respublika.lt

2017 gruodžio 15, penktadienis

R.Paksas: Kaip nejučia tampa užvaldyta Tautos laisvė?nuotraukos (29)

2017 liepos mėn. 21 d. 16:24:19

Šalia to, kad praktiškai palaidojome savo nacionalinę valiutą ir bankininkystę, esame kažkam „atidavę teisę“ formuoti užsienio politiką, kontroliuoti biudžetą ir gauti palūkanas už „energetinę nepriklausomybę“, jau beveik esame praradę ir lietuvišką žiniasklaidą.

 

Šiandien nepaprastai aštriai iškyla laisvo žodžio ir tiesos problema. Kitaip tariant, nepriklausomos žiniasklaidos kaip ketvirtosios valdžios vaidmuo visuomenės raidai tampa itin svarbus.

Neteisingai pateikdama arba nuslėpdama faktus, žiniasklaidos priemonė gali būti tendencinga ir piktnaudžiauti savo kaip šaltinio vaidmeniu.

Šiuo aspektu visuomenė vis daugiau dabartiniais laikais susiduria su viešųjų ryšių projektais ir propaganda nei su laisvo žodžio, minties raiška bei etika grindžiama tiesos paieška.

Skamba paradoksaliai, tačiau didžioji dalis nepriklausomos Lietuvos žiniasklaidos jau kuris laikas yra tapusi vėl priklausoma.

Veiklos viešinimui arba, kitaip tariant, savireklamai šiandien paskirstomos didžiulės piniginės lėšos iš valstybės biudžeto. Jau nekalbant apie valstybinių įmonių ir įvairiausių žinybų skiriamas sumas. Tiems patiems jau minėtiems reikalams yra numatyti tikrai ne menkesni resursai beveik visose Europos Sąjungos finansuojamose programose.

Galima stipriai suabejoti, kad biurokratija per veiklos viešinimui atseikėtų pinigų įtaką nėra iš esmės sugriovusi esminės žiniasklaidos informavimo funkcijos, versdama publikacijose, televizijos ar radijo laidose tiesiogiai ar per tarpininkus neaptarinėti klausimų, kurie gali pasirodyti nemalonūs ir nepatogūs arba priešingai - „svarbūs ir reikalingi“.

Maža to, šiandien didesnę dalį žiniasklaidos turinio formuoja vadinamieji viešųjų ryšių guru ar agentūros, todėl visuomenė yra priversta tarsi užrištomis akimis klaidžioti kreivų veidrodžių karalystėje.

Dažnai deklaruojama tarnystė visuomenės interesams tėra tik priedanga siekiant konkrečių merkantilinių tikslų, kurie yra naudingi tik vadinamiesiems užsakovams - ministerijų valdininkams, skandinaviškų bankų „patarnautojams“, Briuselio komisarų apologetams ar tikriesiems šeimininkams - užsienietiško kapitalo valdytojams.

Mūsų žiniasklaidoje dominuoja vartotojiška elgsena ir vertybės, pažeidžiančios žmogaus orumą ir bendrąjį gėrį, tarsi pamirštant, kad yra „gėrybių, kurių dėl jų prigimties negalima nei pirkti, nei parduoti, ir kad nevalia „paversti stabu“ rinkos, kuri, padedama reklamos, ignoruoja šį esminį faktą.

Atskiro aptarimo reikėtų, kokią žalą mūsų valstybės demokratiniams procesams padarė politinė reklama arba politikų viešieji ryšiai, dosniai ir neskaidriai maitinami įvairių vadinamųjų viešinimo projektų likučiais.

Apmokėta palanki nuomonė nustelbia objektyvią valdžios kritiką, kuri yra tapusi perdėm selektyvi ir tendencinga, kad būtų galima susigaudyti, kaip yra iš tiesų.

Kodėl bene svarbiausias dominuojančios žiniasklaidos misijos uždavinys yra pasidaręs viešosios nuomonės formavimas už pačių mokesčių mokėtojų pinigus?

Ar tokiu būdu atskiros valdžios institucijos ir politikai savanaudiškai nedisponuoja visuomenės resursais, tačiau siekia tik sau palankios opinijos?

Šiandien matome tarsi dvi Lietuvas, kurios vis labiau tolsta viena nuo kitos socialinės atskirties, pajamų nelygybės, kultūrinės tuštumos ir nevilties priešingybėse.

Jau ir mūsuose vis dažniau tenka išgirsti apie atsirandančias specialias zonas, į kurias paprastiems gyventojams įžengti būtų nevalia. Uždaros teritorijos, stebėjimo kameros, tvoros, įvairūs užkardai tampa „tvarkingų bendruomenių“ būtinais atributais, o visuomenės atstumtieji turi gyventi kaip pakliūva.

Deja, tų atstumtųjų gretos Lietuvoje tik auga. Didėjančios socialinės atskirties ir pajamų nelygybės rodikliai mūsų šalyje yra pasiekę kritinę ribą, tačiau pagal valstybės pastangas sumažinti turtinę nelygybę Lietuva yra prasčiausia visoje Europos Sąjungoje.

Šią padėtį rodo labdaros organizacijų konfederacijos „Oxfam“ ir finansų organizacijos „Development Finance International“ atliktas tyrimas. Pagal išlaidas švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai, mokesčius ir darbo rinkos politiką Lietuva atsidūrė 83 vietoje iš 152 tirtų valstybių. Estija - 38 vietoje, Latvija - 46, o Lenkija yra 35 vietoje.

Valstybės socialinis nuosmukis, socialinė dezintegracija ir nutrūkę bendrystės saitai gali turėti itin neigiamų padarinių. Dar didesnė socialinė fragmentacija, smurto augimas ir naujų socialinio agresyvumo formų atsiradimas, didėjantis narkotikų vartojimas tarp jaunimo, tapatybės praradimas yra tie ženklai, kurių vis daugiau randasi mūsų visuomenės gyvenime.

Milžiniški emigracijos mastai iš Lietuvos liudija ne tik nepamatuotų visuomenės lūkesčių, materialinių interesų pranašumo prieš dvasinius iškėlimą, bet ir visiškai nusilpusius socialinius ryšius.

Esu įsitikinęs, kad šiandien svarbiausias nacionalinis iššūkis yra sustabdyti šį neigiamą visuomenės socialinį susiskirstymą. Būtent į tai turėtų būti orientuoti visi valstybės materialiniai ir intelektualiniai resursai, nukreipti visų reformų tikslai.

Čia nepakeičiamą vaidmenį galėtų suvaidinti nacionalinė žiniasklaida ir nepriklausoma žurnalistika, tačiau su viena sąlyga: ji turi peržiūrėti savo veiklos principus.

Ar ne keista girdėti (pagal neabejotinai viešinimo planą) džiūgaujant apie neva atliktą Vyriausybės kanceliarijos reformą, besiliejančią panegiriką biurokratų kėdžių perstumdymui, beje, kainuosiančiam taip pat nemenkus biudžeto papildomus išteklius, kuris visuomenės iššūkiams įveikti nepadarys jokios įtakos. Tai reiškia, kad biurokratija ir toliau negali suvokti tų problemų, su kuriomis šiandien susiduria visuomenė, masto, tačiau žiniasklaida tai prisitaikėliškai toleruoja.

Šiandien turėtume aiškiai postuluoti vieną prioritetą kaip nacionalinį tikslą - visiškai panaikinti skurdą ir likviduoti socialinę atskirtį.

Ypatingas visų valstybės institucijų dėmesys turi būti skirtas visuotinei gerovei. Ne asmeninei, o visuotinei. Valdžia privalo veiksmingai to siekti. Įsipareigoti visuotinei gerovei reiškia remti visas institucijas, teisiškai, pilietiškai, politiškai ir kultūriškai struktūruojančias socialinį gyvenimą.

Būtent šių tikslų įgyvendinimui žiniasklaidai gali tekti svarbus vaidmuo. Jeigu ji pabandytų susigrąžinti laisvo žodžio vertybes, vadovautis moralinėmis normomis ir atsižvelgti į bendrąjį gėrį.

„Visuomenė turi teisę gauti tiesa, laisve, teisingumu bei solidarumu pagrįstą informaciją.“ Telieka šį žinojimą vėl paversti kasdiene mūsų siekiamybe.

P.S. Manau, kad bent penkerius ateinančius metus valstybės ir savivaldybių institucijos turėtų atsisakyti savireklamos, o visas veiklos viešinimui skirtas lėšas nukreiptų skurdo, turtinės nelygybės ir socialinės atskirties programai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (29)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAKILO: tarptautinės futbolo federacijos skelbiamoje pasaulio moterų futbolo rinktinių reitingų lentelėje Lietuvos nacionalinė komanda iš 89-osios vietos pakilo į 86-ąją.
  • TYRIMAS: STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Kūno kultūros ir sporto departamento paramos vasarą vykusiam golfo mėgėjų čempionatui, tačiau įtarimai kol kas niekam nepateikti; departamento vadovas Edis Urbanavičius nemato nieko blogo, kad 14 tūkst. eurų buvo skirti renginiui jau pasibaigus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -1  +2 C

   +2  +1 C

 

   -1  0 C

    +1  +4 C

   0  +3 C

 

   -1  +2 C

    6-11 m/s

    1-2 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1845 PLN - 4.2220
RUB - 69.6190 CHF - 1.1686
GBP - 0.8816 NOK - 9.7783
reklama
Prenumerat 2018