respublika.lt
LRDT LYRAS

Tik žodžiais mylėti kalbą negananuotraukos (8)

2019 vasario mėn. 19 d. 07:55:11
Edita SIAVRIS

Neseniai Vyriausybė patvirtino Valstybinės kalbos politikos gaires 2019-2022 metams, bus rūpinamasi kalbos statusu ir prestižu. Planuojama parengti ir ilgalaikę valstybinės kalbos strategiją. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS sako, jog tokio dokumento Lietuvai reikėjo jau seniai.

 

„Noriu pabrėžti, kad priemonių planas yra Kalbos politikos gairių lydintis dokumentas. Kalbos politikos gairės pernai priimtos Seimo po 10 metų pertraukos. Daug metų neturėjome dokumento, kuris apibrėžtų valstybinės kalbos politiką ir numatytų tos politikos kryptis. Labai gerai, kad tokios gairės priimtos ir yra politinė valia plėtoti valstybinę kalbą.

Kalbos statusas ir prestižas yra dalis reikalingų darbų, jie būtini įgyvendinant valstybinės kalbos politiką. Kadangi Valstybinės kalbos įstatymas buvo priimtas 1995 metais, tai jis gerokai senstelėjęs. Taigi reikia priimti konstitucinį valstybinės kalbos įstatymą, - vien tai jau labai stiprintų kalbos statusą.

Kitas svarbus dokumentas, kurį valstybė turi sukurti, tai ilgalaikė valstybinės kalbos strategija, - tokio dokumento mes niekada neturėjome, o jį reikia turėti.

Pirmasis būtų labai panašus į 14-ą Konstitucijos straipsnį, kuris sako: lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Kai Konstitucijos tėvai rašė Konstituciją, jie negalvojo, kad gali tekti ginti kalbos, kaip vienintelės valstybinės kalbos, statusą. Taigi strategija ir prasidėtų tokiu sakiniu: „Lietuvių kalba yra vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje“. Vienintelė todėl, kad vis labiau stiprėja kalbos apie tai, kad reikia Lietuvoje įvesti antrą valstybinę kalbą. Jeigu taip atsitiktų, tai būtų lietuvių kalbos prapultis,“ - sakė A.Antanaitis.

- Turite omenyje anglų kalbą?


- Kol kas kalbama apie anglų. Lietuvių kalba per 30 metų tapo integruojančia kalba, kuri jungia valstybės piliečius į vieną visumą ir čia keisti nieko nereikia. Čia kalbu apie statusą. Jeigu mes kalbame apie prestižą, tai jis prasideda nuo pagarbos savo kalbai.

Gyvename globalizmo sąlygomis, pas mus eina neoliberalios idėjos, kad kalbėti gali bet kaip, kalbos taisyklės yra nesvarbu. Esą labai svarbu mokėti kitas kalbas, o savoji „kaip jau išeis“. Su tokia nuostata mes negalime sutikti. Lietuvių kalba kaip valstybinė kalba turi savo taisyklingumo reikalavimus, vadinasi, viešajame, oficialiajame gyvenime tų reikalavimų turi būti paisoma. Tas yra būtina, jei valstybė nenori panirti į chaosą.

Antras dalykas - švietimas. Lietuvoje labai mažai turime šviečiamųjų laidų, šviečiamųjų programų apie lietuvių kalbą.

Štai prancūzai kelia sau ilgalaikius uždavinius, kaip šiuolaikiniame pasaulyje turi būti plėtojama prancūzų kalba. Jų valstybinės kalbos įstatymas vadinasi Prancūzų kalbos gynimo įstatymas. Šalies vadovas Emanuelis Makronas skiria 200 mln. eurų Prancūzų kalbos namams įsteigti. Duoda pilį, joje vyks diskusijos, seminarai, ir tai bus skirta kalbai ir visuomenei. Reikia mylėti kalbą, kaip prancūzai. O mes dažnai mylime tik žodžiais.

Kai diegiama, kad su anglų kalba tu užkariausi pasaulį, o su lietuvių - ne, tai nieko gero nėra. Diegiama, kad lietuvių kalba yra labai sunki, tai tuo labai stebiuosi. Kadais mūsų inteligentai lietuvių kalbos mokėsi iš elementorių, atvežtų kontrabandos keliu. Ir išmoko, ir rašė, ir kūrė. Tai kodėl dabar lietuvių kalba tapo tokia sunki?

- Neliks Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo, kodėl?


- Pakeistas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo statusas. Taip padaryta todėl, kad Valstybinė kalbos inspekcija baudas už kalbos taisyklingumą gali skirti remdamasi Komisijos nutarimais, po to, kai sąrašas neteko nutarimo statuso, už klaidas, kurios buvo tame sąraše, bausti nebegalima. Tai gana revoliucinis žingsnis. Visuomenę reikia šviesti, auklėti, tartis su ja. Kalbėti ir rašyti taisyklingai turi būti žmogaus garbės reikalas. Panaikinome baudas, bet ne taisyklingumą. Toks žingsnis tarsi avansas, bet jei matysime, kad po metų situacija pablogės, priimsime kokį kitą nutarimą.

- Žadama, jog kalba modernės, atsinaujins, gausės jos ištekliai visuomenės poreikiams patenkinti. Galite plačiau papasakoti apie tai, kas ta visuomenė, kokie jos lūkesčiai bus pildomi.

- Turi atsirasti daugiau visuomenei prieinamos informacijos apie lietuvių kalbą, apie taisykles. Kalbos praktikos patarimai irgi išteklius, suprantamai parašytos gramatikos, lietuvių kalbos vadovėliai ir kt. Ištekliai yra viskas: ir internetas, ir lietuvių kalbos modernėjimas.

Kai kalbame apie informacines technologijas, mes turime spėti su laiku, nežalodami kalbos. Kurti naujus žodžius, vien Terminų banke kasmet aprobuojama 1000 žodžių, teiktinų - 2000-3000. Kasdien terminų atsiranda šimtai. Pernai vien makaronams reikėjo surasti kelis šimtus pavadinimų. Italai tiek daug makaronų turi (juokiasi).

- Ar mes pajėgūs apginti kalbą?

- Galbūt skambės šventvagiškai, bet mes brandūs buvome sovietmečiu, tada mes gynėmės, nes supratome, jeigu nesaugosime lietuvių kalbos, ateis rusų kalba. Na, o pastarieji 30 metų, kai atsivėrė visas pasaulis, ir anglų kalba atvėrė perspektyvą, staigiai pasisukome. Kalbinis savisaugos instinktas dingo.

Bet čia visos valstybės bėda, reikėjo nebijoti nei tautinės mokyklos modelio, nei patriotizmo sąvokos. Žinote, tikslieji, socialiniai mokslai yra bendri visam pasauliui, o kas pasakys lietuviui, kad jis - lietuvis?


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • CIKLONAS: Mozambike siautėjęs smarkus ciklonas Idai, pasak Raudonojo Kryžiaus, be namų kurį laiką galėjo palikti iki 400 000 žmonių; stichijos sukelti potvyniai šalies centrinėje dalyje užtvindė ištisas teritorijas ir apgadino daugybę pastatų.
  • GRŪDAI: kovo pradžioje sumažėjo daugumos grūdų supirkimo kainos, praneša Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras; kaip nurodoma centro leidinyje, kovo pradžioje grūdų supirkimo įmonės kviečius supirko vidutiniškai po 200,43 euro už toną - tai 0,95 proc. mažiau nei prieš mėnesį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar normalu, kad net ir posėdžių nelankantys seimūnai gauna atlyginimą?

balsuoti rezultatai

Ar mokate užsienio kalbų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  0   +3 C

-2    +1 C

 

 +1    +4 C

+3   +6 C

+5   +7 C

 

   +6   +10 C

7-12 m/s

3-5 m/s

 

4-5 m/s

 

USD - 1.1349 PLN - 4.2979
RUB - 72.9217 CHF - 1.1360
GBP - 0.8566 NOK - 9.6720
reklama
samba
reklama
Sveikata ir grožis