Vakar Visuomenės harmonizavimo parke Prienų rajone vyko Pramonininkų konfederacijos, Verslo darbdavių konfederacijos ir asociacijos „Investuotojų forumas“ atstovų diskusija su politinių partijų vadovais. Joje aptarti ne tik energetikos, finansinių paslaugų prieinamumo, bet ir demografinės situacijos bei imigracijos klausimai. Kaip vėliau paaiškėjo, verslininkai turi ir nepriimtinų Lietuvos visuomenei interesų, tad susitikimas buvo uždaras.
Susitikime dalyvavo ir verslininkų pageidavimų klausė ne tik premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, bet ir kitų partijų atstovai, ministerijų bei Lietuvos banko pasiuntiniai.
Žmones atleisti be įspėjimo?
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ragino politikus reglamentuoti darbo santykių lankstumą.
„Turi būti svarstomos galimybės atleisti darbdavio valia ir be svarbių priežasčių, netaikant įspėjimo termino, bet už padidintą išmoką. Reikia įgyvendinti griežtesnę padažnėjusių ligos, profesinio netekto darbingumo atvejų kontrolę. Atsisakyti vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo tiek už bylinėjimosi laikotarpį, tiek už uždelsimą atsiskaityti taikant delspinigius. Supraskime, kad integruota darbo santykių ir socialinės apsaugos sistema turi skatinti dirbti, o ne gauti išmokas“, - vardijo jis.
Didelį dėmesį R.Valiūnas skyrė ir migracijos politikai Lietuvoje, ragino koncentruotis į bendrą investicijų pritraukimo tikslą.
„Įtvirtinkime naujus leidimų gyventi išdavimo pagrindus, pavyzdžiui, įsigijus nekilnojamojo turto, sukūrus tam tikrą skaičių darbo vietų, sutrumpinkime leidimų gyventi išdavimo terminus aukštos kvalifikacijos darbuotojams nuo 3 mėnesių iki mėnesio, suteikime galimybę atsivežti šeimos narius iš karto, bet nelaukiant, kol užsieniečiui bus išduotas leidimas gyventi ar praeis 2 metai“, - kalbėjo R.Valiūnas.
Dviguba pilietybė už proprosenelius?
Investuotojų forumas ragina lengvinti Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tvarką - leisti užsieniečiams atkurti Lietuvos pilietybę, jeigu jie yra dabartinėje Lietuvos teritorijoje ir iki 1918 m. gyvenusių Lietuvos gyventojų palikuonys, taip pat praplėsti galimybes prezidentui suteikti pilietybę išimties tvarka, t.y. suteikti pilietybę ne tik už egzistuojančius nuopelnus, bet ir esant aiškiam ateities potencialui.
„Siūlome organizuoti „žaliosios kortelės“ programą - loteriją, kurioje dalyvaudami išsilavinę, aukštos profesinės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečiai galėtų laimėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje“, - kalbėjo R.Valiūnas.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos tarybos narys Alvydas Žabolis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomiką labiau auginti galėtų smulkus ir vidutinis verslas, kuriame dirba 75 proc. darbuotojų, tačiau verslo produktyvumo augimas negalimas be papildomų investicijų, o jų pasiekiamumas yra ribotas.
„Todėl verslui vienas svarbiausių klausimų - finansų prieinamumas. Šalyje bankų sektorius, kuris šiuo metu yra pagrindinis kreditavimo šaltinis, - per daug koncentruotas ir nėra kitų finansinių instrumentų, kuriais galėtų pasinaudoti įmonės“, - svarstė jis.
Verslo organizacijos sutarė subendrintas savo pozicijas svarbiais ekonominiais klausimais aptarti verslo taryboje, kurioje kartu su politikais ieškotų šaliai geriausių sprendimų.
Senoji Europa perleidžia imigrantus
Senosioms ES valstybėms trečiųjų šalių piliečiai jau seniai tapo per sunkia našta. Todėl pastaraisiais metais ieškoma humaniškų būdų sustabdyti imigrantus. Vieną iš tokių būdų praėjusią kadenciją bandė prastumti liberalų švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, labai reklamavęs idėją Lietuvoje atidaryti Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų filialus. Į tokius dažnai ir nukreipiami trečiųjų šalių piliečiai.
Yra ir „žmogaus teises ginantis“ būdas stabdyti imigrantus - direktyvomis naująsias ES šalis įpareigoti atverti darbo rinkas trečiųjų šalių piliečiams.
Galima tik spėlioti, ar dėl pigesnės darbo jėgos laisvesnio įsileidimo Lietuvon verslininkai dar slenksčių Seime nenumynė. Gal su jokiais lobistais ir nesusijęs užvakar Seimo Žmogaus teisių komiteto sprendimas pritarti Europos Komisijos pasiūlymui padidinti ES patrauklumą talentingiems migrantams iš trečiųjų šalių, palengvinti atvykimo ir gyvenimo, mokslinių tyrimų, studijų, mokinių mainų, atlyginamo ir neatlyginamo stažavimosi sąlygas. „Talentingų migrantų“ sąraše atsidūrusios ir „Au pair“ auklės. Tiesa, Seimo Žmogaus teisių komitetas susiprato pasiūlyti nustatyti neprivalomas nuostatas, kad valstybės narės galėtų pačios pasirinkti, ką daryti su tomis auklėmis.
