respublika.lt

Šita valdžia moka griauti, bet ne statyti

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 18 10:30:06, Parengė Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 13 nuotr.
Vilniaus Misionierių vienuolyno kalva. Stasio Žumbio nuotr.

Didėja visuomenės nerimas dėl prarandamos Vilniaus tapatybės. Nuo dabartinės grobuoniškos sostinės valdžios užmojų tankinti, glaudinti Vilnių, jo unikalų senamiestį neapsaugo net UNESCO globa.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo buvęs aplinkosaugos ministras, Seimo narys, europarlamentaras Valentinas MAZURONIS, Vilniaus senamiesčio saugotoja Gražina DRĖMAITĖ, architektas, buvęs ministras, Lietuvos Respublikos Seimo narys Henrikas ŽUKAUSKAS, verslininkas Juozas ZYKUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Anksčiau prie šio stalo vykusiame pokalbyje apie Sausio 13-osios įvykius Tomas Šernas pasakė, kad jis gyveno šalia televizijos bokšto daugiabutyje, iš kurio ginti bokšto išėjo tik trys žmonės. Vėliau paaiškėjo, kad daugiausia gynėjų buvo iš provincijos. Vilnius, kaip sostinė, daug labiau rūpi likusiai Lietuvai negu išrinktai miesto valdžiai. Turime unikalų senamiestį, bet jame būtinai išdygsta vis naujas dangoraižis, kuris uždengia bažnyčias. Transporto srautai Vilniuje virtę kamščiais. Situacija toliau blogėja, atrodo, darosi nekontroliuojama?

V.MAZURONIS:
Pirmiausia, turime pasakyti, kad Vilnius yra sparčiausiai besivystantis visos Lietuvos centras, tiek ekonominis, tiek kultūrinis. Akivaizdu, kad vykstant tokiems procesams, interesai arba interesų kova yra labai didelė, ypač toje srityje, apie kurią jūs kalbėjote, t.y. miesto vystymasis, infrastruktūra, įrengimai, transportas. Mano nuomone, dabartinė miesto valdžia, meras Remigijus Šimašius neturi supratimo apie Vilniaus vystymosi strategiją ir apie tai, kas vyksta šiandien Vilniuje. Svarbiausias Lietuvos urbanistinis vienetas gyvena be aiškios vizijos ir be aiškaus supratimo, kokį mes jį norime matyti. Tas pat ir dėl visų tų procesų valdymo - meras nieko nesupranta, o už jo nugaros visi daro, kas ką nori. Šiandien tas projektavimo, statybų procesas, kuris yra pavirtęs į valstybinį reketą, yra visiškai nekontroliuojamas. Iš tikrųjų architektai sukuria ir yra sukūrę daug gražių pastatų, įspūdingų, vieni būna labiau pasisekę, kiti - mažiau. Pažiūrime į strateginius klausimus - senamiesčio saugojimas, naujų erdvių kūrimas. Tik du pavyzdžiai - Lukiškių aikštė ir ant Tauro kalno vykstančios statybos. Mano supratimu, padaryta absoliuti nesąmonė. Lukiškių aikštėje susirenka žmonės su vaikais, vyksta susitikimai, viskas gerai, bet buvo Seimo sprendimas, kad turime padaryti aikštę, kurioje būtų įamžinta mūsų tautos kova už laisvę, kad tai būtų tikra aikštė. Puiki Algimanto Nasvyčio idėja „žaliuoju liežuviu“ Tauro kalną sujungti su Lukiškių aikšte ir kad šioje vietoje atsirastų tam tikras mūsų valstybingumo simbolis, Vilniaus miesto erdvė. Bet buvo sukelti karai dėl Vyčio, supriešinti vilniečiai. Buvo užmirštas tikslas, ką mes čia norime turėti. Kitas variantas - ispano suprojektuota salė ant Tauro kalno. Jeigu geras dalykas, tai gali ir užsieniečiai suprojektuoti, aš nieko prieš. Bet geriau būtų nenugriovę tų rūmų, nes iš jų buvo galima daryti kažką žymiai rimtesnio, nei pastatysime dabar. Mūsų valstybė, Seimas ir visa visuomenė liko nuošalyje, lyg nieko nesuprantantys.

G.JAKAVONIS: Turime nuostabų senamiestį, kurį saugo ir globoja UNESCO. Skamba gražiai, bet kiek yra palikta senų griuvenų, šalia naujų statybų, kylančių „stiklainių“. Ką reikia daryti, kad iš tikrųjų senamiestis būtų perlas Lietuvos sostinės karūnoje?


G.DRĖMAITĖ: Paskutiniame „Šiaurės Atėnų“ numeryje skelbiama nuotrauka - Stiklių gatvė su dviem arkomis, jungiančiomis namus. Šitą nuotrauką žino visas pasaulis, nes ji viską pasako apie Vilnių. Jūs labai gražiai užsiminėte, kad UNESCO globoja mūsų senamiestį. Taip, UNESCO globoja, bet mes patys neglobojame, mes likę nuošalyje. Pirmiausia, noriu priminti, kad mūsų Valstybės saugumo įstatyme yra parašytas punktas, kad vienas iš valstybės saugumo garantų yra Lietuvos kultūros paveldas. Jau gal tūkstantis metų praėjo nuo to, kai buvo kalbama, kad yra reikalingas Vilniaus senamiesčio arba Vilniaus miesto (sostinės) įstatymas. Tokį įstatymą turi Ryga ir Talinas. Įstatymas buvo beveik paruoštas, bet mus ištikusi didelė bėda - valdžios kaita, visiškai nėra tęstinumo. Jeigu atėjo nauja valdžia, naujas ministras ar naujas Seimas, viskas keičiasi. Aš niekad nepamiršiu Artūro Zuoko meravimo pirmos kadencijos. Jis buvo sukūręs Vilniaus medinių namų restauravimo projektą, planą, pagal kurį suspėjo restauruoti penkis namus: tris Žvėryne ir du kitoje vietoje. Atėjo nauja valdžia, šitą projektą panaikino kaip nereikalingą A.Zuoko išmonę. Iki šios dienos apie tai niekas nekalba. Aš noriu priminti, kad už Vilniaus senamiestį, pasaulinį objektą, yra atsakinga valstybė, bet lygiai taip pat yra atsakinga ir savivaldybė.

Kodėl nepriimamas Sostinės įstatymas? Nes įstatymas būtų apynasris. Jis sureguliuotų visą veiklą. Pilna yra priežiūros institucijų. Pirmiausia yra Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su daugybe skyrių. Antra, savivaldybėse atsakingi už paveldą skyriai. Dar yra Valstybinė kultūros paveldo komisija su savo įstatymu, komisija yra patarėja paveldo klausimais ir Seimui, ir prezidentui, ir Vyriausybei. Štai tiek yra institucijų, bet niekas nieko nedaro. Man yra apmaudu, kad net ir Seimo nariai yra sukalbami, nesakau, kad paperkami. Bet šioje vietoje korupcija tikrai suvešėjusi išduodant leidimus. Tad aš visuomet sakau: „už kiek“? Ir viskas yra aišku. Turėtų būti atsakomybė. Šitos institucijos, visi šie žmonės, gauna atlyginimus, yra įstatymu nustatytos jų veiklos sritys, tai kodėl jie neturi už savo darbą atsakyti? Iš visų šių korupcijos atvejų norėčiau paminėti didžiausią skausmą Vilniuje - misionierių vienuolyno prieigas. Buvo įvairiais lygiais pasakyta, kad negalima, kad netinka. UNESCO mūsų nominacinėje byloje yra įvardinta misionierių kalva su visu vienuolynu kaip ypač raiškus Vilniaus akcentas. Tai mes dabar už pinigus, už savo tą gobšumą, sunaikinam tą akcentą. Tiesiog yra gėda. Anksčiau taip nebuvo. Visuomenė sukilo, kiek buvo piketų prie misionierių, bet suko, suko.... Ir teisėsaugos organus galima papirkti.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Henrikai, esate kaunietis - kaip Kaunas sugeba Vytį persikelti į Kauną, išsaugoti savo senamiestį? Tautos dvasia jūsų mieste, priešingai nei Šimašiaus Vilniuje, dar gyva
.

H.ŽUKAUSKAS: Istoriškai taip ir buvo, kai Vilniaus kraštas atiteko lenkams, tai visa lietuvybė buvo puoselėjama Kaune. Tai buvo auksinis laikmetis Kaunui, nes jeigu ne tai, jis ir būtų likęs toks lenkiškos provincijos miestukas. Tas laikotarpis, kai visa valdžia, kartu su prezidentu, persikėlė į Kauną, daug davė šiam miestui. Antras dalykas, buvo labai malonu, kad iš Sankt Peterburgo atvažiavo nemažai lietuvių architektų, kurie ten baigė mokslus ir kaip tik tuo metu pradėjo puoselėti savo kūrybą Kaune, nes reikėjo labai daug visuomeninių ir valstybės pastatų. Laikas padiktavo tam tikras sąlygas, o kūrybiški žmonės - architektai, būtent tai ir realizavo. Šiandien mes Kaune turime nepakartojamą tarpukario architektūrą, daugybę šedevrų. Duok Dieve, kad jų nenugriautų. Labai gaila būtų, jei kas nors privatizuotų paštą, kaip Vilniuje, Klaipėdoje.

Kalbant apie Vilnių, teisingai Valentinas pasakė, nes žuvis pūva nuo galvos. Šiandien mes turime tą žuvį jau visiškai supuvusią. Siaubingas dalykas, kai žmogus, pasivadinęs meru, yra tuščia vieta, jam už nugaros visi daro, kas ką nori. Iš esmės - visiškas nekontroliavimas. Nenoriu kalbėti apie miesto ūkį, apie vandentiekio tinklus ir t.t. Remigijus Šimašius savo veiklos instrumentu pasirinko griovimą. Pradedant tujomis, kad ir kokios jos ten būtų (tai buvo viešųjų ryšių akcija) ir baigiant paminklais, atminimo lentomis, tuoj Petro Cvirkos paminklas bus nugriautas. Šis meras deklaruoja, kad jis ruošiasi labai daug ką pastatyti, bet jis nieko nepastatė. Kol kas jis tik griovė. Noriu pasakyti, kad ta žuvis, kuri pūva, turi savo pavaldinius, kurie nėra geresni. Už miesto paveikslo grožį, puoselėjimą atsako meras ir vyriausiasis architektas. Gražina kalbėjo apie asmeninę atsakomybę. Miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis yra puikiai pasislėpęs po regioninėmis architektūrinėmis tarybomis, kurios atsirado priėmus Architektūros įstatymą. Jis nusiplauna nuo bet kokios atsakomybės. Jei atneši projektą, kuris jam tinka arba netinka, jis jį pateikia tarybai. Taryboje susėda 13-15 žmonių, kurie pradeda vertinti tą projektą. Vienas dalykas - lendam į architekto kūrybą. Viskas yra sprendžiama prisidengiant kolektyvine atsakomybe. Kai yra kolektyvinė atsakomybė, tada dingsta asmeninė atsakomybė. Antras dalykas, mūsų sistema pasikeitė į įdomią pusę. Jeigu prieškariu arba tarybiniais laikais statydavo tiek, kiek reikia, tai dabar stato tiek, kiek telpa. Čia yra pats pagrindinis principas. Mes remiamės teritorijų planavimo dokumentais kaip įstatyminiais dokumentais ir, jeigu užsakovo netenkina, kad darai architektūrą tokią, kad tiktų šiai vietai, tai netenkina kodėl? Todėl, kad lieka kvadratinių metrų. Jeigu, pavyzdžiui, Žvėryne vienas kvadratinis metras kainuoja 3-4 tūkstančius, tai to vieno metro nesuprojektavęs, atimi iš jo tuos 3-4 tūkst. O jeigu 10 kvadratinių metrų? Tai čia išvis yra nuostolis. Architektas tampa niekas, nes užsakovo dešinėje sėdi ne architektas, kaip būdavo seniau, o teisininkas, advokatas. Ir tu pabandyk ką nors padaryti.

G.JAKAVONIS: Kas priima sprendimus dėl naujų statybų, kas atsako, kai prie statomų daugiabučių namų nesuprojektuojamos mašinų stovėjimo aikštelės, neaišku, kaip tiems gyventojams pasiekti miesto centrą, nesutvarkoma infrastruktūra?

J.ZYKUS: Noriu pritarti, kad valdžiai griauti sekasi geriau, negu statyti. Gabūs architektai kovoja, ginčijasi ir tai daro dėl pastatų. Aš daugiau mažiau esu patenkintas jų darbu, bet pasigendu, kad nėra urbanistų. Yra ginčijamasi tik dėl atskirų namų, atskirų kvartalų, bet niekas nemato viso bendro miesto vaizdo. Aš daugiau nagrinėju vakarinę miesto dalį, tai ten gatvės neprojektuojamos, netiesiamos ir net nežadama, kad bus tiesiamos. Tų išmaltų kelių gatvėmis nepavadinsi. Pavadinimai yra gatvių, bet ten iš tikrųjų yra šunkeliai. Kur gatvės nepataiko viena į kitą per penkis metrus, per dešimt metrų. Apie darnią plėtrą yra tik šnekama, rašoma. Tas pat M.Pakalnis verkia, kad yra blogas užstatymas, bet jis juk pats už tai yra atsakingas. Dabar taip pat piko valandą susidaro kamštis nuo Pilaitės ir statomi du dideli centrai - vienas logistikos centras ir Ogmios centras, tame rajone darosi problema išvažiuoti iš nuosavo kiemo. Ten, kur anksčiau pravažiuodavo viena kita mašina, dabar srautas kaip autostradoje.

H.ŽUKAUSKAS: Įdomiausias kvartalas Vilniuje yra Perkūnkiemis. Net ir terminas toks keliauja visuomenėje: „Tu geriau nedaryk, nes bus kaip Perkūnkiemis“. Jį planavo „Vilniaus planas“, kur tuo metu dirbo M.Pakalnis. Tai ką jis dabar gali kalbėti apie urbanistiką? Jam tikriausiai niekas nedėstė urbanistikos. Aš prisimenu profesoriaus Šešelgio mokymus. Profesorius Šešelgis yra prirašęs knygų. Juk nėra sudėtinga pasiimti tą knygą ir pasižiūrėti, kaip yra planuojami miestai. Arba, jeigu yra plečiamas mikrorajonas, tai be infrastruktūros net tarybiniais laikais nebūdavo jokios kalbos. Tu net negali statyti namų, nes nėra gatvių, nėra tinklų, nėra prisijungimo, nėra transporto.

V.MAZURONIS: Lietuvoje net geros mintys, geros idėjos galutiniame variante pavirsta velniai žino kuo. Šiandien mes turime tarybas, kuriose susėda konkurentai, architektai. Vieni iš kitų atiminėja objektus, perskirsto ir kitaip daro. Atsiranda interesai ir gauname „išvirkščią kojinę“. Viskas yra visiškai priešingai negu buvo. Visuomenės „balsas į dangų neina“. Jie ateina, piketuoja. Aš nesakau, kad visada ir visuomenė yra teisi. Tačiau šiandien yra taip, kaip skamba posakis: „Šunys loja - karavanas eina“. Žmonės aukoja savo laiką, nuoširdžiai kovoja, tačiau, užuot kartu su jais būtų ieškoma sprendimų, jie yra tampomi po teismus, advokatai už pinigus pasiruošę viską padaryti. Viso to priežastis - valdžia, tiek respublikos, tiek mūsų valstybės, aš turiu omenyje ir mūsų Aplinkos ministeriją, kurioje yra tragiška situacija tiek su statybomis, tiek su projektavimais.

Jeigu žmogus susiprojektuoja namą, tai savivaldybė reketuoja, kad jis už 200 tūkst. nutiestų kelius. Jeigu jis nepatinka vyriausiajam architektui ar dar kam nors. Kur prokuratūra žiūri? Čia yra korupcija, kyšininkavimas. Vieniems - taip, kitiems - taip, tretiems - kitaip. Tokia pas mus situacija. Aš nesiginčysiu dėl tų skulptūrų ant Žaliojo tilto, čia gali būti ir vienokia, ir kitokia pozicija, aš čia didelės tragedijos nematau. Matau kitą tragediją: nukėlę tas skulptūras, pažiūrėkite, ką mes vietoj jų pastatėme. Va kur yra mūsų „ubagystė“. Mūsų dvasinio neįgalumo parodymas ir demonstravimas.

G.DRĖMAITĖ:
Pirmiausia, noriu pasakyti, kad Seimas ir valstybė patvirtino Tarptautinę Orhuso konvenciją, kur visuomenė privalo dalyvauti net projekte. Turi žinoti, kas yra projektuojama. Lietuva yra pasirašiusi labai daug konvencijų: architektūros, archeologijos ir t.t., ten yra puikūs sakiniai, už ką valstybė yra atsakinga. Mes patys sau meluojame. Dėl užsienio paveldo... Taip, ypač mažuosiuose miesteliuose, jeigu tik yra konstatuota, kad tai yra paveldinis objektas, jis toks ir stovi. Nesvarbu, kad jis yra iš akmenų, visi eina ir žiūri. Man labai skaudu, kad pas mus yra beždžioniavimas, žiūrint į užsienį. Jau vien tik medžiai Lukiškių aikštėje... Kampuoti... Pajuoka tikrai. Aš suprantu, Belgijoje yra šitaip visa alėja, viskas aišku, bet kodėl taip yra Vilniuje? Senamiestyje pirmieji aukštai visi yra išdarkyti. Jau ten tiek viename name padaryta durų, kurių niekada nebuvo. Būtinai tos durys yra stiklinės ir visokios tokios, mūsų savivaldybė neturi tų detalių suvokimo. Dar noriu pasakyti, kad būtinai turi būti atsakomybė, gal dabar truputį išjudins tas padangų gaisras. Ką veikia mūsų Statybos inspekcija? Juk ji jau turi žiūrėti nuo pat projekto, tinka ar netinka. Taip pat ir Kultūros paveldo inspektoriai turi dirbti savo darbą.

G.JAKAVONIS: Ar griūvantis Gedimino kalnas netaps Vilniaus ir visos Lietuvos simbolis?


H.ŽUKAUSKAS: Aš džiaugiuosi, kad tas kalnas pradėjo griūti, nes radom sukilėlių kapus. Tai A.Zuokui turime dėkoti, kad medžius nupjovė? Mes grįžtam prie to paties klausimo, kas yra atsakingas už Vilniaus senamiestį? Kultūros paveldo departamentas. Pagal dokumentus, tai kultūros ministras pasirašinėja. Ir taškas. Daugiau nėra jokių žinybų, jokių tarnybų, jokių apsiseilėjusių mergaičių ir pan. Noriu grįžti prie šviesaus atminimo Nidos vyriausiojo architekto Jurgio Zavišos. Tai buvo vyriausiasis architektas, kurio žodis buvo paskutinis. Jam niekas neturėjo įtakos, net Algirdas Brazauskas negalėjo nieko pasakyti. Dabar mes Nidą turime tokią, kokią turime. Dabar tokia tendencija - visi architektai yra blogi, nes jie nesugeba prakišti, suderinti ir t.t. Tai dabar įsigudrino samdyti užsieniečius. Paskutiniu metu pasidarė toks liūnas viską moderninti ir jeigu tu nemoderninsi, tai nieko ir neišeis. Tos tarybos irgi nepraleidžia nemodernių. Tautos rūmai... Nasvyčiai su Basanavičiumi tikriausiai kape vartosi. Tautos rūmus mums suprojektuos ispanai? Kas čia yra? Globalizmas? Tautos rūmai ir yra Tautos rūmai, o dabar ten pastatytos dvi dėžės, kuriose nėra nei veido, nei proporcijos. Salė graži? Salę mes irgi mokame suprojektuoti. Jokių čia problemų. Visi žino, kad jeigu nori ką nors prastumti, reikia imti užsienietį.

J.ZYKUS: Aš manau, kad reikia ne tik kritikuoti, bet ir kažką daryti. Vilnius yra ne tik senamiestis, bet reikia būtinai Sostinės įstatymo. R.Šimašius iš dabartinės miesto valdžios tik vienas, kuris kažkiek kalba, nes visi kiti - nekalba. Tačiau tas, kuris kalba, tai nieko nesupranta. Vilnius yra ne eilinė savivaldybė, čia yra visų Lietuvos žmonių savivaldybė. Reikia protingiems žmonėms eiti į sostinės valdžią ir visiems kartu spręsti svarbius klausimus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s