respublika.lt

Studijų reforma gali baigtis šnipštu

2014 vasario mėn. 07 d. 16:45:34
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
PROFESIJA. Dvyliktojoje studijų parodoje profesinių mokyklų vadovai ir moksleiviai ragino jaunimą rinktis visuomet reikalingas darbininkiškas profesijas

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo tris dienas truksianti XII tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2014“. Tūkstančiai moksleivių apgulė parodų centrą, kuriame savo paviljonus įrengė šalies ir užsienio aukštosios bei profesinės mokyklos.

Vakar Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ nuo pat ryto buvo sausakimšas. Čia suvažiavo tūkstančiai moksleivių iš visos Lietuvos. Praėjusiais metais parodoje apsilankė daugiau kaip 35 tūkst. žmonių. Panašu, kad ne mažesnio moksleivių susidomėjimo bus sulaukta ir šiemet.

Šiųmetėje parodoje dalyvauja 193 mokymo organizacijos iš 13 šalių. Universitetai, kolegijos, profesinės mokyklos jaunimą masina rinktis būtent jų siūlomas studijų ar mokymosi programas. Apie tai, ko iš studijų 2014-2015 metais tikėtis jaunimui, „Respublika“ kalbėjosi su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu.

- Akademinėje bendruomenėje dabar daug diskutuojama apie studijų finansavimo sistemą. Studentai yra už dabartinę sistemą, bet už mažesnes studijų kainas. Rektoriai - už visuotinai mokamą mokslą. Kurį variantą rinksis Švietimo ir mokslo ministerija?


- Studentai aiškiai nepasako, kad jie nori vieno ar kito. Studentai sako, kad nemokamo mokslo jie nenori. Beveik 70 proc. - didžiulis skaičius - taip sako. Pasirodo, mūsų studentai rimtesni žmonės, nei atrodė. Antra, jie pritaria minimalaus stojamojo balo įvedimui. Nepaisant to, ar mokama studijų vieta, ar ne, - toks balas turi būti. Tai netikėtas studentų apklausos rezultatas.

O dėl finansavimo... Šiais metais iš esmės sistemos mes nepakeisime. Patys matote, kiek akademinėje bendruomenėje diskusijų. Negalime imti ir pakeisti be plačių diskusijų.

- Tačiau ar yra variantas, prie kurio linksta ministerija?


- Svarstome. Aš negaliu vienareikšmiškai pasakyti. Faktas, kad krepšelių sistema, kurią paleido buvusi valdžia, - socialiai neteisinga. Jei žmogus yra linkęs į menus, už studijas jam teks mokėti 16 tūkst. litų, o jei jis nori būti sociologu - 4 tūkst. litų. Tai neteisinga. Tokiu būdu mes lyg ir užtikriname studijų prieinamumą, kita vertus, socialiai silpnesniems mes nesuteikiame galimybės siekti išsilavinimo. Ar sistemą reikia keisti? Reikia. Pasakykite man, kas yra geriau, - tada mes ir keisim.

- Jaunimas nori pigesnių studijų, bet geresnės kokybės. Tai įmanoma?

- Nelabai. Studentai nori mokėti mažiau, bet studijos netaps pigesnės. Variantas - kad jie mokėtų stabilią vienodą įmoką, nors ir kur studijuotų, o kitą dalį dengtų valstybė. Taigi studijos neatpigs.

- Neatpigs valstybei, o studentams? Kaip likusią dalį padengs valstybė?


- Apie tai ir diskutuojame, kiek valstybė tam turėtų duoti pinigų. Jei ekonomika augs kaip dabar, gal ir turėsime ką duoti. Bet jei kils koks kiaulių maras ar dar koks kataklizmas, valstybė gali ir neturėti daugiau pinigų paremti. Pirmiausia turėtume palengvinti studijų įmokų mokėjimą socialiai nesaugiausiai grupei, jei žmogus mokosi valstybės finansuojamoje vietoje. Tai buvo aptarta ir per susitikimą su premjeru. Orientuojamės būtent į neturtingų studentų grupę, kuriai reikia padėti.

- Studijų kokybė, ko gero, priklauso ne tik nuo finansų, bet ir nuo studentų kontingento. Iš dėstytojų yra tekę girdėti, esą kartais susirenka tokie studentai, kad net rankos nusvyra juos ko nors išmokyti.

- Mes ir kalbame apie tai, kad neturi likti aukštosiose tokių studentų, kurie vos baigė abitūrą. Visi suprantame, kad keli tokie mokiniai demoralizuoja visą grupę. Studentai, reikalaudami minimalaus balo įvedimo, nori atsiriboti nuo negabiųjų atėjimo į aukštąjį mokslą ir užsitikrinti ramesnį mokymąsi, kitokį požiūrį į mokslą.

- Kas keisis per 2014 metų bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas?


- Didinamas technologijų, žemės ūkio, inžinerinių mokslų finansavimas. Daugiau iš esmės niekas nesikeičia. Norėtųsi keisti finansavimo sistemą, bet niekas negali pasakyti kaip. Kai žinosime, galėsime tą drąsiai padaryti.

- Ar taip diskutuojant reformos nenusikels iki kitų rinkimų?


- Galbūt visuomenė diskusijose nuspręs, kad nieko nereikia daryti... Pasakys, kad yra trūkumų, yra pliusų, bet likime prie tos sistemos, gal ta sistema veikia. Panašiai dabar ir yra. Rektoriai siūlo keisti Konstituciją, studentai nepalankiai žiūri į nemokamą mokslą. Mokiniai taip pat. Finansų ministerija į nemokamą mokslą žiūri su baime. Visokių yra nuomonių. Aš manau, kad iki šio rugsėjo sistema tikrai nesikeis, nors mes pavasarį teiksime Seimui Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.

- Tačiau diskusijos gali tęstis iki begalybės. Kaip ir, pavyzdžiui, dėl atominės elektrinės...


- Jos tęsiasi 10 metų. Neatmetu, kad ir čia taip gali būti.

- Jūs, kaip ministras, neketinate diskusijų pagreitinti ir pats nuspręsti?

- Reikia žiūrėti realiai, ar mes spėjame ką nors keisti. Jau dabar reikėtų formuoti tą tvarką. Faktas, kad nuo šio rugsėjo nespėsime jokios sistemos pakeisti, bet iki kitų metų vasario 15 dienos turime laiko apie tai diskutuoti.

Kokios studijos domina?

Gabija, vienuoliktokė iš Panevėžio:

Mane domina medicinos mokslai. Kol kas neapsiriboju šalimi. Man nėra didelio skirtumo, kurioje šalyje studijuoti. Kur rasiu palankiausias sąlygas - ten. Norėčiau, kad Lietuvoje mokslas būtų nemokamas. Dabar jis yra labai brangus ir tai mane atbaido. Kai kur užsienyje mokslas yra nemokamas ir gebantis pritraukti. Todėl akys ir krypsta į užsienį.


Albertas ir Robertas, dvyliktokai iš Mažeikių rajono:

Mus domina inžinerijos mokslai, nes abu mokomės tiksliuosius mokslus ir su jais norime sieti savo ateitį. Prieš pasirinkdami studijas stengiamės išklausyti daug informacijos, bandyti nuspręsti, kur geriau, kur geriausios įsidarbinimo perspektyvos. Aklai studijų nesirinksime. Galvojame ir apie studijas užsienyje, pavyzdžiui, Danijoje, kur mokslas nemokamas. Aišku, geriausia būtų namie.

Katažina ir Juliana, Lietuvos edukologijos ir Mykolo Romerio universitetų ketvirtakursės:

Į parodą atėjome pasižvalgyti magistrantūros studijų - gal užsienyje, gal Lietuvoje. Kol kas nežinome, kas tiksliai domina. Lietuvoje bakalauro tikrai neužtenka. Palyginti su ankstesniais laikais, dabar daugelis turi bakalauro išsilavinimą. Jei nori daugiau žinių įgyti, turėti daugiau perspektyvų, reikia magistro. Bakalauras šiek tiek prarado savo vertę.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FUTBOLAS: futbolo Tautų lygos turnyro A diviziono 2 grupės rungtynėse ketvirtadienį pasaulio vicečempionė Kroatija namuose 3:2 (0:0) nugalėjo Ispanijos komandą.
  • PRALAIMĖJO: Alytuje vykstančio salės futbolo Čempionų lygos elitinio etapo A grupės turnyro antrojo turo rungtynėse ketvirtadienį Kauno „Vytis“ 1:2 (0:1) pralaimėjo Slovėnijos čempionei „KMN Dobovec“ ekipai ir patyrė antrąją nesėkmę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar savo mieste matėte žmonių, kurie dalyvavo „Raudono baliono“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

reklama
Ukis 2018