respublika.lt

2018 vasario 18, sekmadienis

Turtinga patvirkusi našlaitėnuotraukos (7)

2017 lapkričio mėn. 05 d. 08:11:08
Ferdinandas KAUZONAS, „Respublikos“ apžvalgininkas

 

 

Še tau, Dieve, ko man nereikia

Verkia siratėlė kelaliu aidama... (iš dzūkų folkloro)

Tai apsigavote? Ko gero, pamanėte, kad šiame rašinėly turtinga patvirkusi našlaitė bus Rūta Vanagaitė. Ot, ir ne. Apie ją jau ir be manęs tiek prirašyta, prirodyta, prikalbėta, kad jos geniali provokacija sukėlė tokį skandalą, apie kokį ji, ko gero, net nesvajojo. Jaučiu, jos lūkesčių mastas buvo pranoktas geru tūkstančiu procentų. Ir ji, manau, mums už tuos procentus yra labai dėkinga. Tik, ko gero, niekada nepadėkos...

O gerai išlaikoma patvirkėlė našlaitė - visai ne ji. Šiame rašiny našlaitė yra Kultūra. O gal ir visoje Nepriklausomoje Lietuvoje. Pastarojoje gal net labiau našlaitė ir net labiau patvirkusi nei rašinyje...

Našlaite ji man virto, ko gero, dėl mano paties kaltės: vos tik pamėginu pagalvoti apie kultūrą, staiga imu prarasti atmintį - niekaip negaliu prisiminti, ar nuo 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuva jau yra turėjusi bent vieną kultūros ministrą, ar ne. Bandžiusių padirbėti ministro poste lyg ir buvo - gal net visas tuzinas vyriškių ir moteriškių. O štai ar tarp jų buvo bent vienas ministras? Užmuškit - nepamenu.

O jūs atsimenate, kaip šlykščiai tuoj dar po anų Seimo rinkimų buvo pasityčiota iš vienos į valdančiąją daugumą patekusios partijos? Neatsimenat? Negi ir jūsų atmintis tokia pat? Taigi tada stipresnieji valdančiosios koalicijos broliai, balsu neištarę frazės „še tau, Dieve, ko man nereikia“, kultūros ministro portfelį atidavė silpnesniems broliams. Iš kitos partijos. O ši „dovaną“ priėmė. Bet dantimis grieždama. Kam jai tas sunkus, bet beveik tuščias portfelis?..

Šio momento turbūt neužmiršiu niekada. Partija ėmė ieškoti kandidato į ministro etatą. Ko tik tarp tų kandidatų nebuvo. Visas pulkelis įspūdingai keistų, juokingų personų. Visiškai nenuostabu, kad premjeras vieną po kitos jas brokavo. Ir tuomet neišlaikiau. Nudrožiau pas tą nesėkmingai kandidatus siūlančią partiją ir sakau: „Viktorai, štai trys pavardės: Juozaitis, Stoškus, Sventickas. Jeigu pavyktų bent vienam jų įpiršti tą nelemtą portfelį, pagaliau Lietuva „įsigytų“ tikrą ministrą. O jeigu ir nepavyktų, tačiau visuomenė sužinotų apie tokius jūsų siūlymus, neįsivaizduojate, kaip dar labiau prašviesėtų jos požiūris į jus...“

Partija už mano rūpestį padėkojo ir pažadėjo pagalvoti. Ilgai negalvojo - turbūt jau po savaitės portfelis pateko į Biručio rankas.

Tikriausiai ir šio ministro mano atmintis nebūtų užfiksavusi, jeigu ne vienas svarbus įvykis. Biručio kadencijai gal jau įpusėjus, išvydau jį gyvą. Vingio parke. Dainų šventėje. Pasipuošusį tautiniu rūbu. Čia tai bent! Kaip nulietas. Kaip lietuviškas beržas. O dar kai šalia jo atsirado Seimo pirmininkė... O kai dar ir prezidentė. Ir abi - tautiniais rūbais!.. Oi! Būtų dar viena šalia kitos... Bet šalia Biručio... Užtat jis šalia jų!.. Toks išlakus (skaitytojo, nesusidūrusio su šiuo žodžiu, prašau nepamanyti, kad jis reiškia mėgstantį išgerti)... Gyvas Apolonas! Bet vos tik persirengė, ėmė blėsti iš mano atminties, kaip ir kiti, iki jo šiame poste buvusieji ir beveik nesiskiriantys vienas nuo kito.

Apie šiandieninės kultūros portfelio laikytojos perspektyvas išlikti mūsų atmintyje turbūt dar per anksti kalbėti. Rašyti - dar labiau per anksti. Manau, dar nespėjo atsiskleisti. Dar su tautiniu drabužiu neregėjome. Tiesa, kai kas jau spėjo atkreipti dėmesį į jos viešai demonstruojamą aistrą šiuolaikiniam menui. Neduokdie, kitų menų sąskaita...

Prieš gerą pusšimtį metų vienintelė tuo metu buvusi partija vieną mokytoją pasiuntė dirbti Lazdijų kultūros skyriaus vedėja. Po pusmečio nusiunčiau jai atviruką. Su užrašu: „Jūs nekalta, oi, nekalta, kad po jumis kėdė ne ta.“ Nepyko, sutiko. Oi, kaip nesinorėtų, kad nepriėję net šios kadencijos puslaikio suspėtume įsitikinti, kad ir šįkart ne po Lazdijų, o Lietuvos kultūros portfelio laikytoja kėdė ne ta... Bet jeigu taip ir nutiktų, manau, reikštų, kad kalta ne ji. Kalti „kriterijai“, kuriais besivadovaudamos partijos renkasi kandidatus sėdėti ant tos itin kietos kėdės ir laikyti rankoje sunkiausią ir tuščiausią portfelį. Todėl nemanau, kad turėtume pernelyg stebėtis našlaitės kultūros degradavimu. O podraug su ja ir VALSTYBĖS...

Sakote, nedegraduoja? Nei viena, nei kita? Nagi, nagi...

Laisvė uždaryta virtuvėje

„Lietuva atsidūrė savo laisvės nelaisvėje...“
(iš šiandienės lietuvių tautosakos)

Prie minties apie tvirkūnę našlaitę mane atvedė... Laisvė. Tokia savotiška ta Laisvė - jauna graži lietuvaitė su vėliava rankoje. Ir dar su sparnais, o uždaryta kažkokioje pašiūrėje. Niekas pašiūrėn jos jėga netempė. Paprasčiausiai iš Japonijos į Kauną atskrido šiuolaikinis menininkas (pavardės nerašysiu - vis tiek neįsiminsite), atėjo į sodelį prie Karo muziejaus, dairėsi, dairėsi ir jo žvilgsnis užkliuvo už Laisvės. Ne už Lietuvos laisvės, o „tik“ jos simbolio - „Laisvės“ statulos. Gal besidairančiam japonui idėja pati galvon stuktelėjo, gal XI tarptautinės Kauno bienalės organizatoriai „tikslinį“ užsakymą iš anksto buvo Japonijon išsiuntę - ne tai svarbiausia. Svarbiausia, ko gero, tai, kad tas japonas keliolikos metrų aukštyje aptvėrė mūsų laisvės simbolį. Iš visų keturių šonų. Dar iš viršaus, dar iš apačios - ir Laisvė, ko gero, visam Kaunui regint, atsidūrė pašiūrėje. Ir vargšė visai nesipriešino. Nei ji, nei Kaunas. Nei Lietuva. Kaip ano amžiaus keturiasdešimtaisiais...

O japonas - ne iš kelmo spirtas. Sumojo, matyt, kad apgyvendinęs Laisvę pašiūrėje gali lietuvių tautai sukelti įtarimo, jog tyčiojasi iš jų laisvės. Tad pašiūrę užpildė tarybmečio virtuvės baldais ir kitokiais rakandais. Ir dabar kiekvienas, atėjęs į šį Kauno sodelį, gali užlipt į tą virtuve virtusią pašiūrę, pasėdėti šalia Laisvės, gal net ją apsikabinti, gal išsitraukęs termosą kavos su ja išgerti, gal ir ko stipresnio... Ko tik nepadarys žmogus, turintis fantaziją. Nenustebsiu, jeigu koks nors apsišaukėlis menininkas postmodernistas toje japono „instaliacijoje“ dar ir kokį nešvankų performansą surengtų...

Japonas, ko gero, visai nekaltas. Iš kur jam buvo žinoti, kad jau vokietmečiu buvo duotas nurodymas šią 1928-aisiais pastatytą statulą, būsimą jo instaliacijos auką, nugriaut, bet Kauno inteligentijai pavyko ją išgelbėt. Iš kur jam, japonui, buvo žinoti, kad šio mūsų laisvės simbolio autorius skulptorius Juozas Zikaras ankstyvuoju tarybmečiu buvo tampomas po saugumo kabinetus ir grįžęs namo iš vieno tokio kabineto 1944-ųjų lapkričio 10-ąją nusižudė. Ar būtų japonas aptvėręs Laisvę, jei būtų žinojęs, kad gerokai iki jo ji jau buvo aptverta. Tai įvyko 1950-aisiais - Dainų šventės išvakarėse. Tik ne virtuvės sienomis, o aukšta lentų tvora ją aptvėrė tarybų valdžia, kad tauta nematytų, kaip griaunama jos Laisvė. Bet visai netikėtai 1966-aisiais skulptūra buvo restauruota ir net imta eksponuoti Vitražo ir skulptūros galerijoje, kuri anuomet buvo įsikūrusi Kauno sobore. Be kažkokio drąsuolio anuometėje Lietuvos ar Kauno valdžioje palaiminimo to negalėjo įvykti. Juk nė vienoje iš dviejų tarybmečiu Lietuvoje išleistų enciklopedijų tarp J.Zikaro išvardytų darbų „Laisvės“ statulos nerasite. Ji tuomet buvo persona non grata. O Sobore drįso stovėti ir mes galėjome ja žavėtis ir didžiuotis. Kas buvo tas drąsuolis, leidęs jai ten stovėti? Senieji kauniečiai įtaria, kad juo galėjo būti Janina Narkevičiūtė, tuo metu dirbusi Kauno vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja, kuri neretai rizikuodavo.

Epilogas

Vokietmetį atlaikiusi, tarybmečiu nugriauta, po keliolikos metų netikėtai atgimusi, o dar paskui, prasidėjus Atgimimui, sugrįžusi į savo sodelį ir vėl užlipusi ant keliolikos metrų aukščio postamento. O 28-aisiais Nepriklausomybės metais paniekinta japono virtuvėje...

Degraduojame. Oi, degraduojame. Tai gal, sakau, būtent todėl ir degraduojame, kad kultūra - našlaitė. Kad kėdės po ministrais ne tos. Tai gal ir jų portfeliai visai ne apytuščiai. Gal tik pinigėliai patekę į tą portfelį skirstomi „savotiškai“. Gal didžioji jų dalis plaukia ten, ko liežuvis neapsiverčia vadinti kultūra.

Ir todėl nusispjauna žmogus ir važiuoja į... Gariūnus - verslo ir kultūros parką, kur puikiausią akustiką turinčiose koncertų salėse nemokamai pasiklauso tikro garso muzikos, atliekamos pasaulinio lygio atlikėjų, o per koncerto pertrauką pasižiūri tikrų menininkų parodas. Ir žmogui viskas atlėgsta. Ir vėl norisi gyventi. Lietuvoje...


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (7)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPRĘS: Lenkų tautinės mažumos problemos Lietuvoje bus išspręstos, nes Lietuva laikosi konstruktyvaus požiūrio, sako Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda; anot Lenkijos vadovo, tokį patikinimą jis išgirdo ne tik iš Prezidentės, bet ir iš Premjero.
  • ŽUVO: devyni žmonės žuvo ir vienas sužeistas per gaisrą, kilusį šiukšlių surinkimo ir išvežimo punkte Gvanduno provincijoje, pietinėje Kinijoje, informuoja Kinijos centrinė televizija.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Euras ir toliau plaunamas
2. Prezidentas V.Adamkus: Augau Lietuvos trispalvės šešėlyje
3. Disidentas, buvęs VSD vadovas P.Plumpa: Teisėsauga tarnauja politikams
4. F.Kauzonas: Už Vasario 16-osios šviesą! (beveik tostas, tik ne itin linksmas)
5. Kritikuoti valdžią uždrausta ir provincijoje
6. Akcija „Apšmeižk žinomą asmenybę“. Valomės ar purvinamės?
7. Lemtinga žinomo verslininko Igno Staškevičiaus klaida
8. Prižiūrėtojai su kaliniais jau susikeitė vietomis
9. Skandinavai stumia šnipą į prezidentūrą
10. Slaptas skandinavų planas jau vykdomas
11. Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadas J.Milius: Išteisinkite arba pasodinkite
12. „Ką jūs padarėte su Lietuvos dvasia“?.. (Dviejų patriarchų performansas)
13. „TELESKYDINĖJE“ - Artūro Račo iškrova
14. Gintautas Kėvišas mokys serbus, kaip tratinti pinigus
15. N.Mačiulis ves laidą „Labanakt, vaikučiai“nuotraukos
16. Briuselis imituoja rūpinimąsi žmonėmis
17. Uostamiestyje įsiplieskė gaisras: žmonės evakuoti iš „Philip Morris Lietuva“ fabriko
18. Paskutiniai 19-mečio širdies dūžiai: netikėtai miręs kovotojas A.Klemas manė turįs visą gyvenimą prieš akis
19. Kariams trūksta sveikatos. Kas gintų Lietuvą?
20. R.Karbauskio karikatūra per M.A.M.A. Laisvas žodis ar didžiulė desperacija?
21. Buvusio Lietuvos prezidento žmona Laima Paksienė: Mes tebeiname minų lauku
22. Kiek dar sproginėsime ant KGB paliktų minų?
23. A.Veryga siekia nemėgstamiausio politiko karūnos
24. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras V.Žiemelis: Rūpindamiesi smulkmenomis pražiūrime valstybę
25. Varžybos dėl trofėjaus „Lietuvos prezidentas“

Ko palinkėtumėte valdžiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga?

balsuoti rezultatai

Ar šalia jūsų gyvena vieniši senukai, kuriais niekas nesirūpina?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -5   -3 C

   -3  -2 C

 

   -4  -2 C

    -2   -1 C

   -1  -0 C

 

   -2  -1 C

    2-4 m/s

    4-5 m/s

 

      3-5 m/s

 

USD - 1.2348 PLN - 4.1719
RUB - 70.8493 CHF - 1.1519
GBP - 0.8904 NOK - 9.7148
reklama
Prenumerat 2018