respublika.lt

R.Paksas: kas reabilituos „juodųjų sąrašų“ aukas?

(0)
Publikuota: 2015 lapkričio 25 11:01:09, Rolandas Paksas, Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, europarlamentaras, buvęs prezidentas
×
nuotr. 1 nuotr.
R.Paksas: kas reabilituos „juodųjų sąrašų“ aukas? Stasio Žumbio nuotr.

Praūžus audringam savaitgaliui, keturiasdešimt aštuntoji metų savaitė prasidėjo gana įprastai. Ankstyvą pirmadienio rytą prezidentūroje susirinko policijos, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“, Viešojo saugumo tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovai, kuriuos į susitikimą su Respublikos Prezidente vietoj vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio atlydėjo viceministras Artūras Norkevičius.

 

Jau kuris laikas šalies vadovė demonstratyviai neslėpė savo susirūpinimo visuomenės saugumu ir asmeniškai ėmėsi kuruoti pareigūnų pasirengimą „veikti kritinėse ar nestandartinėse situacijose, koordinuotai reaguoti į grėsmes šalies viduje“. Ministrui Skverneliui šioje prezidentūros akcijoje vaidmens kaip ir nėra numatyta.

Nieko naujo po saule. Tie patys vaizdai, ta pati salė, kurioje prieš keletą metų prezidentūros rūmų erdvėse buvo eksponuojama Nacionalinės premijos laureato Šarūno Saukos trisdešimt šešių kampų drobė, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui, tas pats ovalus stalas, ant kurio policijos generalinis komisaras Linas Pernavas turėjo sudėti Kalašnikovo automatus. Tik skyrėsi įtampa pareigūnų veiduose.

Prieš porą savaičių ant to paties stalo gulėjo krūvelė dokumentų, neva liudijančių kriminalinio pasaulio įtaką tautos atstovybei, kuriuos Seimo valdybai iš tolo parodė šalies vadovė. Prezidentūroje turėjo būti aptartos Generalinės prokuratūros vadovo skyrimo procedūros, tačiau po Seimo vadovybės vizito viešoje erdvėje žaibiškai pasklido žinia apie kai kuriuos parlamento narius kompromituojančias specialiųjų tarnybų pažymas, kuriomis neva disponuoja Respublikos Prezidentė.

Seimo vadovybei kartu ir kiekvienam jos nariui atskirai tapo aišku, kad parlamentui nevalia kėsintis į generalinio prokuroro skyrimo tvarką, kurią buvo pradėjęs aptarinėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Akivaizdu, kad prezidentūra nė girdėti nenori apie siūlomą viešą generalinio prokuroro kandidatūros atranką bei konkursą ar kitokį teikimo procedūros teisinį reguliavimą.

Negana to, Prezidentė užsiminė, kad pašaliniai asmenys bando neleistinai paveikti politikų valią, skiriant generalinį prokurorą, ir jai žinomos visų slapta įvykusių mįslingų susitikimų detalės.

Šiame kontekste paminėtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas skubiai pasiprašė priimamas šalies vadovės ir apsiginklavo aštuonių specialiųjų tarnybų oficialiais raštais, kad jo atžvilgiu nebuvo imtasi jokių tyrimų ir „jokios kompromituojančios informacijos apie jį nesurinkta“.

Negaliu žinoti, ko tikėjosi teisininkas Julius Sabatauskas, tačiau kai prezidentei kitados neįtikęs „darbietis“, parlamento pirmasis vicepirmininkas Vydas Gedvilas gavo „švarias“ pažymas iš specialiųjų tarnybų, švietimo ministru jis nebuvo paskirtas.

Visų slaptųjų pažymų, kurios kitados buvo surašytos operatyvinės veiklos subjektų būstinėse ir panaudotos politiniais tikslais, čia nesiruošiu aptarinėti, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbią detalę: už daugumos šių abejotinos vertės dokumentų slepiasi sudaužyti gyvenimai ir sulaužyti žmonių likimai.

Šviesaus atminimo Algimantas Juocevičius, ilgametis valstybės tarnautojas, buvęs vidaus reikalų viceministras, įtrauktas į vadinamuosius „juoduosius sąrašus“, dėl kurių tada buvo keliamas ultimatumas koalicinei Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei (užmiršote?), taip pat turėjo visus raštiškus patvirtinimus iš teisėsaugos struktūrų, kad nėra duomenų apie jo neteisėtą veiklą. Kam tai galėjo būti įdomu?

Institucijos nieko negalėjo atsakyti viešai apkaltintam asmeniui, visuomenėje tvyrojo įtarumo ir baimės atmosfera, politikai jautėsi situacijos įkaitais, ir niekas nebuvo už tai atsakingas. Žmogus mirė sugniuždytas...

Iki šiol neturiu aiškaus atsakymo, kodėl buvęs finansų viceministras Vytautas Galvonas turėjo blaškytis po teismines instancijas, gintis nuo sufabrikuotų kaltinimų, tapti nepageidaujamu asmeniu ministerijoje. Tragiškai žuvęs bendražygis, lakūnas, tikras valstybės patriotas Vytautas susidorojimą itin skaudžiai asmeniškai išgyveno, stengėsi atsitiesti...

Ko Algimantas ir Vytautas bei daugelis kitų nukentėjusiųjų galėjo tikėtis iš „juodųjų sąrašų“ migloje paskendusių teisėsaugos institucijų? Kas būtų, jeigu šie vyrai būtų galėję pažvelgti tiesiai į akis tiems pramanų skleidėjams?

Gal ir jie būtų išgirdę, kaip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, apsilankę prezidentūroje, sužinojo, kad Prezidentė „kompromituojančią informaciją, kurios net netikrino, gavo iš įvairių anoniminių ir neanoniminių šaltinių elektroniniu paštu ir telefonu, tačiau tikrai ne iš teisėsaugos institucijų“.

Kas šiandien reabilituos tas „juodųjų sąrašų“ ir slaptųjų pažymų aukas? Taip - aš nesuklydau sakydamas, jog tai yra mūsų visuomenės neatsakingumo, abejingumo ir susitaikėliškumo aukos.

Esu įsitikinęs, kad valstybės pareigūnai, kaip ir kiti piliečiai, negali būti įrašinėjami į abejotinus sąrašus, kurie yra skelbiami pažeidžiant žmogaus teises ir demokratinės valstybės principus. Jeigu yra pagrindas, tik įstatymų nustatyta tvarka gali būti atliekami sankcionuoti veiksmai ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jeigu ne - kam tada virpinti orą ir dirginti visuomenę.

Praėjusią savaitę liko beveik nepastebėtas, mano galva, itin svarbus užsienio politikos aspektas. Respublikos Prezidentė pranešė, kad Lietuva politiškai atsiriboja nuo naujai buriamos valstybių koalicijos prieš „Islamo valstybės“ grupuotę. Tai ultimatyvus pareiškimas, greičiausiai skirtas „vidaus vartojimui, tačiau ar galima tikėtis, kad šis akibrokštas taip ir liks nepastebėtas Europos sostinėse?

Pagal Konstituciją valstybės užsienio politiką Respublikos Prezidentas vykdo kartu su Vyriausybe, tačiau ar teko kada girdėti, kad dėl užsienio politikos būtų kada tariamasi su Ministrų kabinetu ar vyktų diskusija parlamente?

Tačiau apie kokią demokratiją galima kalbėti, girdžiu oponentą klausiant, kai Europa sukaustyta terorizmo grėsmės, liejasi kraujas, sostinių gatvėse pilna šaunamaisiais ginklais apsiginklavusių pareigūnų. Politinė temperatūra pasaulyje kyla.

Kokia prasmė apskritai klausti, kur yra nubrėžtos asmeninės atsakomybės ribos, kai kasdien girdime politinių skandalų virtinės sukeltą triukšmą ir matome jų „herojus“. Ar tolimame horizonte dar matyti mūsų valstybės demokratijos kontūrai?

Pasak amerikiečių filosofės Suzanos Neiman (Susan Neiman), „jei totalitarizmo tikslas - padaryti žmogaus individualybę nebereikalingą, tai asmenybės akcentavimas - pats tinkamiausias atsakas jam“.

Galbūt čia reikėtų ieškoti atsakymų į daugelį mums rūpimų klausimų šiandien?

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s