To nesakoma apie eurą

Valstybė, kurios skolos didesnės nei 100 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bankrutuoja. Kodėl? Todėl, kad tokia valstybė nebesugeba administruoti savo skolos, t.y. mokėti palūkanas ir grąžinti skolas, o norinčiųjų ir žinančiųjų, kaip pasinaudoti situacija ir galimybe greitai spekuliatyviai užsidirbti iš tokių valstybių skolų, kurių palūkanos didėja (šiuo metu Graikija rinkoje skolinosi už 16-18 proc. metinių palūkanų), daugėja. Svarbu tik žinoti, kas vyksta ir kada pabėgti. Spekuliantų pabėgimui praverčia tie, kas mūsų visų bendra euro zonos šalių sąskaita reikiamu momentu pridengia. Pakalbėsime apie Trijulės (TVF, ECB ir EK) vaidmenį šioje istorijoje.

Kodėl Trijulė nusprendė „padėti“ Graikijai? Naivu galvoti, kad jie nesuprato, jog jau tuomet buvo Graikjos bankrotas. Graikijos valstybės skola per jos „gelbėjimo“ laikotarpį padidėjo ne 135 mlrd. EUR, o kur kas daugiau, ir dabar pasiekė 423,5 mlrd. USD, arba 373,26 mlrd. EUR, dabartiniu kursu. Tai yra net 175 proc. Graikijos BVP, nors pagal „gelbėjimo“ planą iki 2022 m. planuota sumažinti skolą iki 110 proc. Skola milžiniškais tempais augo, nors 2011-2012 m. Graikijai derybose su privačiais investuotojais Trijulės, visada turinčios savo rankose šantažo įrankį (duosime, jei kiti nurašys dalį savo kreditų), pavyko nurašyti net 53,5 proc. šių investuotojų skolų, t.y. 106 mlrd. EUR! Po šio šantažo įsitraukė ir Trijulė - nusprendė paskolinti 3 kartus po 45 mlrd. EUR už 5 proc. metinių palūkanų einamosioms problemoms perdengti. Tačiau to sąlyga buvo, galima sakyti, visiškas Graikijos ekonomikos vystymosi suvaržymas.

Bankroto procesas buvo ištemptas laike, kuo pasinaudojo turtingiausieji ir valiutos spekuliantai, be abejo, žinoję, kas ir kada vyks. Į šį procesą įsitraukė ir ECB, be reklamos paskolinęs Graikijai papildomai dar 60 mlrd. EUR, kiti kreditoriai, skolinę jau po 16-18 proc. metinių palūkanų, Vokietija, garantavusi už dalį kreditų.

Kvailio vietoje liko dauguma Graikijos piliečių, neturintys ką slėpti ir išvežti į užsienį. Trijulė ir buvusios Graikijos vyriausybės visa tai puikiai suprato. Visi žinojo, ką daro, ir uždarbiavo tie, kurie turėjo tai daryti. O mus, Lietuvą, nuo sausio 1 d. taip pat sąmoningai įtraukė į šį liūną. Svarbiausia diskusija buvo, kaip teisingai kasos aparatai suskaičiuos kainas ne litais, o eurais. Taip norisi drūtai nusispjauti...

Nuo sausio 1 d. jau ir Lietuva moka savo dalį į Europos stabilumo mechanizmą (ESM). ESM patogus ir tuo, kad nuo šios viršvalstybinės institucijos negrįžtamai tapo priklausomos visos euro zonos šalys, kurios per 7 dienas privalo sumokėti ESM tiek, kiek šis iš jų pareikalaus. Pakeisti situacijos negali net visų 19 euro zonos valstybių bendras sprendimas, jei su juo nesutiks ECB ar ESM valdytojų tarybos.

Lietuva, kurios skola tesudaro 34,5 proc. BVP, stodama į euro zoną ir ESM „prisiėmė“ naštą „gelbėti“ Graikiją ir kitas problemines euro zonos šalis. O mes visi kiekvieną mėnesį skaičiuosime, kiek nuvertės mūsų pajamos ir santaupos, skaičiuojamos naująja „mūsų“ euro valiuta, kurios dirbtinai didinamą infliaciją pradėjo ECB. Tik mes, drąsi šalis, vadovaujama drąsios Prezidentės, didžiuojamės spėję į šį „Titaniką“.