1 nuotr.Respublika.lt gavo Ukmergės gydytojos laišką su pasakojimu, kaip jai buvo diagnozuotas koronavirusas ir kas vyksta toliau.
„Tiksliai net nežinau, kaip viskas įvyko, bet kovo 9 d. pradėjau atlikti kasmetinį profilaktinį sveikatos patikrinimą, man padarė rentgeną, EKG, atliko bendrą kraujo, kepenų fermentų, cholesterolio tyrimus, na, kaip ir priklauso. Kraujyje buvo nežymi leukopenija (leukocitų 3,4, limfopenija), bet vertinant, kad pastaruosius du mėnesius dirbau padidintu krūviu, nes vienas kolega sirgo, kiti atostogavo, tai „nurašėm“ pervargimui – tikrai jaučiau miego trūkumą, laukiau atostogų, atostogavau prieš pusę metų...
Pirmadienį, kovo 13 d., pradėjom ruoštis: pertvarkyti skyrių, pasirengti ir t.t. Vakare įsiskaudėjo galvą.
Antradienį nuėjau į darbą ir pasiprašiau išeiginės, nes skaudėjo visą kūną. Pridaviau kraują, kraujyje pamatėm, kad dar labiau sumažėję leukocitų, iki 1,79, skubiai atlikom gripo testą (skyriuje gydėme ne vieną gripą, o aš skiepyta nuo jo, bet...), kuris buvo neigiamas. Testą atliko ir kitas personalas, nes jau nuo savaitgalio jautėsi panašiai kaip aš - prastai.
Namie pakilo tempetūra iki 38,2 laipsnio. Vakarop pasitariau su kolegomis, liepė skambinti telefonu 1808, ten pagal algoritmą paklausinėjo, ir tiek. Kadangi nebuvau išvykusi ir neturėjau kontakto su sergančiu, liepė būti namuose, nes COVID testas nepriklauso. Buvo neramu dėl šeimos, pasitariau su kolegomis ir nusprendžiau važiuoti į Santariškių infekcinę ligoninę, kad išsiaiškinčiau, kodėl toks kraujas. Kovo 14 d. nuvykau į ligoninę, atliko tyrimus, kitų virusų nerado, tuomet gydytojas man atliko COVID testą, kuris buvo teigiamas, ir paguldė į skyrių.
Į ligoninę vykau pasiryžusi gauti testą, kad apsaugočiau šeimą, pacientus bei kolegas, nes tikrai tikėjau, kad man kažkas kita. Išvykusi į kelionę nebuvau, niekas iš šeimos tuo laikotarpiu irgi nekeliavo.
Kitą dieną ištyrė mano šeimą: vyrą, vaikus, mamą, visų jų testai – neigiami. Tuomet pradėjo aiškėti, kad tikrai ne vaikai partnešė iš ugdymo įstaigų, nes buvo vaikų, grįžusių iš užsienio ir būreliuose, ir darželyje, ir mokykloje.
Manau, turėjo būti pacientas, arba jo artimieji, nes nors ir ribojom lankymą, į ligoninę ėjo visi, kas tik norėjo. Aišku, minčių buvo ir apie tuos aplinkinius, kurie keliavę (darbe, vaikų būreliuose ir kt.), bet neturint įrodymų - teigiamo testo – nesinorėjo nieko kaltinti. Tikėjausi, kad po manęs visus greit ištirs, deja... Dar ne visi ir šiandien tiriami, o simptomų turi. Panevėžys buvo ištirtas iš karto, o mus SAM paliko, nors turim ir pacientės mirtį (užuojauta šeimai).
Mūsų administracija nedidelė, bet darė, ką galėjo. Turbūt konsultavosi su epidemiologais, liepė visiems izoliuotis. Aš tos pacientės (mirusiosios) nemačiau akyse, jinai gydėsi kitame skyriuje. To skyriaus gydytojai ir slaugytojos dar neištirti iki dabar... Liūdna ir pikta, personalas paliktas likimo valiai, įstaiga sustojo. Niekas neatseka, kas ir nuo ko. O ponas ministras komentuoja per Žinias, kad turėjau su ja kontaktą. Klausau ir šidis verkia, kaip galima taip neatsakingai kalbėti... Kiti, kurių testai šiuo metu teigiami (3, su manim), taip pat kontakto su ja neturėjo.
Manau, kad pacientę išleido namo kaip visus kitus pacientus, kurie pasisakė, kad jaučiasi patenkinamai. Pagalvokit, jeigu nedarė tyrimo tas dienas kontaktavusiems, vadinasi, pacientai visiškai palikti likimo valiai... Čia jau SAM tegu atsako, aš nežinau, kodėl nustačius židinį jis paliktas toliau savieigai. Savivaldybė juk testų neturi, jie niekuo negali padėti personalui.
Ukmergei reikia kuo greičiau ištestuoti visą personalą, kontaktinius asmenis bei likusius pacientus. Taip pat ir pacientų artimuosius, gal jie turi virusą, bet nežino ir nešioja toliau po miestą. Žmonės turi sėdėti namie, kiek įmanoma saugoti savo senolius, nevaikščioti be reikalo po parduotuves ir kitur... Manau, tam yra specialistai, tegu dirba savo darbą, konsultuoja savivaldybę... Išdalinti visiems bent paprastas kaukes, ypač pardavėjoms, vaistininkams. Tie, kas šiuo metu liko dirbti su žmonėmis, kiek žinau jau prasidėjo namų laiptinių dezinfekcija... Žmonės turi būti paslaugūs vieni kitiems, kurie galite, padėkite kaimynams, pasirūpinkite vieni kitais, tada gal įveiksim virusą visi kartu...
Palatoje mes dviese, mano nuotaika gera, noriu pasveikti ir grįžti pas vaikus. Kada išrašys, tiksliai nežinau, turbūt pagal būklę. Matome kaip išrašomi besimptomiai pacientai, tai džiugina, nes jie puikiai gali izoliuotis namie, nevarginti personalo. Slaugytojos ir gydytojai lanko mus su apsaugomis, kaip ir turi būti. Stengiamės bendrauti telefonu, kuris yra palatoje, taip jie geriau apsisaugos. Darbo turi daug, nespėja, jau matom pavargusių veidų. Reikėtų savanorių elementariems dalykams, tokiems kaip maisto dalinimas, šiukšlių išnešimas, galų gale, daiktų perdavimas iš artimųjų.
Matom karines palapines, statomas kieme, džiugu, kad vyks rūšiavimas.
Gydytojas buvo išvykęs ir grįžo vasario 15 d., tada dar nebuvo paskelbta jokia izoliacija, tik vasario 24 d. paskelbta Italijoje. Be to, jis nesirgo, jo šeima taip pat neserga. Dabar praėjo jau geras mėnuo, turėjo visa ligoninė išmirti. Nerealu, kad per mėnesį nesusirgom, nes simptomai atsiranda per 5-6 d.
Viskas sutampa su ta mirusia paciente, nes ją paguldė į ligoninę kovo 11 d., aš ir kiti pradėjom sirgti lygiai po penkių dienų, kitiems, kurie su manim kontaktavo, tik dabar simptomai atsiranda. Žinau, kad ją lankė viena mano skyriaus darbuotoja, galimai taip atnešė užkratą mums į skyrių, o kadangi mano leukocitai tokie, yra pervargimas, tai man simptomai išryškėjo greičiausiai, kitiems mažiau išreikšti.
Kitų gydytojų, net keliavusių, testai yra neigiami, nes jie ryšio su ta paciente ir su manim neturėjo. Dubajus nebuvo įtrauktas į tas, pavojingas, šalis, o iš ten grįžo vienas gydytojas ir dirbo tol, kol Dubajų įtraukė į sąrašą, tik tada išėjo. Taip pat kitų mano skyriaus kolegų testai neigiami, jų imunitetai stiprūs, galimai sirgs, bet lengvai ir nieko nepajaus. Visi karantinuoti.
Mūsų darbas visada vyksta su dezinfekcija, kaukėmis ir apsauginėmis priemonėmis, aišku, tai ne respiratoriai, bet rankų higiena vyksta nuolat, skysčių turėjom ir visada naudojom, taip pat ir dabar. Visos autopsijos vyksta Vilniuje, Antakalnyje, esant neaiškiam atvejui, pacientai ten vežami, o teismo ekspertams vežami kitais atvejais, bet irgi į Vilnių.“
