Rolandas Paksas. Redakcijos archyvo nuotr.

Penkios priežastys, dėl kurių mums reikia kitokios Europos Sąjungos

Pirma. Europos Sąjunga šiandien išgyvena ne tik tapatybės krizę. Ji tebėra taip ir neatsigavusi po 2009-2012 metų ekonominės krizės. Ji tebeturi neišspręstų problemų dėl nepavykusio multikultūriškumo. Ją kankina maskuojamas nepilnavertiškumo kompleksas dėl per prievartą valstybėms dalijamų migrantų kvotų ir nuolatinių išlaidų Turkijai, kad tų migrantų čia neatsirastų dar daugiau.

Antra. Ji nuolat mojuoja iš esmės neveikiančiu Dublino susitarimu ir niekaip nesugeba apsaugoti savo išorinių sienų. Bendrijos nares, kurios pačios stiprina savo sienų apsaugą, imamasi mokyti ir auklėti teismų pagalba. Auklėti bandoma ne tik dėl migrantų - Lenkija ir Vengrija „auklėjamos“ ir dėl savo vidaus politikos sprendimų. Taip neva ginant bendras demokratijos vertybes ir teisės viršenybės principus. Tautiškumui, nacionalinės kultūros siekiui, valstybių savarankiškumui sąmoningai klijuojama nacionalizmo etiketė, taip siekiant išugdyti ne Lietuvos, Latvijos ar Estijos arba Lenkijos pilietį, bet Naujosios Europos žmogų be tautybės ir tapatybės.

Trečia. Šiandienė Europos Sąjunga nėra lygiai ir vienodai teisinga kiekvienos savo narės atžvilgiu. Tai ne tik skirtingos tiesioginės išmokos bendrijos žemdirbiams. Didžiųjų bendrijos šalių vykdoma protekcionistinė politika ekonomikoje ir versle siekiant iš rinkos išstumti mažesnių bendrijos šalių verslą yra akivaizdus įrodymas, kad tokia ES politika negali būti priimtina.

Ketvirta. Lygiai taip pat yra nepriimtinas ir konformistinis daugelio ES institucijų vadovų požiūris į demokratiją kaip esminę Europos Sąjungos vertybę. Kai demokratiniai procesai, visuotinai pripažįstama tautų apsisprendimo teisė Katalonijoje yra laikoma pasikėsinimu į tą demokratiją, o savo nuomonės atėję išreikšti žmonės spardomi ir daužomi lazdomis. Kai piliečiams siūloma suvokti ir priimti tik tokią kumščiu ir demagogija sutvirtintą demokratijos sampratą, patrauktą gerokai toliau nuo jos pirmapradės esmės ir prasmės.

Penkta. Lygių ir suverenių valstybių bendriją vis labiau stengiamasi paversti viena imperija, savotiškomis Jungtinėmis Europos Valstijomis. Tuo tikslu siekiama įvesti vieną valiutą, turėti bendrą biudžetą, vieną finansų ministrą, prezidentą ir netgi bendrą ES kariuomenę. Turime aiškiai pasakyti, kad tauta atkūrė Lietuvos valstybės nepriklausomybę ne tam, kad ją perduotų į naujos imperijos rankas.

Penkios priežastys, dėl kurių mums reikia kitokių politikų

Pirma. Nerenkami ir visuomenei neatskaitingi aukščiausių Europos Sąjungos institucijų vadovai, o ir kai kurie renkami politikai nebekreipia jokio dėmesio į visuomenės lūkesčius, žmonių nuomonę ir jų interesus. Tarnystė liberalglobalistinei ideologijai yra tapusi jų veiklos varikliu, o visi politiniai instrumentai naudojami turimos valdžios išlaikymui ir jos plėtrai.

Antra. Rinkimų sistema daugelyje valstybių, tarp jų - ir Lietuvoje, leidžia koalicijas ir vyriausybes formuoti siaurų partinių ir asmeninių interesų pagrindu. Daugeliu atveju vėliau sprendimai priimami ne dėl visuomenės, bet būtent dėl minėtų grupių ar joms įtaką darančių verslo struktūrų ir globalių kampanijų. Sąžiningų ir nesąžiningų politikų santykis šiandien yra visuomenės nenaudai. Politikų ir policinių struktūrų tarpusavio santykiai ir antrųjų tarnystė pirmiesiems pamina elementarius teisingumo principus. Akivaizdus ir pagrįstas visuomenės nepasitikėjimas politikais bei akivaizdus politikų visuomenės poreikių ir lūkesčių ignoravimas anksčiau ar vėliau gali baigtis socialiniu sprogimu.

Trečia. Netinkamas ir aplaidus Lietuvos piliečių interesų atstovavimas atneša milijardinius nuostolius, kuriuos priversti padengti visi šalies žmonės. Kaip ryškiausią pavyzdį galima paminėti suskystintų gamtinių dujų terminalo laivo nuomą ir išlaikymą, kuris nuo kitų metų išauga dar 7 procentais.

Ketvirta. Lietuvos valstybės interesams prieštaraujančios ES politikos įgyvendinimas, biudžeto ir ES lėšų neatsakingas panaudojimas, pagrindiniu tikslu laikant jų „įsisavinimą“, o ne efektyvumą, skurdina šalies piliečius, didina socialinę atskirtį.

Penkta. Europos bei Lietuvos politikų negebėjimas rasti ir pasiūlyti strateginių sprendimų visuomenės ekonominiam suklestėjimui, oraus gyvenimo ir pakankamų pajamų užtikrinimo atskiriems socialiniams sluoksniams skatina nedarbą, emigraciją, nusivylimą ir nepasitikėjimą valstybe.

Penkios priežastys, kodėl mums reikia pilietinės visuomenės

Pirma. Jeigu mes ir toliau tylėsime, niekas nesikeis. Lietuva ir toliau emigruos, čia mažės žmonių, bet daugės arogantiškų biurokratų ministerijose, savivaldybėse ir įvairiose kitose institucijose. Ir toliau beveik penkių tūkstančių Europos Sąjungos funkcionierių atlyginimas sudarys virš 21 tūkst. eurų per mėnesį ir bus didesnis už Vokietijos kanclerės ar Britanijos ministro pirmininko atlyginimą.

Antra. Jeigu ir toliau bijosime pasakyti savo nuomonę svarbiais klausimais, mus gąsdins VMI, STT bei kitomis raidėmis, uniformuotais pareigūnais ir žmonėmis be skiriamųjų ženklų, informaciniu karu, Europos Sąjungos subyrėjimu, Astravo atomine elektrine, o kažkas gerai uždirbs iš šarvuočių ir kitos karinės įrangos pirkimo bei elektros energijos perpardavimo iš to paties Astravo.

Trečia. Jeigu ir toliau nesugebėsime organizuotis, mūsų darbo santykius su darbdaviais vėl atstovaus ne mūsų, bet labiau jų ir Vyriausybės „profsąjungos“. Ir prekybos centrų monopolininkai vėl siūlys „akcijinių“ prekių, kurių kainas prieš tai bus pakėlę. Ir kaina už centralizuotai tiekiamą šilumą vėl bus didesnė, nepaisant, kad žiemos Lietuvoje jau kelinti metai vis šiltesnės. Ir pensijos liks gal tik šiek tiek didesnės negu Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Ketvirta. Jeigu Europos ir Lietuvos reikalus mes ir toliau leisime spręsti politikams, kurie mato tik biudžeto skaičius ar keistas idėjas, mato tik rinkėjus arba pigią darbo jėgą, bet nemato žmogaus, kuriam dar svarbi Tėvynė, kalba, kultūra ir religija, šeima ir vaikai, tai mes prarasime visus čia paminėtus dalykus.

Penkta. Tik pilietinė visuomenė gali atsispirti rafinuotai viešojoje erdvėje skleidžiamam melui. Tik mąstantis, faktus gretinantis žmogus gali tinkamai įvertinti demokratiją smaugiančias ir į diktatūrą vedančias valdžios užmačias.

Tik pilietinėje visuomenėje gali atsirasti drąsūs bei ryžtingi žmonės ir tokie pat stuburą turintys politikai, nebijantys sprendimų dėl šalies ateities.

Tik tokia visuomenė gali neleisti užvaldyti tautos, Tėvynės, valstybės, jos žmogaus ir pasipriešinti tą visuomenę vedantiems į išnaudojimą ar pražūtį.