- Ką jums reiškia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis?
- Abejočiau dėl to šimtmečio, nes Lietuva skaičiuoja tikrai ne vieną šimtmetį. Ką man tai reiškia? Tai - išsilaisvinimas iš imperinės Rusijos okupacijos, valstybės atsiradimas ir sutvirtinimas pasaulio politinėje erdvėje. Norėčiau, kad šimtmečio jubiliejaus proga iškeltume jį sąlygojusius istorinius įvykius: 1863 sukilimą, savanorių ir partizanų žūtis ir pagerbimą.
- Kaip praėjo Vasario 16-osios diena? Kokie šventės akcentai jums įstrigo?
- Puikiai. Su žmona iškėlėme Trispalvę. Dėl sveikatos negalėjau eiti į renginius, tai sekiau juos per televiziją, internetu. Nustebino minios žmonių. Taip ir matau fotografo žvilgsniu kadrą lyg šventės simbolį - mažius ant tėvo pečių mojuoja valstybės vėliava. Visa tai priminė Sąjūdžio laikus. Man patiko koncertai. Šiaip nesu ideologizuotų koncertų mėgėjas, bet šįkart viskas buvo aukščiau to. Scenos menas parodė, ką gali.
- Mūsų himnas baigiasi žodžiais „Vienybė težydi“. Ar mums užtenka vienybės, bendrumo jausmo kasdienybėje?
- Kiekvienas istorinis laikotarpis diktuoja savo vienybės poreikį ir tikrovę. Ne visada jie sutampa. Vienybė - tai sugebėjimas išklausyti vienas kitą, o ypač valdžios sugebėjimas išklausyti pilietį. Skaičiau „Respublikoje“ Regimanto Adomaičio laišką tėvynainiams „Kviečiu į susitaikymą“ - net skauda. Po viskuo galėčiau pasirašyti. Negi skausmingas žmogaus žodis iškeistas į piktos signatarės, nors ir tituluotos, piktą kalbą Seime? Geriau R.Adomaičio Seime būtų paklausę.
Tos vienybės mums gali prireikti, ypač dabar, jaučiant dabartinį politinį tarptautinį pulsą. Ir gali prireikti kur kas didesnės vienybės negu Baltijos kelyje. Ten automatų nebuvo.
Galima kalbėti ir apie supriešinimą. Kažkaip pastaruoju metu matau tokį norą supriešinti Lietuvos visuomenę, skaldyti visus. Neatsitiktinai, matyt, tas Saugumo paskelbtas bendradarbiavusių su KGB žurnalas, kuriame svarbiausių Lietuvos kultūrai žmonių pavardės, dabar tie neįrodomi seksualiniai priekabiavimai išlindo. Visa tai „išmesta“ tokiu laiku. Kažkas tam diriguoja ir tai yra kažkieno pasveikinimas Lietuvai šimtmečio proga.
- Kuo nūdienė Lietuva gali didžiuotis?
- Žmonėmis, jaunimu, medicina, menu, mokslu, muzika. Galėčiau pridėti ir fotografiją.
- Ko palinkėtumėte Lietuvai, pradėsiančiai skaičiuoti naują šimtmetį?
- Valdžia turi sugrąžinti savo tarpusavio intrigose sugaištą laiką Lietuvos žmonėms, kurių poreikiai ar tiesiog išlikimo problemos svarstomi nebuvo, ir nėra. Aš kaip utopiją galiu įsivaizduoti, kaip visi - opozicija, pozicija, koalicija - susirenka ateities naujojo šaukimo sesijoje ir sėda spręsti, kaip išgyventi oriai iš tų 200-400 eurų.
Tiesa, galime išmesti žodį „oriai“. Nes kalbėti reikėtų apie tai, kaip išlikti, išgyventi - apie orų pragyvenimą čia nėra kalbos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“