Seimas nori keisti Konstituciją ir įteisinti dvigubą pilietybę. Planuojama kitąmet su prezidento rinkimais surengti referendumą šiuo klausimu. Tačiau teisininkui, Mykolo Romerio universiteto profesoriui, 1999-2008 m. Konstitucinio Teismo teisėjui Vytautui SINKEVIČIUI Seime įregistruotos Konstitucijos pataisos atrodo rizikingos:
- Dabar pagal Konstituciją dviguba pilietybė galima tik labai retais, išimtiniais atvejais, ji negali būti paplitęs reiškinys.
Tas projektas, kuris oficialiai įregistruotas Seime, parengtas labai neatsakingai, paviršutiniškai. Jis gali kelti pavojų Lietuvos valstybei, Lietuvos tautai. Projekte, kurį, beje, pasirašė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, teigiama, kad „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis“. Taigi šitas projektas sako, kad visi LR piliečiai galės įgyti ir antrą pilietybę. Ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kokios nors kitos šalies... Kyla klausimas: kokiems LR piliečiams antra pilietybė reikalinga? Akivaizdu, kad ne Lietuvoje gyvenantiems lietuviams. Ji reikalinga Lietuvoje gyvenantiems rusų, lenkų ir kitų tautybių LR piliečiams, kuriems bus sudarytos sąlygos tapti ir kitos valstybės piliečiais.
Ar nuo to padidės Lietuvos nacionalinis saugumas? Kas bus, kai vieną dieną sužinosime, kad Rytų Lietuvoje absoliučią daugumą sudaro tokie LR piliečiai, kurie kartu yra ir kitos valstybės piliečiai? Ar tai juos paskatins būti labiau pilietiškus, lojalesnius valstybei? Ar tuomet užsienio valstybės mažiau spaus Lietuvą, naudodamos tautinių mažumų atstovų teisių apsaugos kortą? Mes patirsime tik dar didesnį spaudimą.
Be to, ar dviguba pilietybė nepaskatins Rytų Lietuvoje jau dabar vykstančių autonomizacijos procesų? Kokį piliečių korpusą turėsime po 20-30 metų? Ar dominuos asmenys, kurie turės tik Lietuvos pilietybę? O gal didelę mūsų piliečių dalį sudarys tie, kurie kartu bus ir kitos valstybės piliečiai?
Padarykime paprastą prielaidą: nuo 1990 metų į užsienio valstybes išvyko gyventi 300-400 tūkst. piliečių. Kas bus, jei nemaža jų dalis, taip pat jų vaikai turės dvigubą pilietybę? Ar neatsitiks taip, kad po 20-30 metų Seimą, prezidentą rinks asmenys, turintys ir kitos valstybės pilietybę. Juk tai reiškia, kad jie bus įsipareigoję įvairiais ištikimybės ir kitais klausimais kitai valstybei.
- Tai kuriai šaliai jie bus ištikimi?
- Neaišku. Aš nežinau nė vienos kitos valstybės, kuri yra panašioje geopolitinėje erdvėje, kokioje yra Lietuva. Kita vertus, mes turėsime masę žmonių, kurie su Lietuva bus labai mažai susiję. Neaišku, kuriai išeivių kartai jau nebebus suteikiama Lietuvos pilietybė. Gali atsitikti taip, kad tie piliečiai neturės nieko bendro su Lietuva.
Čia viena pusė, o kita - globalizacijos procesai, tai emigracija, mišrios santuokos. Jei pasižiūrėsime į ES pavyzdį, - taip, ten daugiau kaip 60 proc. valstybių, jei ne daugiau, plačiai leidžia dvigubą pilietybę. 25-30 proc. valstybių dvigubą pilietybę leidžia siauriau, bet ją toleruoja iš esmės. Ir apie 15 proc. valstybių, kurios draudžia dvigubą pilietybę, leidžia tik nedideles išimtis. Lietuva kaip tik priskiriama prie pastarųjų. Taip pat Austrija, Danija, Estija, Norvegija. Aišku, kad diskusija, kiek plačiai turime atverti duris, turi būti. Tačiau ta pataisa, kuri įregistruota Seime, kelia daug pavojų, yra visiškai nepriimtina. Glumina pats faktas, kad norima kartu su LR prezidento rinkimais rengti referendumą, bet kol kas nėra politinio sutarimo, konsensuso dėl formuluotės, kuri bus pateikta tame referendume. Bandoma greitai rasti formuluotę, kuri atitiktų ir užsienyje, ir čia gyvenančios lietuvių bendruomenės interesus. Bet mes juk turime bendrą interesą! Tokie dalykai turi būti sprendžiami ne emocijų pagrindu, o paremti išsamia analize, racionaliais argumentais, galimų pasekmių numatymu. To kol kas nėra.
- Dvigubos pilietybės aktyviai prašo Pasaulio lietuvių bendruomenė. Tačiau ar suteikus pilietybę išeiviams kas nors pasikeis? Juk tie žmonės negrįš į Lietuvą gyventi, čia nedirbs, nemokės mokesčių.
- Pagrindinis argumentas, kuris dažniausiai naudojamas, - kad dviguba pilietybė padės išsaugoti ryšį su Lietuva. Bet niekas jokių rimtesnių argumentų ar mokslinių tyrimų nepateikia.
Mes visuomet turime pagalvoti ir prisiminti, kas yra pilietybė. Pilietybė yra ne tik teisė ar galimybė būti piliečiu, bet ir tam tikros PAREIGOS. Atsakomybė už valstybę, rūpinimasis ja, realus darbas jai. Kad ir ką sakytume, kad ir kaip gerbtume išeivius, turime pripažinti: Lietuvos valstybė yra kuriama čia, LIETUVOJE.
Noras turėti antrą pilietybę yra suprantamas, bet galbūt jis labiau emocinis. Man visuomet norisi paklausti: o kaip bus, jei pilietybę suteiksime Amerikoje gyvenantiems lietuviams, kurie turi JAV pilietybę? Priimdami JAV pilietybę jie duoda priesaiką: „Aš, tapdamas JAV piliečiu, absoliučiai ir visiškai atsisakau ištikimybės bet kokiai kitai valstybei, kurios piliečiu buvau anksčiau. Pasižadu būti ištikimas JAV“. Nejau šita priesaika nieko nereiškia? O gal mes į ją turime visiškai nekreipti dėmesio?
- Ar nesusidaro įspūdis, kad šiandieniais siūlymais Lietuvos pilietybę bandoma nuvertinti. Ar netaps LR piliečio pasas tik popiergaliu, kuris gali būti išduotas bet kam?
- Konstitucinis Teismas yra daugybę kartų pasakęs, kad pilietybė yra konstitucinė vertybė, ji negali būti nuvertinama. Pasižiūrėkime mūsų istoriją: nuo pat Nepriklausomybės atgavimo 1918 metais iki šiol buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad dvigubą pilietybę būtina riboti. Ir ji buvo daugiau ar mažiau ribojama.
Pavyzdžiui, 1922 metų Konstitucijoje išvis buvo nustatyta, kad LR pilietis negali būti kitos valstybės piliečiu. Tai buvo absoliutus draudimas. Tuometinė Konstitucijos nuostata buvo aiškinama tuo, kad Lietuvoje yra daug Lenkijos, Rusijos piliečių, kurie nori naudotis piliečio teisėmis, bet nenori prisiimti jokių pareigų Lietuvai.
Seimas nori keisti Konstituciją ir įteisinti dvigubą pilietybę. Planuojama kitąmet su prezidento rinkimais surengti referendumą šiuo klausimu. Tačiau teisininkui, Mykolo Romerio universiteto profesoriui, 1999-2008 m. Konstitucinio Teismo teisėjui Vytautui SINKEVIČIUI Seime įregistruotos Konstitucijos pataisos atrodo rizikingos:
- Dabar pagal Konstituciją dviguba pilietybė galima tik labai retais, išimtiniais atvejais, ji negali būti paplitęs reiškinys.
Tas projektas, kuris oficialiai įregistruotas Seime, parengtas labai neatsakingai, paviršutiniškai. Jis gali kelti pavojų Lietuvos valstybei, Lietuvos tautai. Projekte, kurį, beje, pasirašė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, teigiama, kad „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis“. Taigi šitas projektas sako, kad visi LR piliečiai galės įgyti ir antrą pilietybę. Ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kokios nors kitos šalies... Kyla klausimas: kokiems LR piliečiams antra pilietybė reikalinga? Akivaizdu, kad ne Lietuvoje gyvenantiems lietuviams. Ji reikalinga Lietuvoje gyvenantiems rusų, lenkų ir kitų tautybių LR piliečiams, kuriems bus sudarytos sąlygos tapti ir kitos valstybės piliečiais.
Ar nuo to padidės Lietuvos nacionalinis saugumas? Kas bus, kai vieną dieną sužinosime, kad Rytų Lietuvoje absoliučią daugumą sudaro tokie LR piliečiai, kurie kartu yra ir kitos valstybės piliečiai? Ar tai juos paskatins būti labiau pilietiškus, lojalesnius valstybei? Ar tuomet užsienio valstybės mažiau spaus Lietuvą, naudodamos tautinių mažumų atstovų teisių apsaugos kortą? Mes patirsime tik dar didesnį spaudimą.
Be to, ar dviguba pilietybė nepaskatins Rytų Lietuvoje jau dabar vykstančių autonomizacijos procesų? Kokį piliečių korpusą turėsime po 20-30 metų? Ar dominuos asmenys, kurie turės tik Lietuvos pilietybę? O gal didelę mūsų piliečių dalį sudarys tie, kurie kartu bus ir kitos valstybės piliečiai?
Padarykime paprastą prielaidą: nuo 1990 metų į užsienio valstybes išvyko gyventi 300-400 tūkst. piliečių. Kas bus, jei nemaža jų dalis, taip pat jų vaikai turės dvigubą pilietybę? Ar neatsitiks taip, kad po 20-30 metų Seimą, prezidentą rinks asmenys, turintys ir kitos valstybės pilietybę. Juk tai reiškia, kad jie bus įsipareigoję įvairiais ištikimybės ir kitais klausimais kitai valstybei.
- Tai kuriai šaliai jie bus ištikimi?
- Neaišku. Aš nežinau nė vienos kitos valstybės, kuri yra panašioje geopolitinėje erdvėje, kokioje yra Lietuva. Kita vertus, mes turėsime masę žmonių, kurie su Lietuva bus labai mažai susiję. Neaišku, kuriai išeivių kartai jau nebebus suteikiama Lietuvos pilietybė. Gali atsitikti taip, kad tie piliečiai neturės nieko bendro su Lietuva.
Čia viena pusė, o kita - globalizacijos procesai, tai emigracija, mišrios santuokos. Jei pasižiūrėsime į ES pavyzdį, - taip, ten daugiau kaip 60 proc. valstybių, jei ne daugiau, plačiai leidžia dvigubą pilietybę. 25-30 proc. valstybių dvigubą pilietybę leidžia siauriau, bet ją toleruoja iš esmės. Ir apie 15 proc. valstybių, kurios draudžia dvigubą pilietybę, leidžia tik nedideles išimtis. Lietuva kaip tik priskiriama prie pastarųjų. Taip pat Austrija, Danija, Estija, Norvegija. Aišku, kad diskusija, kiek plačiai turime atverti duris, turi būti. Tačiau ta pataisa, kuri įregistruota Seime, kelia daug pavojų, yra visiškai nepriimtina. Glumina pats faktas, kad norima kartu su LR prezidento rinkimais rengti referendumą, bet kol kas nėra politinio sutarimo, konsensuso dėl formuluotės, kuri bus pateikta tame referendume. Bandoma greitai rasti formuluotę, kuri atitiktų ir užsienyje, ir čia gyvenančios lietuvių bendruomenės interesus. Bet mes juk turime bendrą interesą! Tokie dalykai turi būti sprendžiami ne emocijų pagrindu, o paremti išsamia analize, racionaliais argumentais, galimų pasekmių numatymu. To kol kas nėra.
- Dvigubos pilietybės aktyviai prašo Pasaulio lietuvių bendruomenė. Tačiau ar suteikus pilietybę išeiviams kas nors pasikeis? Juk tie žmonės negrįš į Lietuvą gyventi, čia nedirbs, nemokės mokesčių.
- Pagrindinis argumentas, kuris dažniausiai naudojamas, - kad dviguba pilietybė padės išsaugoti ryšį su Lietuva. Bet niekas jokių rimtesnių argumentų ar mokslinių tyrimų nepateikia.
Mes visuomet turime pagalvoti ir prisiminti, kas yra pilietybė. Pilietybė yra ne tik teisė ar galimybė būti piliečiu, bet ir tam tikros PAREIGOS. Atsakomybė už valstybę, rūpinimasis ja, realus darbas jai. Kad ir ką sakytume, kad ir kaip gerbtume išeivius, turime pripažinti: Lietuvos valstybė yra kuriama čia, LIETUVOJE.
Noras turėti antrą pilietybę yra suprantamas, bet galbūt jis labiau emocinis. Man visuomet norisi paklausti: o kaip bus, jei pilietybę suteiksime Amerikoje gyvenantiems lietuviams, kurie turi JAV pilietybę? Priimdami JAV pilietybę jie duoda priesaiką: „Aš, tapdamas JAV piliečiu, absoliučiai ir visiškai atsisakau ištikimybės bet kokiai kitai valstybei, kurios piliečiu buvau anksčiau. Pasižadu būti ištikimas JAV“. Nejau šita priesaika nieko nereiškia? O gal mes į ją turime visiškai nekreipti dėmesio?
- Ar nesusidaro įspūdis, kad šiandieniais siūlymais Lietuvos pilietybę bandoma nuvertinti. Ar netaps LR piliečio pasas tik popiergaliu, kuris gali būti išduotas bet kam?
- Konstitucinis Teismas yra daugybę kartų pasakęs, kad pilietybė yra konstitucinė vertybė, ji negali būti nuvertinama. Pasižiūrėkime mūsų istoriją: nuo pat Nepriklausomybės atgavimo 1918 metais iki šiol buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad dvigubą pilietybę būtina riboti. Ir ji buvo daugiau ar mažiau ribojama.
Pavyzdžiui, 1922 metų Konstitucijoje išvis buvo nustatyta, kad LR pilietis negali būti kitos valstybės piliečiu. Tai buvo absoliutus draudimas. Tuometinė Konstitucijos nuostata buvo aiškinama tuo, kad Lietuvoje yra daug Lenkijos, Rusijos piliečių, kurie nori naudotis piliečio teisėmis, bet nenori prisiimti jokių pareigų Lietuvai.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
