respublika.lt
 

Skolinimasis jau nebėra baubasnuotraukos (7)

2019 liepos mėn. 13 d. 17:52:05
Olava STRIKULIENĖ

Finansų ministras Vilius Šapoka pasidžiaugė, jog per ateinančius du-tris dešimtmečius Lietuva galės pasiskolinti už mažiausias istorijoje palūkanas. Mat tikimasi, jog Europos Centrinis Bankas vis lengvins skolinimosi sąlygas. Tačiau ar tikrai naudinga bristi į skolas, kai girdime apie artėjančią ekonominę krizę ar bent ekonominę stagnaciją. Gal naudingiau būtų gyventi kad ir kukliau, bet iš savo vidinių resursų? Juolab kai valstybės biudžetas jau kelerius metus nėra deficitinis.

×
nuotr. 9 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

 

Šiuo metu Lietuva užsienyje skolinasi labai kukliai. Daugiau skolinasi vidaus rinkoje platindama valstybės vertybinius popierius (VPP). Finansų ministerijos duomenimis, šiemet platindama VVP Vyriausybė vidaus rinkoje pasiskolino 554,8 mln. Eur. Pernai - 1043,0 mln. Eur, užpernai 2772,7 mln. Eur. Šiemet grąžino 37,1 mln. Eur už užsienio paskolas, o pernai 95,4 mln. Eur. Šiemet užsienyje visai nesiskolino, o pernai - 60,0 mln. Eur. O ir bendroje ES šalių užsienio skolų statistikoje Lietuva toli gražu nepirmauja. Mūsų užsienio skola nesudarytų nė trečdalio nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). Kai, pvz., Graikijos skola beveik dvigubai didesnė už BVP.

Tačiau gal galėtume gyventi visai be valstybės skolų? Juk jas tenka grąžinti mokesčių mokėtojams? Estai kažkodėl sugeba geriau už mus gyventi tik su apie 8 proc. nuo BVP tesiekiančia skola. Ekonominių tyrimų centro direktorė, profesorė Diana Cibulskienė ramino, jog nėra blogai, jei skolinamės valstybės funkcijoms atlikti:

„Visos valstybės skolinasi. Tik klausimas - iš ko? Lietuvai jos vidinių skolinimosi resursų neužtenka, nors skolinasi obligacijų ir iždo vekselių emisijomis. Kai vidinė skolinimosi rinka per maža, valstybės ieško alternatyvų, kad galėtų pasiskolinti už mažiausią kainą. Tad jei kaina maža, skolinimasis užsienyje yra visai geras sprendimas. Tai geriau, nei vidinėje rinkoje mokėti brangiau už obligacijas. Lyginant su kitomis šalimis, tikrai nesame prasiskolinusi valstybė. Gal kartais ir skolindavomės brangiau, gal be to buvo galima apsieiti, bet buvo tokios aplinkybės.“

Situaciją komentuoja Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas GRUŽEVSKIS:

Nėra vieno atsakymo, kaip geriau gyventi žmogui ar valstybei - skolinantis ar nesiskolinant. Mano šeimoje senelis tvirtino, kad skolintis nereikia. Jei negali nusipirkti kokio nors daikto, tai ir nepirk. Ne skolinkis, bet taupyk ir lauk, kol galėsi tą daiktą nusipirkti. Stenkis neturėti jokių skolų. Tokia buvo kultūra XX a. pradžioje, kai gyveno mano senelis. Taip mūsų šeimoje buvau auklėjamas, bet dabartinėje visuomenėje pusė gyventojų ima paskolas, o šiuolaikinė ekonomika taip pat neapsieina be paskolų. Toks modelis, kai šeima ar valstybė nesiskolina, gyvena tik iš savo vidinių resursų, laikomas senamadišku ir neefektyviu.

Kai verslas ar valstybė plėtojama iš pasiskolintų lėšų, svarbiausia yra, kokia šio verslo ar valstybės programa. Ar skolinti pinigai bus pravalgyti, ar sukurs pridėtinę vertę. Visada svarbu, kokios bus paimtos paskolos pasekmės - gyvensime blogiau ar geriau? Aišku, valstybei būtų idealu, jei visai nereikėtų skolintis.

Estijos skola nėra didelė, o išlaidos saikingos. Būtų gerai, jei Lietuvoje paskolų poreikis mažėtų akcentuojat gamybą, palankią mokesčių sistemą. Bet, kita vertus, šiuolaikiniam verslui skolintis nėra blogai. Blogai, kai skolinti pinigai išleidžiami valgymui ir vartojimui. Toks skolinimasis yra rizikingas ir neperspektyvus. Bet jei žmogus skolinasi, kad plėtotų savo verslą, kad padėtų savo vaikui baigti studijas, ar investuoja į savo sveikatą, kad ji būtų geresnė, toks skolinimasis yra perspektyvus, nes ateityje suteiks papildomą naudą. Vaikas gaus geresnį išsilavinimą. Žmogus pagerins savo sveikatą. O jei skolinimasis nebus naudingas, tai žmogus praras savo įkeistą butą, žemę, namus ir, kaip sakoma, užsiners skolų kilpą ant kaklo. Tačiau plačiąja prasme paskolos dabartinėje visuomenėje nėra problema. Svarbu, kokios bus tos paskolos pasekmės - stiprins šalies ekonomiką bei infrastruktūrą ar įpainios valstybę į skolas.

Neigiamą pavyzdį matome Graikijoje. Iš pradžių buvo besaikis skolinimasis, palaikantis piliečių aukštas socialines garantijas, buvo daug neapgalvoto skolintų pinigų švaistymo, stigo kontrolės, o dabar žmonės pyksta, nes valstybės pradėtas taupymas vykdomas žmonių sąskaita. Mažinant žmonių socialines garantijas. O mažėjant socialinėms garantijoms, kyla gyventojų pasipiktinimas, mažėja ir šalies politinis stabilumas. Taip atidaroma Pandoros skrynia ir valstybės bei jų žmonės nukenčia.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FUTBOLAS: Lietuvos futbolo A lygos 21-ojo turo rungtynėse sekmadienį Klaipėdos „Atlantas“ išvykoje 2:0 (0:0) įveikė „Palangos“ futbolininkus.
  • IŠSIVERŽĖ: Jau antrą kartą šį mėnesį išsiveržė Asamos ugnikalnis, kuris yra Japonijos Honšiū saloje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +16 C

 +14 +16 C

 

 +12 +14 C

+25 +27 C

 +26 +28 C

 

 +24 +26 C

1-2 m/s

 1-2 m/s

 

2 m/s

 

reklama
Ūkis