respublika.lt

Rolandas Paksas. Tauta „pasodinta“ ant antstolių adatos

(0)
Publikuota: 2017 gruodžio 02 08:26:44, Rolandas Paksas, Europos Parlamento narys, buvęs Lietuvos prezidentas
×
nuotr. 1 nuotr.
Rolandas Paksas, Europos Parlamento narys, buvęs Lietuvos prezidentas. Redakcijos archyvo nuotr.

Jie - valstybės įgalioti asmenys. Savo blankuose, antspauduose ir iškabose naudoja Lietuvos valstybės herbą - baltą Vytį raudoname lauke. Tą patį nacionalinį simbolį, kuris sužadino ir dar tikriausiai ilgai stimuliuos tautos patriotines aistras šimtmečio datos paminėjimo fone.

 

Pasklidę visoje šalies teritorijoje jie veikia tariamo teisingumo ir bendrojo gėrio labui. Reikalų su šia kariauna šiandien turi statistiškai kas dešimtas šalies gyventojas ir daugybė įvairiausių juridinio asmens statusą turinčių subjektų.

Tai itin pelningai veikiančios, valdžios institucijų minimaliai kontroliuojamos specifinės personos, laikančios „paimtus už gerklės“ daugybę mūsų valstybės piliečių. Ar galėtų kas bent apytikriai pasakyti, kiek žmonių yra pasirinkę emigraciją, kad atsikratytų jų čiuptuvų?

Tai - antstolių armija, kurios veiklą apibrėžia Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, Seimo priimtas dar 2002 metų gegužės 9 dieną, ir keletas poįstatyminių aktų, o jos savivaldą įgyvendina mistiniai Antstolių rūmai. Teisingumo ministerijos instrukcijomis „palaiminti“ antstoliai jau daug metų „dirba“ valstybės vardu. Tai atskira valstybės pareigūnų profesinė grupė, ilgainiui virtusi savotiška kasta, susikūrusi sau palankią sistemą, kuriai dosniai mokama privačiai.

Skola, kurioje „maudosi“ visa valstybės antstolių kariauna, jau yra pasiekusi sunkiai suvokiamą 3,8 mlrd. eurų mastą. Nekyla abejonių, kad ši didžiulė suma laike gali truputį kisti į vieną ar į kitą pusę, bet tai esmės nekeičia - visi skolininkų pinigai diena iš dienos bus nuožmiai išieškomi cento tikslumu.

Niekas neišdrįsta pasakyti, kad antstolių veikla jau kelia grėsmę ne tik atskiriems žmonėms, bet ir visuomenei.

Socialiniai šios veiklos padariniai yra didžiuliai. Šiandien, jeigu skola viršija du tūkstančius trisdešimt eurų, galima kėsintis į skolininko gyvenamąjį būstą.

Praktiškai galima neabejoti, kad iš savo namų jau buvo iškeldinta ne viena šeima su nepilnamečiais vaikais, tačiau visa tai gaubia abejingumo tyla. Valdžios ir visuomenės akyse skolininkas nevertas nė mažiausios pagarbos ar užtarimo, nepriklausomai nuo skolos atsiradimo priežasčių ir aplinkybių. Ar egzistuoja Lietuvoje statistika rodanti, kiek žmonių yra tapę benamiais dėl nežaboto skolų išieškojimo, tarkime, per pastaruosius dešimt metų?

Pavyzdžiui, vos metams praėjus nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, vien per aštuonių mėnesių laikotarpį 2005-aisiais buvo „įvykdytos 885 iškeldinimo bylos, 133 šeimos pagal teismų sprendimus priverstinai iškeldintos iš būsto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.“ Dalis iš jų iškeldinimo dieną kitos gyvenamosios vietos neturėjo.

Yra daugybė atvejų, kai į gatvę buvo keldinamos šeimos su mažamečiais vaikais, o jų butai daug žemesne nei rinkos kaina - praktiškai pusvelčiui - valstybės vardu buvo pardavinėjami varžytinėse.

Manyčiau, neatskleisiu valstybės paslapties sakydamas, kad net Teisingumo ministerijos parengtos sprendimų vykdymo instrukcijos vienpusiškai tarnauja antstolių interesams.

Antstolių hiperaktyvumas parduodant nekilnojamąjį turtą sąlygojamas neriboto godumo pelnytis iš gyventojų, patekusių į bėdą dėl įsiskolinimų už komunalines paslaugas, šildymą ir elektrą, arba įsiskolinimų bankams.

Manipuliuojant antstolių įgaliojimais namai ir butai dažnai parduodami etatiniams varžytinių dalyviams. Kiek tokių valdų, „sąžiningai įgytų“ antstoliams tarpininkaujant, šiandien turi visuomenės dalis, save laikanti respektabilia?

Kita ne mažiau svarbi klausimų kelianti antstolių veiklos sritis - administracinių baudų išieškojimas.

Gali susidaryti įspūdis, kad pats baudos išieškojimo procesas labiausiai apsimoka išieškotojams, todėl skolininko interesai ir baudos dydis šiuo atveju mažai kam rūpi. Pačių antstolių pateiktais duomenimis, „baudų už administracinius nusižengimus laiku nesumoka ir į priverstinio išieškojimo procesą patenka apie 30-40 procentų pažeidėjų.“ Gyvename tarsi nuolatinėje piktybiškų pažeidėjų apsuptyje.

Negalėjau patikėti savo akimis, kai sužinojau, kad viena moteris yra nesumokėjusi net 198 administracinių baudų ir tokiu būdu jos skola valstybės iždui siekia net 1 106 435 eurus. Būtų pravartu žinoti, kokią sumą sau už administracinį vargą yra priskaičiavęs tūlas antstolis?

Yra ne vienas toks atvejis, kai vienas žmogus turi šimtus nesumokėtų administracinių baudų, nepaisydamas visų antstolių naudojamų represinių instrumentų: grasinamų raštų darbovietėms, sąskaitų blokavimo, žaibiškai besisukančių delspinigių skaitiklių.

Antstolių areštuotos asmeninės fizinių asmenų ar juridinių asmenų sąskaitos dažnai paralyžiuoja bet kokią asmens veiklą, priverčia slapstytis, ieškoti nelegalių veiklos būdų, kad bent kiek galėtų egzistuoti.

Apie kokią laimės ekonomiką ir gyvenimo kokybės koeficientus gali būti kalbama Lietuvoje, kai daugybė žmonių kasdien patiria skurdą didinančius represinius valstybės teisingumo fronto dalyvių veiksmus?

Šiuo atveju svarbu ne materialinė gerovė, bendras ekonomikos augimas, bet ir egzistuojanti viena didžiausių Europos Sąjungoje socialinė nelygybė, lydima policinių priemonių, beteisiškumo ir pažeidžiamumo.

Greitųjų kreditų bendrovės, kurios yra pasodinusios ant beatodairiško skolinimosi adatos ir socialiai sužlugdžiusios ne vieną žmogų, reikalauja atskiro detalesnio aptarimo. Šiandien Lietuvoje, nepaisant formalių Seimo pastangų kažkada įvesti tam tikrų apribojimų, visu greičiu tebesisuka greitųjų paskolų reklamos, prisodrintos viešų gundymų šiuo būdu išspręsti grynųjų stygių, o skaudūs padariniai ir šalutinis poveikis, paženklintas suirusiais socialiniais ryšiais, šeimų griūtimis, priklausomybėmis, emigracija ir net savižudybėmis, iš tiesų mažai kam rūpi.

Visuomenei labai trūksta sąžiningo, atviro ir, sakyčiau, skausmingo dialogo šiais klausimais. Aiškiai išreikštos galingos interesų grupės vienareikšmiškai yra mažiausiai nusiteikusios ką nors keisti. Tačiau valdžios institucijoms būtina labai rimtai įvertinti susidariusią padėtį, parengti naują teisės aktų paketą, taip pat ir amnestijos įstatymą, kuris būtų svarbus žingsnis, pradedant atgauti bent mažą dalį socialiai sugniuždytų piliečių pasitikėjimo.

Dar XVII amžiuje anglų filosofas Tomas Hobsas (Thomas Hobbes) suprato, kad „nepaisant prigimtinių įstatymų, kurių kiekvienas laikosi, kai nori jų laikytis ir kai jis gali tai daryti nerizikuodamas savo saugumu, jeigu nebus įvesta jokia valdžia arba bus įvesta nepakankamai stipri valdžia mūsų saugumui užtikrinti, kiekvienas žmogus pasikliaus ir galės teisėtai pasikliauti savo paties jėga ir vikrumu, kad apsisaugotų nuo kitų žmonių.“

Valstybės tikslas - individo saugumas. Tačiau Lietuvoje net ir šiandien, XXI amžiuje, nėra pakankamai aiškiai šis tikslas suvokiamas, todėl valstybė nėra pajėgi užtikrinti teisingumo ir kiekvieno žmogaus saugumo.

Pasak T.Hobso: „Nesant pilietinės bendrijos, visada vyksta karas kiekvieno su kiekvienu. Kadangi blogo oro prigimtis yra ne viena ar dvi liūtys, o daugelis lietingų dienų iš eilės, taip ir karo prigimtis yra ne tikros kautynės, o aiškus nusiteikimas joms visą laiką, kol nėra jokio tikrumo, kad yra priešingai.“

Šalia to, kad lengva ranka jau esame palaidoję nacionalinę valiutą ir bankininkystę, patikliai tapome pažeidžiami ir visiškai priklausomi nuo svetimų bankų, nūnai vis labiau prarandame gebėjimus apginti savo piliečius nuo finansinių vertelgų. Maža to, lietuvių tauta šiandien vis labiau skurdinama valstybės vardu.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s