Tarnyba šeimai ir Tėvynei

Kapitonas Andrius Dilda Lietuvos kariuomenėje tarnauja jau 10 metų. Šiuo metu Strateginės komunikacijos departamente Vilniuje dirbantis kariškis neslepia, kad šio darbo specifika dažniausiai diktuoja ir šeimos gyvenimą. Pirmiausia, dėl privalomosios rotacijos, kai kas kelerius metus karininkai perkeliami tarnauti į kitus padalinius.

„Klaipėda, Vilnius, Panevėžys, Marijampolė - tai tik keli pavyzdžiai, kur gali pasukti kario kelias rotacijos metu. Kadangi esame ir NATO aljanso nariai, vykstama į tarnybos vietas užsienio šalyse ir į tarptautines operacijas - Afganistane, Kosove, Malyje ar net Centrinės Afrikos Respublikoje.

Be to, kario profesija išskirtinė tuo, kad tarnyba nenutrūksta ištisą parą septynias paras per savaitę, tad bet kuriuo paros metu gali būti iškviestas vykdyti neatidėliotinos užduoties“, - pasakojo „Vakaro žinių“ kalbintas A.Dilda.

Nors šiuo metu dirbdamas Vilniuje A.Dilda su čia gyvenančia šeima matosi kasdien, tačiau per visą tarnybos laiką gyvenamąją vietą yra tekę keisti ne kartą. Karininko tarnybą jis pradėjo Rukloje, po kelerius metus teko praleisti Radviliškyje, Šiauliuose ir Kaune. Kai kurių rotacijų metu į kitą miestą šeima keliaudavo kartu, kartais jie likdavo patogesnėje gyvenimui vietovėje ir tada matydavomės tik savaitgaliais. Tad A.Dilda neslepia, jog apibūdinimas „savaitgalio tėtis“, jam pažįstamas: „Ne kartą buvau taip pavadintas savo draugų rate. O kai metams buvau išvykęs į tarptautinę Jungtinių Tautų operaciją Malyje su šeima bendraudavome tik „Skype“ ir „Facebook“ programėlių pagalba. Tuomet draugai juokais vadindavo „internetiniu tėčiu“.

Vyras neslepia, jog šeimos gyvenimas ir tarnybos grafikas neretai susikerta, tad kartais tenka priimti nelengvus sprendimus. „Turiu labai stiprią ir mane palaikančią žmoną, kuri sugeba vaikams suprantamai paaiškinti, kodėl tėvelio nėra kalėdiniame spektaklyje ar kodėl kitų vaikų tėčiai ateina į jų gimtadienio šventes“, - sakė karys.

Šiuo metu jis su žmona augina du 5-erių ir 3-ejų metų berniukus. Paklaustas, kas pasikeitė gyvenime tapus tėčiu, vyras atviras - kasdienybė pasipildė laime ir atsakomybe: „Sūnūs mane labai džiugina, o aš nenoriu jų nuvilti. Su sūnumis esame sukūrę stiprų ryšį, kurį labai vertinu. Man būnant tarnyboje, jei tik yra galimybė, nuolat pasikalbame telefonu. Net jei ir jų kalba dar sunkiai suprantama, man labai patinka klausytis jų šnopavimo į telefono ragelį, nes žinau, kad jie saugūs ir laukia manęs sugrįžtant.

Kadangi esame jauna šeima, savo tradicijas dar tik kuriame. Pasivaikščiojimai parke, pasivažinėjimai dviračiais ir paspirtukais, picos vakaras ar tiesiog muzikos klausymas drauge - tai tik keletas veiklų kuriomis stengiuosi juos užimti būdamas šalia jų.“

Atsiradus vaikams, šeimoje pasikeičia ne tik kasdienybė, bet ir reikalavimai sau. A.Dilda sako, kad būti tėčiu nepakanka. „Esu dar labai jaunas tėtis - man dar tik penkeri.  Tačiau jaučiu, jog kasdien aš vis kitoks tėtis. Manyje daugėja atsakomybės.

Iš pradžių, vos gimus pirmajam sūnui, atrodė, kad pasikeitė tik mano dienotvarkė. Gimus antrajam, šis suvokimas keitėsi, dariausi sūnums vis reikalingesnis, todėl jaučiu jog privalau tapti vis dėmesingesniu ir rūpestingesniu.

Šiandien abu mano sūnūs kopijuoja mano kalbėjimą, elgesį, pomėgius, todėl stengiuosi ir noriu būti ypač pavyzdingas tėtis. Kai jie paaugs ir pradės lankyti mokyklą, turėsiu tapti dar ir pačiu protingiausiu tėčiu. Ir taip su jais nuolat keistis. Todėl manau, kad tiesiog vadintis ir vaidinti tėtį nepakanka. Reikia nuolat tobulėti“, - sakė A.Dilda. Ir pridūrė visiems Lietuvos tėčiams Tėčio dienos proga linkintis daugiau drąsos: „Palinkėčiau drąsiau ir daugiau bendrauti bei geriau pažinti savo vaikus. Žiūrėdami saviesiems į akis prisiminkite savo vaikystę ir su savo tėvais praleistą laiką, kurį jūsų vaikai vertina labiau nei jūs galite įsivaizduoti.“