respublika.lt

2017 gegužės 24, trečiadienis

R.Ozolas kėlė baimę tiems, kurie bijo net jo šešėlionuotraukos (9)

2015 gegužės mėn. 16 d. 08:09:41
Vytautas RADŽVILAS, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas, profesorius

Praėjus mėnesiui po Sąjūdžio kūrėjo, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro ir Lietuvos vienytojo Romualdo Ozolo mirties, su juo bendravę ir dirbę bei už Lietuvos Nepriklausomybę kovoję akademikai ir visuomenininkai Lietuvos mokslų akademijoje prisiminė įvairiapusę R.Ozolo asmenybę ir jo atliktą žygį puoselėjant Lietuvos valstybę. Konferencijoje skambėjo pasvarstymai apie literatūrinį, politinį, kultūrinį jo, kaip lyderio ir Lietuvos Tautos žmogaus, gyvenimą. Susirinkę garbūs renginio dalyviai skaitė iškalbingus, jausmingus ir atvirus pranešimus apie ankstesnę Lietuvą, ją dabar ir R.Ozolo vaidmenį joje. Vieno iš Sajūdžio kūrėjų bendražygio filosofo Vytauto Radžvilo kalbą šiandien pateikiame „Respublikos“ skaitytojams.

 

Ilgai galvojau, kaip vis dėlto atskleisti, kas Lietuvai buvo Romualdas Ozolas, ir manau, kad nors turėjau tam tikrų minčių anksčiau, mes gavome raktą, leidžiantį į šį klausimą atsakyti. Šis raktas labai aiškus - kad mūsų renginys Lietuvos radijo ir televizijos paprasčiausiai nesudomino. Kai kas piktinasi, kad trūksta supratingumo, pagarbos iškiliam Tautos žmogui, aš vis dėlto drįsčiau teigti, kad tai visiškai nesusiję nei su supratingumo, nei su pagarbos stoka. Sprendimas netransliuoti šio renginio, be jokios abejonės, yra politinis sprendimas ir labai svarbu, kad išeitume iš šio renginio supratę, kad šiandieninėje Lietuvoje kitaip negali būti. Šioje Lietuvoje tokie žmonės kaip R.Ozolas neturi vietos ir daug kas iš jų nuoširdžiai, nors tyliai džiaugiasi, kad tokių žmonių yra vis mažiau.

Negalima R.Ozolo vaidmens suprasti, nesuvokiant, kad tai, apie ką šiandien užsimename kaip apie savotišką jo gyvenimo dramą, visgi yra visos Lietuvos drama. Ir ją suvokti įmanoma tik platesniame politiniame kontekste. Negailestingai ilgai mes gyvename iliuzijoje, kad visi, kurie kovojo ar siekė Lietuvos Nepriklausomybės, buvo vienminčiai. Savaime Nepriklausomybė, be abejo, yra siektinas dalykas, tačiau kas slypi už to žodžio? Toli gražu neakivaizdu. Nepriklausoma, kaip šiandien mėgstama sakyti, Šiaurės Korėja. Taigi mums reikėtų suprasti, kad tuo metu, kai mes siekėme Nepriklausomybės, kovotojų gretos toli gražu nebuvo vienalytės ir skirtingi žmonės, taip pat ir sąjūdininkai, su ta Nepriklausomybe siejo visiškai skirtingus tikslus. Labai simboliška, kad šio renginio netransliuoja žmonės, kurie ir šiandien mielai prisimena, jog jie buvo sąjūdininkai.

O galiausiai tai reiškia štai ką - kad vieniems nepriklausoma Lietuvos valstybė, bent jau formaliai nepriklausoma, buvo viso labo troškimas atsikratyti nuo įkyrėjusios Maskvos valdžios priežiūros, bet tai nereiškia, kad jiems rūpėjo Tauta ar mūsų valstybės interesai. Paprasčiausiai vaizduotėje tokia valstybė tebuvo savotiškas dvarelis, kur nekontroliuojamas gali elgtis kaip savo kieme ir daryti su tos šalies piliečiais ką nori.

Bet buvo žmonių, pirmiausiai tarp jų ir R.Ozolas, kurie Nepriklausomybę suvokė ne kaip abstraktų tikslą sau. Nepriklausoma Lietuvos valstybė jiems iš tiesų buvo kovos įrankis, skydas, kuriuo pasinaudodama mūsų Tauta turėjo išeiti į pasaulį kaip lygiavertė ir laisva ir būti kartu su kitomis pasaulio tautomis. Taigi reikia suprasti, kad tai, kas prieš 25 ar daugiau metų daug kam atrodė tik kaip menkos intrigos Sąjūdyje dėl valdžios, iš tiesų jau buvo kieta ir negailestinga kova dėl to, kokia bus būsimoji Lietuva.

Todėl pasakykime aiškiai, kad buvo vieni, kurie būsimą Lietuvą įsivaizdavo kaip laisvos Tautos visavertę valstybę tarptautinėje šalių bendrijoje. Ir buvo žmonių, kurie ją įsivaizdavo kaip savo dvarelį ir Nepriklausomybė jiems turėjo vienintelę reikšmę - Lietuva tebuvo teritorija, kurią administruoji, ir tą teritoriją jie buvo pasiruošę parduoti su viena sąlyga - jei išliks ir toliau tos teritorijos šeimininkai, jei šios teritorijos administravimas jiems duos pirmiausiai asmeninę naudą.

Taigi pirmoji linija, kuriai ir atstovauja R.Ozolas, nelaimei, pralaimėjo. Štai kodėl visiškai dėsninga, kad tuose kadruose, kuriuos mes šiandien matome, iš jo sklinda ne neviltis, bet negailestingai aiškus supratimas, kas įvyko. Labai aišku, kad tai, ką mes šiandien vadiname Lietuvos valstybe, yra Lietuvos valstybės šešėlis. Galbūt net blogiau - savotiška butaforija. Ir ši linija turbūt negalėjo nepralaimėti, nes R.Ozolas buvo vienas iš nedaugelio, kuris suprato, kad kitaip ir negalėjo būti. Kodėl? Jis suprato, kad tam tikra prasme Sąjūdis atėjo truputėlį pavėluotai, kai mūsų Tautos jau nebuvo. Tebuvo daugiau kaip trys milijonai lietuviškai kalbančių žmonių, bet tai, kas šiandien vadinama ištautinimu ar išvalstybinimu, jau buvo iš esmės įvykę. Kitaip tariant - dėl laimingai susiklosčiusių aplinkybių mums pavyko formaliai atkurti Nepriklausomybę, bet pajėgų ją įtvirtinti kaip visavertę valstybę jau nebuvo, nes tiesiog tam trūko žmonių.

Tačiau R.Ozolas net ir po tokios katastrofos nenuleido rankų ir vis kalbėjo. Štai kodėl po jo mirties vienas mūsų žurnalas galėjo ramiai pavadinti jį nepritapusiu. Manau, apibūdinimas, kad jis buvo nepritapęs, yra daugybės sąjūdininkų, kurie suprato ar bent jau intuityviai nujautė, kas įvyko, lemtis. Bet aš manyčiau, kad, viena vertus, mes matome tarsi pašaipą, o kita vertus, ką šiandien išgirdome ir ką parodė atsisakymas parodyti Tautai, ką mes manome apie R.Ozolą, - baimė. Tie, kurie priima tokius sprendimus, žino, kad vis dėlto esama dar gyvų žmonių, ir supranta, kad šitų žmonių įkvėpėjas, vadovas, tikras lyderis yra tas žmogus, kurio šiandien tarp mūsų lyg ir nėra, bet jo dvasia iš tikrųjų yra čia. Jis gyvesnis už gyvus. Ir todėl manau, kad R.Ozolas yra pralaiminčios mūšius, kartais puolančios į neviltį, pavargusios, bet pasiruošusios atsitiesti ir galiausiai laimėti karą Lietuvos simbolis.

Todėl R.Ozolas tegu kelia baimę tiems, kurie bijo net jo šešėlio, bet mums jis vis dėlto buvo, yra ir liks įkvėpimo šaltinis, nepamainomas dvasinis ramstis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (9)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KELIAI: Lietuvoje trečiadienio rytą valstybinės reikšmės kelių dangos buvo sausos; Tauragės ir Marijampolės apskrityse eismo sąlygas rytą sunkino rūkas - matomumas vietomis buvo sumažėjęs iki 150 metrų.
  • MINĖJIMAS: Garliavoje esanti Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka trečiadienį rengia Tarptautinės šeimos dienos minėjimą, kuriame aktyviai dalyvauti kviečia visus - vaikus su tėveliais ir senelius su anūkais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar teroro išpuoliai pasaulyje atbaido Jus nuo kelionių?

balsuoti rezultatai

Ar skaitmenizuojamos paslaugos didina socialinę atskirtį?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +7    +10 C

   +6   +10 C

 

   +8   +11 C

   +16   +19 C

  +15  +19 C

 

   +14  +17 C

    3-8 m/s

     0-5 m/s

 

      0-5 m/s

USD - 1.1215 PLN - 4.1980
RUB - 63.3563 CHF - 1.0912
GBP - 0.8646 NOK - 9.3760
reklama
pirtis