali.

Ko norėti iš švietimo sistemos, jei joje buvo įvykdytos 4 diversijos. 1.Nekontroliuojamas aukštųjų mokyklų steigimo vajus. 2. Stojimo į aukštąsias vajus. 3. Mokinių išrūšiavimo vajus. 4. „Krepšelių“ vajus. Nes kiekvienas ministras norėjo atsižymėti kaip šuo prie stulpo. Geriausia, ką dabar galėtų padaryti S.Skvernelis - tai pakelti pedagogams algas ir palikti ramybėje. O žaviąją ministrę pasilikti kaip iškabą. Tarptautinei prezentacijai.

Tačiau tai tik svajonės. Visos Vyriausybės ateina dirbti. Ir pridirbti. Ir kuo energingesnė, pridirba daugiau. O nestatutinis R.Karbauskis neturi jokio priešnuodžio prieš savo frakcijos nepartinius. Ir prieš nepartinio S.Skvernelio profesionalus. Norės - prailgins mokslo metus. Norės - suvarys šešiamečius į pirmą klasę. Norės - nepaisys R.Karbauskio ir ruošis būsimoms šalies prezidento rinkimų batalijoms. O kodėl ne? Jei R.Karbauskis pats sukonstravo liftą. Lifto paskirtis - kelti į viršų. O liftininkas, kaip žinoma, visada lūkuriuoja pirmajame aukšte. Jei kas, dar apkaltinamas už lifto gedimą.

Kuo daugiau nepartinių, tuo mažesnė kontrolė. Tai rodo liūdnasis R.Karbauskio pavyzdys. O dabar šalyje jau pastebimas nepartinių, vienetinių bumas. Vietos savivaldoje. Seime. Vyriausybėje. Demokratija, o ji be daugiapartiškumo neįmanoma, aiškiai silpsta. Bet tai dėsninga. Partijos steigėsi tokiu pačiu greičiu kaip šalies aukštosios mokyklos. Ir nuo per didelio partijų ir aukštųjų skaičiaus vienodai save diskreditavo. Per daug profesorių - per mažai studentų. Per daug lyderių - per mažai surenka rinkėjų balsų. Tad dėsningai sulaukėme universitetų bei partijų nykimo fazės. Tik, apeliuojant į demokratinę valstybės sąrangą, būtų gaila, jei ji nusiristų iki vienintelės Nepartinių „partijos“. O apeliuojant į švietimo sistemą, vieno universiteto taip pat būtų mažoka. Studentams gal užtektų. Bet kur visa profesūra sutilps?


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (16)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BEISBOLININKAS: Lietuvos beisbolininkas Marius Balandis pradėjo sezoną JAV „St. Laurence“ mokyklos komandoje; vienas iš Lietuvos jaunųjų beisbolo talentų tvirtai žengia į priekį savo svajonės link.
  • VARŽYBOS: šeštadienį Birštone surengtų XXXI olimpinio vicečempiono Antano Mikėno atminimo sportinio ėjimo varžybų 10 km distancijos nugalėtojais tapo Živilė Vaiciukevičiūtė bei Genadijus Kozlovskis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar važiuojate apsipirkti į Lenkiją?

balsuoti rezultatai

Ar esate ėmę greitąjį kreditą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1    +3 C

   -1   +2 C

 

   +1   +2 C

   +4   +8 C

  +7  +10 C

 

   +5  +11 C

    2-7 m/s

     1-6 m/s

 

      1-6 m/s

USD - 1.0930 PLN - 4.2224
RUB - 62.1061 CHF - 1.0831
GBP - 0.8447 NOK - 9.3243
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12