respublika.lt

Tik lietuviui rūpės Lietuva

(0)
Publikuota: 2014 gegužės 07 11:10:08, Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis: Lietuvių Lietuvoje dar yra per daug

Su kultūros ministru Šarūnu Biručiu susitikome Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse. Nesinorėjo kalbėti apie šventinius fejerverkus, nes tiek lietuvių kalba, tiek spauda yra užklupta tam tikrų grėsmių. Neatsisakoma minties mūsų abėcėlę papildyti svetimais rašmenimis ir vienas po kito lietuviški laikraščiai baudžiami neetiškų leidinių verdiktais. Greičiau norėjosi ministrą provokuoti: ar logiška manyti, kad ribojant spaudos teisę viešinti galimus sukčiavimo, vogimo, piktavališkumo atvejus neribojama teisė grobti, meluoti, sukčiauti ir panašiai?..

 

- Tokios gražios dienos išvakarės skatina ne tik galvoti apie kalbą, knygą, spausdintą žodį, bet ir verčia prisiminti vieno politiko ištarmę, neva kelios svetimos raidės lietuviškoje abėcėlėje nieko nereiškia, palyginti su tuo, kad Lietuvoje yra žmonių, garbinančių Putino režimą. Ką pasakytumėte jūs?

- Esmė ne raidės, o tai, kaip mes suprantame savo abėcėlės, savo kalbos svarbą. Ir ne tik kalbos, - savo istorijos, savo tradicijų, papročių, - kultūros svarbą. Valstybės, kurią atkūrė lietuvių Tauta ir visi įvairių tautų Lietuvos gyventojai, pagrindas yra Tauta, kalba, žodis ir netgi lietuviški rašmenys. Iššvaistę šitą turtą, neturėsime ko branginti, o neturėdami ko branginti, neteksime ir valstybės. Jos niekam nebereikės.

- Kodėl tas kultūrinis pagrindas ar stuburas yra toks silpnas: užtenka Europos Sąjungoje kažkam myktelėti apie toleranciją ir puolama rašyti vaikams apie vienalytes poras, gana Rusijai paleisti propagandos mašiną, bemat randasi tikinčių jos tiesa?

- Nenoriu pesimistiškai kalbėti, bet jeigu ketvirtį amžiaus visos valstybės strategijos esminėms vertybėms skyrė net ne antrą, o gal net dešimtą poziciją, tai tas imunitetas, atsparumas, stuburo, kaip jūs sakot, stiprybė, ilgainiui išsenka, nyksta. Šiandien nekultūrinės politikos padariniai bado akis. Aš juos jaučiu, matau ir manau, kad reikia rimtai susimąstyti dėl vieno estų mokslininko, tarusio, kad apie kultūros vietą imsim galvoti tik tada, kai mūsų liks mažiau nei milijonas, žodžių. Matyt, Lietuvoje lietuvių dar yra per daug.

- Koks vaidmuo stiprinant imunitetą svetimoms įtakoms, jūsų nuomone, tenka žiniasklaidai?

- Žiniasklaidos vaidmuo yra didelis, ji veikia tiek sąmonę, tiek pasąmonę ir jeigu žiniasklaida viešina tam tikras problemas, galima tikėtis, kad žmogų jos pasieks, nes ja pasitiki, jei neklystu, apie 60 procentų piliečių. Tokiu didžiuliu pasitikėjimu negali girtis jokie politikai. Galima ir pakritikuoti ir perdėtą tam tikros žiniasklaidos dėmesį kriminalams, skandalams, seksui, išoriniam blizgesiui, tačiau neabejoju, kad būtent žiniasklaidai dera edukacinis ugdomasis vaidmuo. Juk žurnalistai ir yra tie šviesuliai, kurie gali visuomenę kilstelėti tikrų vertybių link.

- Tos bėdos, kurias minėjote, iš dalies kyla dėl to, kad nemažai žiniasklaidos priemonių Lietuvoje priklauso užsienio kapitalui. Kokiam užsienio kapitalistui skauda galvą dėl Lietuvos?

- Natūralu, kad verslo pagrindinis tikslas yra pelnas - kitaip būti negali ir nebus. Neišvengiamai žiniasklaida irgi yra verslas, pelno siekianti sistema. Bet yra ir, sakykim, nacionalinis transliuotojas, kuriam turime kelti visiškai kitus reikalavimus. Kitąmet, kai bus užtikrintas finansavimas, tiek nacionalinis radijas, tiek televizija turėtų rodyti pavyzdį visai žiniasklaidai. Informavimo priemonių savininkai irgi turi prisiimti atsakomybės dalį ir ne viską matuoti pinigais, nes be idealizmo, be tikėjimo mes niekur nenueisime. Bet teisingai pastebėjote: jeigu savininkai yra užsienio valstybėje, jiems tikrai nebus svarbu, kokį pėdsaką palieka jų valdoma žiniasklaida Lietuvos mentalinėje erdvėje, jiems svarbu pinigai, pelnas. Tą patį galiu pasakyti ir apie užsienio bankus, ir apie užsienio fermas Lietuvoje. Nemanau, kad jiems labai rūpi, dvokia ar nedvokia kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, aplinka bus teršiama ar ne. Tiek, kiek įstatymai riboja, jų laikysis, bet tikėtis daugiau iš humaniškų paskatų bergždžias reikalas. Naivu tikėtis, kad užsienio valdoma žiniasklaida rūpinsis mūsų valstybės arba Tautos vertybiniais dalykais... Ne ne, tokio stebuklo, matyt, neįvyks.

- Ačiū Dievui, dar yra ir lietuvių valdomos žiniasklaidos, bet vieną po kito dienraščius, tarp jų ir „Respubliką“, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dėl publikacijų „Snoro“ tema pripažino etiką pažeidžiančiais leidiniais. Kam paranku gniaužti kritiką?

- Man labai sunku komentuoti. Aš visada noriu tikėti, kad žmonės, dirbantys savo darbą, jį atlieka sąžiningai ir iš įsitikinimų, o ne pagal užsakymus. Man sunku suvokti vidines peripetijas, kai žurnalistų darbą vertina, galima sakyti, iš jų kilusi komisija: gal kažkas moka už tai, gal kažko bijomasi. Man tikrai sunku suvokti, kodėl negalima vienokią ar kitokią nuomonę aprašyti, jeigu ta nuomonė sklando tarp žmonių. Juk visuomenė aptarinėja ir „Snorą“, ir kitus dalykus. Mano nuomone, užtildyti tai, ką visi kalba, nerašyti, yra cenzūra. Aišku, aš suprantu, yra ir teisiniai dalykai, išlaviruoti nepažeidžiant žmogaus orumo ar kitų dalykų gana sudėtinga, bet, manau, tam ir yra žiniasklaidos savivalda, kuri turėtų būti objektyvi.

- Kadaise, ministre, kalbai pakrypus apie „Snorą“, sakėte, kad apie jo bankroto istoriją bus rašomos knygos. Koks, jūsų nuomone, tuose veikaluose bus spaudos, viešinusios milijonines administratorių algas, tikrą bei tariamą jų naudą, kėlusios įvairius nepatogius klausimus, vaidmuo? Teigiamas ar neigiamas?

- Labai sunku pasakyti, kur ta objektyvi tiesa. Aš turiu jausmą, kad daug oficialios informacijos nėra gryna tiesa, bet tai tik jausmas, kurio aš neturiu kuo pagrįsti. Paprastai tokius dalykus pagrindžia teisėsauga, bet šiuo atveju teisėsauga gal irgi ne visada suinteresuota jų atskleisti dėl įvairių priežasčių. Būna, ir dėl baimės, dažniausiai dėl baimės, ir įtakos, jai daromos. Šiuo atveju galvoju, gal kada nors vienaip ar kitaip visi taškai „Snoro“ istorijoje bus sudėlioti. O klaustukų šiandien yra labai daug. Savo klausimus aš galiu aptarti su draugais, o žiniasklaida kalbasi su visuomene, užtat ir manau, kad kelti klausimus, kurie iki šiol neatsakyti, yra teigiamas dalykas, o jau kitką man gana sudėtinga komentuoti.

- Jeigu jūs neatsiimat savo žodžių, kad valstybės tikslas - siekti savo kultūros suklestėjimo, ar nemanote, kad valstybė lygiai taip pat kaip ir etnokultūrą, kaip ir nykstančius amatus turėtų remti ir nykstančią lietuvišką spaudą, nes tik būtent ji, kritiška žiniasklaida, ir gali būti vienas iš jūsų nubrėžto tikslo siekiančios valstybės saugiklių? Juk likusi tik lojali valdžiai žiniasklaida yra valstybei pražūtinga.

- Aišku, žiniasklaidą, kuri yra neatsiejama normalios, klestinčios valstybės dalis, ypač, sakykime, lietuvišką žiniasklaidą su tikėjimo savo valstybe, idealizmo žyme, turime saugoti, puoselėti ir remti. Tam yra instrumentai numatyti, turime Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bet jis atiduotas savivaldai. Matau daug to rėmimo ir paskirstymo minusų, be abejo, matau, ką remia, kodėl remia ir kokias vertybes remia; interesų yra visur ir tam fonde yra interesų. Vis dėlto tikiu, kad laikui bėgant išmoksime tvarkytis ir tuose klampiuose lėšų skirstymo reikaluose. Bet tam reikia kultūringų žmonių, mylinčių pirmiausia savo Tautą, Tėvynę, savo darbą ir tikinčių, kad niekur kitur o tik čia mes patys galime susitvarkyti tiek ekonominius, tiek vertybinius reikalus. Tam reikia tinkamai susidėlioti prioritetus, suvokus, ką mes veikiam šitam žemės lopinėlyje, kokia mūsų misija, kaip gyvens mūsų vaikai, kaip galime išlikti kaip Tauta ir kaip valstybė. Šioje srityje žiniasklaidos vaidmuo ir yra vienas svarbiausių.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s