Prasidėjo į rinkimus einančių parlamentinių partijų prisistatymai.
Ką jie byloja? Nieko nauja: renovacija, atominė, pensijos, taupymas. Tęstinumas.
Kodėl taip? Todėl, kad joms viskas gerai, - patys viską padarė, ir tai yra tinkama ir pozicijai, ir opozicijai.
Netrukus jie gaus antrąją korupcinei sistemai atstovaujančių partijų valstybinio finansavimo dalį.
Praėjo ketvertas mėnesių nuo pirmojo „Už teisingumą“ mitingo prie Prezidentūros - galima ir reikia susumuoti rezultatus. Kai kas sako: nedrumskit vandens! nesikvieskit naujų berečių!
Pasakytina štai kas: nuo mitingų pradžios politinė atmosfera Lietuvoje ganėtinai praskaidrėjo. Iki tol viešpatavo apatija, o dabar bent plaikstosi viltis.
Nors visuomenininkai visokeriopai ignoruojami valstybės institucijų, nors daug kur pralaimi, yra ką pasakyti gera.
Kas yra tie neabejotini laimėjimai?
Pirma: viešojoje erdvėje pagaliau garsiai suskambo visuomenės balsas.
Antra: įsikūrė iniciatyvinė grupė „Už teisingumą“, ji ėmėsi organizuoti valdžios priežiūrą ir poveikio jai židinius. Tai numatyta daryti ir po rinkimų.
Trečia: judėjimas pakėlė valdžion eiti anksčiau apie Seimą nė negalvojusius žmones, tarp jų - intelektualus.
Ketvirta: įtvirtino partinių sąrašų atvirumo visuomenininkams nepartiniams principą. Taip jau bus ir ateityje.
Penkta: iškėlė konsoliduoto politinio fronto prieš konjunktūrines partijas siekį.
Tai - bendro pobūdžio reiškiniai, darysiantys įtaką visam tolesniam politiniam procesui.
Esama keleto reikšmingų konkrečių faktų.
Dėl judėjimo inspiruotų Antikorupcijos komisijos veiksmų buvo sėkmingai vesta dviejų neteisėtai atleistų pareigūnų byla. Tyrimo baigmė pademonstravo, prieš kokią galią kyla visuomenė. Administracinės bylos prieš mitingų ir piketų rengėjus tik patvirtina, kad sistemos pasipriešinimas yra sistemiškas, kritiniais atvejais pereinantis į smurtą.
Šiame kontekste išskirtinė yra ir vadinamoji signatarų byla, kuri vesta skiriant dėmesį kiekvienai detalei, nuosekliai ir kruopščiai, paisant Konstitucijos ir įstatymų ne tik raidės, bet ir prasmės, o tai leido teisėjai viešojoje erdvėje pirmąsyk taip vienareikšmiškai konstatuoti, kad padėties šeimininkai valstybėje yra piliečiai, visuomenė, o ne valdininkija, iki šiol be skrupulų disponavusi neleidimo teise, kai jos funkcija tėra pagalba viešąsias akcijas rengiantiesiems. Visuomenės, o ne administracijos, viršenybės nuostata, įtvirtinta teismo sprendime bylą nutraukti, bus geras precedentas demokratiškesnei gyvensenai formuoti.
Mitingas už referendumo surengimą dėl Visagino elektrinės statybos padėjo Seimui apsispręsti pačiam balsuoti už referendumo surengimą.
Judėjimas paveikė ir politinį procesą. Idėja, gimusi diskusijoje Daukanto aikštės prieigose, kad ne partijos, o patys piliečiai galėtų siūlyti kandidatus į Seimą, iškėlė nacionalinio sąrašo mintį. Jo formavimo eiga ir baigtis - atskiras klausimas, tačiau principas taip pat darys poveikį ateičiai.
Dar svarbiau, kad susikūrė Seimo narių, judėjimo „Už teisingumą“ ir partijų susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ koordinacinis Apskritasis stalas, kas trečiadienį aptariantis visus einamuosius ir strateginius jėgų telkimo reikalus.
Po to, kai „Drąsos kelio“ partija perėmė „Lietuvos sąrašo“ formavimo ir vedimo į Seimo rinkimus teisę, sumažėjo vieningo rinkiminio nacionalinio fronto sukūrimo galimybė.
Tokia tad priešrinkiminė situacija tarp jėgų, kurios mano, kad valstybei reikalingas radikalus valdžios politinis suorientavimas į tautos, o ne Europos Sąjungos reikalus.
