respublika.lt

2017 lapkričio 23, ketvirtadienis

akordeon festiv kaire

Turtinga patvirkusi našlaitėnuotraukos (7)

2017 lapkričio mėn. 05 d. 08:11:08
Ferdinandas KAUZONAS, „Respublikos“ apžvalgininkas

 

 

Še tau, Dieve, ko man nereikia

Verkia siratėlė kelaliu aidama... (iš dzūkų folkloro)

Tai apsigavote? Ko gero, pamanėte, kad šiame rašinėly turtinga patvirkusi našlaitė bus Rūta Vanagaitė. Ot, ir ne. Apie ją jau ir be manęs tiek prirašyta, prirodyta, prikalbėta, kad jos geniali provokacija sukėlė tokį skandalą, apie kokį ji, ko gero, net nesvajojo. Jaučiu, jos lūkesčių mastas buvo pranoktas geru tūkstančiu procentų. Ir ji, manau, mums už tuos procentus yra labai dėkinga. Tik, ko gero, niekada nepadėkos...

O gerai išlaikoma patvirkėlė našlaitė - visai ne ji. Šiame rašiny našlaitė yra Kultūra. O gal ir visoje Nepriklausomoje Lietuvoje. Pastarojoje gal net labiau našlaitė ir net labiau patvirkusi nei rašinyje...

Našlaite ji man virto, ko gero, dėl mano paties kaltės: vos tik pamėginu pagalvoti apie kultūrą, staiga imu prarasti atmintį - niekaip negaliu prisiminti, ar nuo 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuva jau yra turėjusi bent vieną kultūros ministrą, ar ne. Bandžiusių padirbėti ministro poste lyg ir buvo - gal net visas tuzinas vyriškių ir moteriškių. O štai ar tarp jų buvo bent vienas ministras? Užmuškit - nepamenu.

O jūs atsimenate, kaip šlykščiai tuoj dar po anų Seimo rinkimų buvo pasityčiota iš vienos į valdančiąją daugumą patekusios partijos? Neatsimenat? Negi ir jūsų atmintis tokia pat? Taigi tada stipresnieji valdančiosios koalicijos broliai, balsu neištarę frazės „še tau, Dieve, ko man nereikia“, kultūros ministro portfelį atidavė silpnesniems broliams. Iš kitos partijos. O ši „dovaną“ priėmė. Bet dantimis grieždama. Kam jai tas sunkus, bet beveik tuščias portfelis?..

Šio momento turbūt neužmiršiu niekada. Partija ėmė ieškoti kandidato į ministro etatą. Ko tik tarp tų kandidatų nebuvo. Visas pulkelis įspūdingai keistų, juokingų personų. Visiškai nenuostabu, kad premjeras vieną po kitos jas brokavo. Ir tuomet neišlaikiau. Nudrožiau pas tą nesėkmingai kandidatus siūlančią partiją ir sakau: „Viktorai, štai trys pavardės: Juozaitis, Stoškus, Sventickas. Jeigu pavyktų bent vienam jų įpiršti tą nelemtą portfelį, pagaliau Lietuva „įsigytų“ tikrą ministrą. O jeigu ir nepavyktų, tačiau visuomenė sužinotų apie tokius jūsų siūlymus, neįsivaizduojate, kaip dar labiau prašviesėtų jos požiūris į jus...“

Partija už mano rūpestį padėkojo ir pažadėjo pagalvoti. Ilgai negalvojo - turbūt jau po savaitės portfelis pateko į Biručio rankas.

Tikriausiai ir šio ministro mano atmintis nebūtų užfiksavusi, jeigu ne vienas svarbus įvykis. Biručio kadencijai gal jau įpusėjus, išvydau jį gyvą. Vingio parke. Dainų šventėje. Pasipuošusį tautiniu rūbu. Čia tai bent! Kaip nulietas. Kaip lietuviškas beržas. O dar kai šalia jo atsirado Seimo pirmininkė... O kai dar ir prezidentė. Ir abi - tautiniais rūbais!.. Oi! Būtų dar viena šalia kitos... Bet šalia Biručio... Užtat jis šalia jų!.. Toks išlakus (skaitytojo, nesusidūrusio su šiuo žodžiu, prašau nepamanyti, kad jis reiškia mėgstantį išgerti)... Gyvas Apolonas! Bet vos tik persirengė, ėmė blėsti iš mano atminties, kaip ir kiti, iki jo šiame poste buvusieji ir beveik nesiskiriantys vienas nuo kito.

Apie šiandieninės kultūros portfelio laikytojos perspektyvas išlikti mūsų atmintyje turbūt dar per anksti kalbėti. Rašyti - dar labiau per anksti. Manau, dar nespėjo atsiskleisti. Dar su tautiniu drabužiu neregėjome. Tiesa, kai kas jau spėjo atkreipti dėmesį į jos viešai demonstruojamą aistrą šiuolaikiniam menui. Neduokdie, kitų menų sąskaita...

Prieš gerą pusšimtį metų vienintelė tuo metu buvusi partija vieną mokytoją pasiuntė dirbti Lazdijų kultūros skyriaus vedėja. Po pusmečio nusiunčiau jai atviruką. Su užrašu: „Jūs nekalta, oi, nekalta, kad po jumis kėdė ne ta.“ Nepyko, sutiko. Oi, kaip nesinorėtų, kad nepriėję net šios kadencijos puslaikio suspėtume įsitikinti, kad ir šįkart ne po Lazdijų, o Lietuvos kultūros portfelio laikytoja kėdė ne ta... Bet jeigu taip ir nutiktų, manau, reikštų, kad kalta ne ji. Kalti „kriterijai“, kuriais besivadovaudamos partijos renkasi kandidatus sėdėti ant tos itin kietos kėdės ir laikyti rankoje sunkiausią ir tuščiausią portfelį. Todėl nemanau, kad turėtume pernelyg stebėtis našlaitės kultūros degradavimu. O podraug su ja ir VALSTYBĖS...

Sakote, nedegraduoja? Nei viena, nei kita? Nagi, nagi...

Laisvė uždaryta virtuvėje

„Lietuva atsidūrė savo laisvės nelaisvėje...“
(iš šiandienės lietuvių tautosakos)

Prie minties apie tvirkūnę našlaitę mane atvedė... Laisvė. Tokia savotiška ta Laisvė - jauna graži lietuvaitė su vėliava rankoje. Ir dar su sparnais, o uždaryta kažkokioje pašiūrėje. Niekas pašiūrėn jos jėga netempė. Paprasčiausiai iš Japonijos į Kauną atskrido šiuolaikinis menininkas (pavardės nerašysiu - vis tiek neįsiminsite), atėjo į sodelį prie Karo muziejaus, dairėsi, dairėsi ir jo žvilgsnis užkliuvo už Laisvės. Ne už Lietuvos laisvės, o „tik“ jos simbolio - „Laisvės“ statulos. Gal besidairančiam japonui idėja pati galvon stuktelėjo, gal XI tarptautinės Kauno bienalės organizatoriai „tikslinį“ užsakymą iš anksto buvo Japonijon išsiuntę - ne tai svarbiausia. Svarbiausia, ko gero, tai, kad tas japonas keliolikos metrų aukštyje aptvėrė mūsų laisvės simbolį. Iš visų keturių šonų. Dar iš viršaus, dar iš apačios - ir Laisvė, ko gero, visam Kaunui regint, atsidūrė pašiūrėje. Ir vargšė visai nesipriešino. Nei ji, nei Kaunas. Nei Lietuva. Kaip ano amžiaus keturiasdešimtaisiais...

O japonas - ne iš kelmo spirtas. Sumojo, matyt, kad apgyvendinęs Laisvę pašiūrėje gali lietuvių tautai sukelti įtarimo, jog tyčiojasi iš jų laisvės. Tad pašiūrę užpildė tarybmečio virtuvės baldais ir kitokiais rakandais. Ir dabar kiekvienas, atėjęs į šį Kauno sodelį, gali užlipt į tą virtuve virtusią pašiūrę, pasėdėti šalia Laisvės, gal net ją apsikabinti, gal išsitraukęs termosą kavos su ja išgerti, gal ir ko stipresnio... Ko tik nepadarys žmogus, turintis fantaziją. Nenustebsiu, jeigu koks nors apsišaukėlis menininkas postmodernistas toje japono „instaliacijoje“ dar ir kokį nešvankų performansą surengtų...

Japonas, ko gero, visai nekaltas. Iš kur jam buvo žinoti, kad jau vokietmečiu buvo duotas nurodymas šią 1928-aisiais pastatytą statulą, būsimą jo instaliacijos auką, nugriaut, bet Kauno inteligentijai pavyko ją išgelbėt. Iš kur jam, japonui, buvo žinoti, kad šio mūsų laisvės simbolio autorius skulptorius Juozas Zikaras ankstyvuoju tarybmečiu buvo tampomas po saugumo kabinetus ir grįžęs namo iš vieno tokio kabineto 1944-ųjų lapkričio 10-ąją nusižudė. Ar būtų japonas aptvėręs Laisvę, jei būtų žinojęs, kad gerokai iki jo ji jau buvo aptverta. Tai įvyko 1950-aisiais - Dainų šventės išvakarėse. Tik ne virtuvės sienomis, o aukšta lentų tvora ją aptvėrė tarybų valdžia, kad tauta nematytų, kaip griaunama jos Laisvė. Bet visai netikėtai 1966-aisiais skulptūra buvo restauruota ir net imta eksponuoti Vitražo ir skulptūros galerijoje, kuri anuomet buvo įsikūrusi Kauno sobore. Be kažkokio drąsuolio anuometėje Lietuvos ar Kauno valdžioje palaiminimo to negalėjo įvykti. Juk nė vienoje iš dviejų tarybmečiu Lietuvoje išleistų enciklopedijų tarp J.Zikaro išvardytų darbų „Laisvės“ statulos nerasite. Ji tuomet buvo persona non grata. O Sobore drįso stovėti ir mes galėjome ja žavėtis ir didžiuotis. Kas buvo tas drąsuolis, leidęs jai ten stovėti? Senieji kauniečiai įtaria, kad juo galėjo būti Janina Narkevičiūtė, tuo metu dirbusi Kauno vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja, kuri neretai rizikuodavo.

Epilogas

Vokietmetį atlaikiusi, tarybmečiu nugriauta, po keliolikos metų netikėtai atgimusi, o dar paskui, prasidėjus Atgimimui, sugrįžusi į savo sodelį ir vėl užlipusi ant keliolikos metrų aukščio postamento. O 28-aisiais Nepriklausomybės metais paniekinta japono virtuvėje...

Degraduojame. Oi, degraduojame. Tai gal, sakau, būtent todėl ir degraduojame, kad kultūra - našlaitė. Kad kėdės po ministrais ne tos. Tai gal ir jų portfeliai visai ne apytuščiai. Gal tik pinigėliai patekę į tą portfelį skirstomi „savotiškai“. Gal didžioji jų dalis plaukia ten, ko liežuvis neapsiverčia vadinti kultūra.

Ir todėl nusispjauna žmogus ir važiuoja į... Gariūnus - verslo ir kultūros parką, kur puikiausią akustiką turinčiose koncertų salėse nemokamai pasiklauso tikro garso muzikos, atliekamos pasaulinio lygio atlikėjų, o per koncerto pertrauką pasižiūri tikrų menininkų parodas. Ir žmogui viskas atlėgsta. Ir vėl norisi gyventi. Lietuvoje...


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (7)

  • Myzniu 2017 lapkričio mėn. 10 d. 11:41:08

    paskutiniai nukratyti lasai - nebeperpildys asaru pakalnes... Ir
    potvyniui,turinciam nuplauti tautos ir Valstybes apvogejus,jau nebera
    vandens. Ir viskas - del bailumo ir kvailumo tu,kas save laiko tauta.

  • Gerb. Ferdinandai, 2017 lapkričio mėn. 08 d. 11:30:49

    Neskaitau laikraščių, anei žurnalų, bet skaitau ir atidžiai Jūsų
    straipsnius. Jie yra protingi ir objektyvus, su geru humoru ir subtiliomis
    potekstėmis. Puikus ir šitas straipsnis. Birutis buvo 'geras' ministras,
    bet 'geriausia 'buvo Roma-Dovydėnienė-Žakaitienė su žeme sulyginusi
    Lietuvos Kino studija,sunaikinusi S.Sondeckio simfoninį orkestrą ir dar
    atlikusią ne vieną'gerą' darbą Lietuvos kultūrai. Manau, kad šita
    ministrė tikrai nusipelnė atskiros studijos, vertinant jos darbinius
    nuopelnus.

  • Telesforas 2017 lapkričio mėn. 06 d. 14:09:22

    Naivuoli Mantvydai, galvoja jie lygiai taip pat, kaip ir jų dėstytojai,
    teršiantys Lietuvą ano galo menu.

  • Mantvydas Uloza (Alytus) 2017 lapkričio mėn. 06 d. 13:52:17

    Man būtų labai įdomu sužinoti ką apie šitą pasileidusią našlaitę
    kultūrą galvoja pvz. Dailės instituto studentai. Pagal tai būtų galima
    prognozuoti ar ilgai našlaitė ištvirkaus,

  • idijotas 2017 lapkričio mėn. 05 d. 11:31:23

    vokietmeciu,sovietmeciu,bibietmeciu,ble idjotas

  • Safyras 2017 lapkričio mėn. 05 d. 11:13:40

    Kai bibliotekos tapo skurdžios, o spaudą gali įpirkti tik tie, kuriems
    nesvarbi nei kultūra, nei kainų šuoliai prekyboje, tai ir leidžia
    kiekvienam save vadinusiam menininkui eksperimentuoti, jei tik ką nors
    pažada mainais... Juk be valdžios palaiminimo nieko negalima daryti, bet
    daroma, o paskui reikia mokėti kompensacijas už kažkieno padarytas
    klaidas iš visų mokesčių mokėtojų pinigų... Kaltų, kaip visada
    nėra... Bet pabandyk iš parduotuvės saldainį nukniaukti, tuoj per
    žiniasklaidos priemones žmogelį savaitę rodys, o kažkodėl išgaruotų
    milijonų nerandama, nes sutvarkyti dokumentus, kad net šuo nesulotų, tai
    politikai su verslininkais moka puikiai...

  • zeka 2017 lapkričio mėn. 05 d. 09:42:42

    Gal kiek per siaurai būtų žiūrėti vien kultūrą.Visose srityse tas
    pats.Jei tauta galėtų nors iš dalies išnaudoti geriausių savo atstovų
    potencialą Valstybės reikmėms , nereikėtų tokių straipsnių
    rašyti.Noriu ir einu , o ar sugebėsiu -neaišku.Kas renkasi , turi
    supratimą turėti ir atsakomybę.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAGERBS: Lietuva pagerbs Suomijos, Estijos, Lenkijos ir Latvijos nepriklausomybės šimtmetį; Vyriausybė ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva nusprendė tomis progomis iškelti Lietuvos valstybės vėliavą šalims minint nepriklausomybės jubiliejų.
  • ATAŠĖ: siekdama paskatinti Lietuvos eksportą į Nyderlandus bei Nyderlandų investicijas, Ūkio ministerija siūlo steigti komercijos atašė pareigybę Nyderlanduose vietoj komercijos atašė pareigybės Sankt Peterburge; trečiadienį posėdyje šiam siūlymui pritarė Vyriausybė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
2. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
3. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
4. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
5. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
6. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
7. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
8. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
9. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
10. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
11. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
12. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
13. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
14. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
15. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
16. Užsienio investicijos, kurios kenkia
17. Premjere, žmonės ir nuo jūsų bėga
18. I.N.Lingienės Lietuvoje visada tvyro meilė ir pagarba
19. Alumi ir milteliais aprūpins R.Karbauskis
20. Signataras Z.Vaišvila į teismą padavė ir Rusiją, ir Lietuvą
21. Ar „Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa ir JAV prezidentas D.Trampas yra tikri giminės?
22. D.Grybauskaitė įtakingiausia taptų, jei teroristu išvadintų D.Trampą
23. Prašymai čigonų tabore: baikite sėti mirtį
24. Nereikia nukloti kapų žvakėmis
25. Prabanga. S.Skvernelis skrido į Suomiją pasikalbėti apie orą
reklama
balsyte desine

Kas turėtų nuspręsti dėl lietuviškos abėcėlės papildymo?

balsuoti rezultatai

Ar pritartumėte savo daugiabučio namo renovacijai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  0 C

   -2  +1 C

 

   +2  +6 C

   -1  +5 C

  +3  +7 C

 

   +6  +8 C

    4-9 m/s

    1-8 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.1749 PLN - 4.2155
RUB - 68.9476 CHF - 1.1609
GBP - 0.8881 NOK - 9.6723
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12