respublika.lt

2017 spalio 22, sekmadienis

Rolandas Paksas. Valdžia neatsitokės, kol žmonės masiškai neišeis į gatvesnuotraukos (42)

2017 rugsėjo mėn. 16 d. 08:04:11
Rolandas Paksas, europarlamentaras, buvęs prezidentas

Nieko neįvyko. Taip trumpai būtų galima apibūdinti Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) pranešimą Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre, kuris ir Lietuvoje sulaukė nemažai Briuselio politiką patronuojančios žiniasklaidos dėmesio.

 

Vyriausiojo komisaro metinės kalbos turinys patvirtino akivaizdžią tiesą, kad Europos Sąjungos ateities perspektyvą baigia užkloti rudeninė migla, o Briuselio komisariatas darosi vis labiau reikšmingas tik pats sau.

Tokie komisaro teiginiai, kad „Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšės darbo jėgos“ arba „už tą patį darbą toje pačioje vietoje visiems turi būti mokama tiek pat“, tėra tik deklaratyvi retorika, neparemta konkrečiais politiniais įsipareigojimais ir gana smarkiai neatitinkanti tikrovės, tad galima manyti, kad Europos Komisijos pirmininkas paprasčiausiai nežino tikrosios padėties bendrijoje.

„Ponai, tiesa, kad politikas - savo meto žmogus, aplinkybių kūdikis, savo epochos kūrinys. Politikas iš esmės yra praktikas (...), jis neturėtų aiškintis, kokia galėtų ar negalėtų būti jo nuomonė vienu ar kitu klausimu; jam reikia tik įsitikinti, kokios priemonės bus reikalingiausios, naudingiausios ir tinkamiausios“, - yra pasakęs žymus Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas Bendžaminas Dizraelis (Benjamin Disraeli), itin tiksliai apibrėždamas politiko veiklos esmę.

Šia prasme minėtame pranešime nei reikalingiausių, nei naudingiausių, nei tinkamiausių priemonių, nei pagaliau politikos, kuri numatytų įveikti nūdienos Europą kamuojančias problemas, tiesiog nebuvo. Todėl nenuostabu, kad susidaro įspūdis, jog Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio, krikščionio socialisto, kitados buvusio sėkmingo Liuksemburgo premjero, laikysena liudija bendrą Europos Komisijos nuovargį, o jo epocha yra visiškai priartėjusi prie pabaigos.

Šiandien Europoje vis mažiau dialogo bei sutarimo paieškų ir vis daugiau isterijos, bandymų dirbtinai konstruoti socialinę tikrovę. Kitaip tariant, vis labiau ima dominuoti noras prievartauti istoriją ir tradicijas, jis, pasirodo, dar nėra praėjęs nuo prancūzų revoliucijos laikų.

Kad ir kiek būtų postringaujama apie teisės viršenybės principus, laisvę bei demokratiją ir žmogaus teises, tikrovėje viskas atrodo gerokai kitaip.

Ir šiandien tebemanau, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš bendrijos yra milžiniška - pirmiausia - Europos Sąjungos problema. Skandalingai prastėjantis Briuselio ir Londono derybų dėl BREXIT klimatas nieko gero ateityje nežada milijonams paprastų Europos Sąjungos piliečių, turėsiančių ant savo pečių pernešti eurobiurokratų ambicijų padarinius.

Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje klausimo iškėlimas buvo kaip prieštaravimo ženklas Briuselio politiniam kurtumui ir indiferentiškumui, kurio nepramušė nei plūstantys pabėgėlių srautai, nei stagnuojanti euro zona, nei tarptautinis terorizmas.

Šiandien nuosekli valstybingumo stiprinimo strategija Briuselio kuruojamose europinėse instancijose sutinkama dar irzliau. Pakanka tik paminėti Lenkiją, Vengriją ar Čekiją.

Prancūzams vis labiau veriasi akys dėl prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) tikrųjų politinių užmojų. Dešimtys tūkstančių piliečių renkasi į protestus Paryžiuje, Marselyje bei kituose miestuose dėl darbo rinkos reformų, kurių tikslas pakeisti itin griežtą darbo santykių reglamentavimą ir apriboti profsąjungų galias. Prezidentas sako, kad būtina mažinti darbuotojų atleidimo kaštus darbdaviams, norint paversti Prancūziją patrauklesne užsienio ir vietiniams investuotojams.

Kur tai jau girdėta? Nereikėtų ilgai kapstytis atmintyje, kad prisimintume vietinių globalios laisvosios rinkos apologetų kalbas, diegiant Lietuvai adaptuotą vadinamąjį „naują socialinį modelį“.

Artimiausias savaites visų akys bus nukreiptos į Ispaniją, kur stiprėja batalijos dėl 7,5 milijono gyventojų turinčio Ispanijos šiaurės rytų regiono atsiskyrimo. Katalonai, nepaisydami politinio persekiojimo grėsmės ir visų Madrido grasinimų bei prokuratūros perspėjimų, nusiteikę surengti referendumą ir esant teigiamam rezultatui skelbti nepriklausomybę.

Nežinau, ar pirmadienį Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje susirinkęs Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas aptarė Ispanijos Konstitucinio Teismo sprendimą dėl Katalonijos referendumo legalumo teisės viršenybės požiūriu, tačiau akivaizdu, kad ne tai buvo svarbiausia šio konstitucinės teisės forumo vinis.

Azerbaidžano, Egipto, Bisau Gvinėjos, Ekvadoro ir daugelio kitų šalių konstitucinių teismų vadovai ne tik dalijosi patirtimi apie teisės viršenybės sampratų įvairovę bei aptarė jiems svarbiausią klausimą - konstitucinių teismų nepriklausomumą. Tarptautinis teisės elitas turėjo retą progą stebėti šeimininkų Lietuvos Respublikos prezidentės ir Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo „pamokymus“ Europos Tarybos Venecijos komisijos pirmininkui Džaniui Bukvučiui (Gianni Buquicchio). Kuris išdrįso kritikuoti Lietuvą, kad ši uždraudė Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo teisėjams atvykti į pasaulinį kongresą. Europoje tūkstančiai žmonių lieja savo įtūžį į gatves ir protestuoja, kad demokratiškai paveiktų valdžią atsižvelgti į socialinius skaudulius, savivalę ir daugumai nepriimtiną politiką. Šiuo atveju galima pamanyti, kad lietuvių kantrybė yra begalinė.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (42)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Lietuvos čempionai Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai palengva kopia į Lietuvos rankinio lygos turnyrinės lentelės viršų; trečiose rungtynėse namuose su Varėnos „Ūla“ klaipėdiečiai šeštadienį sužaidė pasiekdami vienose rungtynėse įmestų įvarčių sezono rekordą, o varžovus įveikė net 25 įvarčių skirtumu - 47:22 .
  • PLAUKIMAS: Čekijoje vykstančių „Arena Cup“ serijos plaukimo trumpajame baseine varžybų „Plzenske sprinty“ vyrų 100 m plaukimo krūtine finale šeštadienį lietuvis Giedrius Titenis užėmė ketvirtąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar Lietuvoje reikia įteisinti dvigubą pilietybę?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    0 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +5   +6 C

  +2  +4 C

 

   +2  +3 C

    2-3 m/s

     3-5 m/s

 

      4-5 m/s

 

USD - 1.1818 PLN - 4.2363
RUB - 67.8679 CHF - 1.1597
GBP - 0.8962 NOK - 9.4145
reklama
Velyke2017