Ar tada, Atgimimo dienomis, buvo galima įsivaizduoti, kad, nepraėjus nė ketvirčiui amžiaus, Vasario 16-ąją Atkurtoje Lietuvoje mes vėl švęsime beveik kaip okupacijos metais?
Tarsi mūsų moderniosios valstybės gimimo diena vėl būtų tapusi asmeniniu reikalu - tavo įsitikinimo, ištikimybės, drąsos privataus įprasminimo klausimu!
Pasižiūrėkime į Šešioliktosios panoramą.
Daukanto aikštėje renkasi apdovanotieji. Pilies gatvėje klausomasi bylojimo iš balkonėlio. Kovo 11-osios signatarai renkasi viename iš muziejų filialų. Vyriausybėje tylu. Tylu Seime. Tik Kaune - jau tradicinės tautinio jaunimo eitynės.
Ir savivaldybės Valstybės Tėvų žygdarbio dar neužmiršo.
O kur valstybinis Valstybės gimtadienio atminimas?
Kaip ir pati valstybė, tyliai ramiai jis tobulu liberalinės demokratijos stiliumi privatizuotas.
1918 metų Vasario 16-osios Aktas, bylojantis apie lietuvių valstybės atkūrimą po ilgų visokių pavidalų okupacijų ir terionių, - pats didžiausias mūsų protėvių žygdarbis, pats svarbiausias visos Lietuvos istorijos įvykis. Ir jo atminimą mes leidžiame šitaip gabalais išsinešioti?!
Kažkas iš esmės negerai šiandieninėje mūsų valstybėje. Kad negerai ekonomikoje, teisėtvarkoje, švietime ir dar daug kur kitur - supranta ir sutinka net valdžia, jau nebe tik eiliniai piliečiai. Bet kad negerai dvasioje - atrodo, nesupranta ne tik valdžios, nesuvokiame ir mes, eiliniai piliečiai, pametę to supratimo pamatą - kad piliečius į vieną tejungia tauta. Joje gyvena ir gyvuoja dvasia.
Kur ji?
Kitaip argi mes leistume sau tokį Vasario 16-osios suniekinimą?!
Ar tada, Atgimimo dienomis, buvo galima įsivaizduoti, kad, nepraėjus nė ketvirčiui amžiaus, Vasario 16-ąją Atkurtoje Lietuvoje mes vėl švęsime beveik kaip okupacijos metais?
Tarsi mūsų moderniosios valstybės gimimo diena vėl būtų tapusi asmeniniu reikalu - tavo įsitikinimo, ištikimybės, drąsos privataus įprasminimo klausimu!
Pasižiūrėkime į Šešioliktosios panoramą.
Daukanto aikštėje renkasi apdovanotieji. Pilies gatvėje klausomasi bylojimo iš balkonėlio. Kovo 11-osios signatarai renkasi viename iš muziejų filialų. Vyriausybėje tylu. Tylu Seime. Tik Kaune - jau tradicinės tautinio jaunimo eitynės.
Ir savivaldybės Valstybės Tėvų žygdarbio dar neužmiršo.
O kur valstybinis Valstybės gimtadienio atminimas?
Kaip ir pati valstybė, tyliai ramiai jis tobulu liberalinės demokratijos stiliumi privatizuotas.
1918 metų Vasario 16-osios Aktas, bylojantis apie lietuvių valstybės atkūrimą po ilgų visokių pavidalų okupacijų ir terionių, - pats didžiausias mūsų protėvių žygdarbis, pats svarbiausias visos Lietuvos istorijos įvykis. Ir jo atminimą mes leidžiame šitaip gabalais išsinešioti?!
Kažkas iš esmės negerai šiandieninėje mūsų valstybėje. Kad negerai ekonomikoje, teisėtvarkoje, švietime ir dar daug kur kitur - supranta ir sutinka net valdžia, jau nebe tik eiliniai piliečiai. Bet kad negerai dvasioje - atrodo, nesupranta ne tik valdžios, nesuvokiame ir mes, eiliniai piliečiai, pametę to supratimo pamatą - kad piliečius į vieną tejungia tauta. Joje gyvena ir gyvuoja dvasia.
Kur ji?
Kitaip argi mes leistume sau tokį Vasario 16-osios suniekinimą?!
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
