respublika.lt

Rolandas Paksas: Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti (85)

2018 vasario mėn. 17 d. 10:05:50
Rolandas Paksas, Europos Parlamento narys, buvęs Lietuvos prezidentas

Visuotinai vyraujančio šurmulio fone norėtųsi truputį kitu rakursu pažvelgti į dabartinę mūsų tikrovę. Daugelis pozityviai nusiteikusių žmonių šiandien intuityviai jaučia, kad kažkas mūsuose yra negerai, tačiau atvirai prabilti apie gilėjančias tautos ir valstybės problemas nesiryžta.

 

Kai kurios iškalbingos detalės byloja apie atsivėrusį plyną politinį lauką, kuriame jau nebeliko vietos skleistis piliečių pažiūrų ir nuomonių įvairovei. Išreikšti savo kritišką nuomonę ir atvirai turėti politines pažiūras, kurios nesutampa su dominuojančio globalizmo apologetika, šiandien tampa nesaugu bei pavojinga. Kitaip tariant, alternatyva arba galimybė pasirinkti vieną iš keleto galimybių, kalbant apie politiką, praktiškai yra pašalinta iš visuomeninių santykių erdvės.

Kam gali būti naudinga tokia amorfiška piliečių būsena? Lietuvos nacionalinės valstybės stiprėjimui, Tautos klestėjimui - tikrai ne.

Dabartinę isteblišmento laikyseną sąlygoja baimė, jog visuomenę gali neigiamai paveikti kitoks požiūris ar santykių modelis nei tas, kurį visuotinai norima įdiegti visos Europos Sąjungos mastu. Iš vienos pusės tai rodo vis gilėjančią prarają tarp valdžios ir paprastų piliečių, iš kitos pusės - atskleidžia tikrųjų sumanymų bei ketinimų mastą Europą kreipiant centralizacijos ir unifikacijos linkme.

Visuomenės šiandien yra „apsaugotos“ nuo tikros, necenzūruotos, žinybų neaprobuotos, viešųjų ryšių ekspertų bei konsultantų neapdorotos ir nesuinterpretuotos informacijos poveikio. Piliečiai gyvena tarsi didžiuliame informaciniame vakuume, nežiūrint to, kad egzistuoja isteblišmento interesus atspindinčios viešosios nuomonės formavimo citadelės, kurios maitinamos valdžios struktūrų parūpintomis lėšomis, ir begalinė internetinė socialinių tinklų erdvė, kurioje apstu laisvės bei pilietiškumo simuliakrų.

Lietuvoje jau tapo įprasta, jog žurnalistai nesibodi priiminėti iš valdžios rankų dosniai dalijamų valstybinių apdovanojimų „už nuopelnus“, kai didžioji dauguma žmonių jaučia diskomfortą dėl klestinčios socialinės nelygybės, institucijų biurokratizmo, beatodairiškai augančių kainų, viešųjų finansų švaistymo ir piktnaudžiavimo valdžios galiomis įvairiose gyvenimo srityse.

Piliečių, sergėk Dieve, neturi pasiekti kitos idėjos, nei norėtų globalizmo ideologijos šišo apimti ir dabartinę Europos Sąjungą užsimoję perprojektuoti architektai. Jų planui turi ne kliudyti, o tarnauti Briuseliui - lojali biurokratija, oportunistų valdžia ir vadinamoji įtakingoji, isteblišmento interesus aptarnaujanti žiniasklaida.

Šią problemą gerai atspindi Lietuvoje sukelta neadekvati reakcija dėl Vokietijos Bundestago partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų Christiano Virto (Christian Wirth) ir Nikolės Hiochst (Nicole Hoechst) apsilankymo valstybės šimtmečio minėjimo išvakarėse. Vokietijos parlamentarai atvyko į Vilnių pasveikinti lietuvių tautos, pažyminčios iškilią savo valstybingumo datą, tačiau net nebuvo įleisti į Seimo rūmus ir į juose surengtą iškilmingą minėjimą.

Ar galima sveiku protu suvokti, jog dabartiniais laikais, Europos vertybes puoselėjančioje, laisvę ir demokratiją gerbiančioje šalyje už užtrenktų Tautos atstovybės durų būtų palikta vokiečių tautos išrinktų atstovų delegacija?

Tai neabejotinai gėdingas akibrokštas, kuris diskredituoja Lietuvos Respubliką žymiai platesniame kontekste nei tas, kurį bando apibrėžti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politikos sekėjai ir vykdytojai.

Delegacijos vizito išvakarėse paskelbtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pareiškimas, kuriame Bundestago deputatai, vadinami „radikalios, antieuropietiškos, prorusiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikais“ yra visiškas nesusipratimas, neatitinkantis tikrovės.

Nieko naujo, jog vidaus „hibridiniuose karuose“ Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į politinius oponentus šaudo ir laidynėmis, ir įvairiausiais kitokiais ginklais, tačiau išpuolis prieš Vokietijos parlamentinę partiją, kurios pasitikėjimas auga, kuri turi savo atstovus (92) ne tik Bundestage, bet ir Europos Parlamente, yra tiesiog politinio vištakumo pavyzdys.

Tarsi ir (ne) vykstant diskusijai dėl kelių Europos Sąjungos ateities scenarijų, jau kuris laikas kryptingai bandoma įdiegti tokį bendrijos transformacijų modelį, kuris geriausiai atitiktų ir tenkintų Briuselio komisariato, Angelos Merkel bei Emanuelio Makrono atstovaujamus grupinius interesus.

Globalizmo ideologijos kūrėjų indoktrinuoti politikai žaidžia labai pavojingą žaidimą, galintį galutinai supriešinti ir sugriauti Europos bendriją. Nejau mums ir toliau nieko nesako BREXIT‘AS? Kaip bebūtų apmaudu, dabartinis Lietuvos valdžios politinis elitas „mielai sutinka“ būti šio žaidimo bendrininkas.

Jeigu šiandien vyktų referendumas dėl Europos Sąjungos ateities, esu įsitikinęs, jog dauguma Europos tautų pasisakytų už Tautų Europą, už nacionalines valstybes ir jų bendrystę. Tačiau šiandien yra siekiama sutverti tokią Europos Sąjungos ateitį, kurioje neliktų vietos jokiai alternatyvai, jokiam pasirinkimui, jokiai tiesioginei demokratijai. Tautų Europa šiame paveiksle yra pasmerkta sunaikinimui, nacionalinės valstybės - išnykimui.

Valstybę suprantu kaip vienintelius Tautos namus, kuriuose kiekvienam saugu, ramu ir prasminga gyventi. Lietuvių kalba, kultūra, tikėjimas, šeima ir tradicijos yra pagrindinės mūsų tapatybės kryptys, kurias turime kūrybiškai puoselėti. Paklauskime savęs, ar mes norime tokios Europos, kurioje tautos neegzistuoja, o tikra laisvė kurti savo ateitį tėra fikcija?

Lietuva turi nešti viltį, kaip pasipriešinimą mirties kultūrai. Tačiau ar mes patys, paskendę savo kasdienybės vaiduose, neprarandame tų vertybių, be kurių Tautai bus nebeįmanoma išlikti ir išsaugoti savo valstybę?

Esminis klausimas, kurį kiekvienas turėtume užduoti savo politiniam elitui, kodėl taip beatodairiškai griaunama toji Europos Sąjunga, į kurią Lietuva taip viltingai buvo priimta 2004-aisiais metais? Kam reikalingas toks melas ir iškreiptas vaizdinys, kurį bando mums primesti globalizmo vandenyne pasiklydę ar suklaidinti politikai?

Mano susitikime Vilniuje su vokiečių parlamentarais, Bundestago narys Christianas Virtas (Christian Wirth) pabrėžė, jog jį asmeniškai įžeidė kažkada buvusio mylimiausiu Vokietijos finansų ministru Volfgango Šoiblės (Wolfgang Schaeble) pasakyta frazė, jog Vokietijai būtinai reikia emigrantų iš Afrikos, nes vokiečiai išsigims.

Vien per 2016 metus Europos Sąjunga suteikė prieglobstį ir į valstybes nares perkėlė daugiau kaip 720 tūkstančių pabėgėlių - tris kartus daugiau nei JAV, Kanada ir Australija kartu. Tačiau šie skaičiai tėra menkniekis su tikraisiais Briuselio planuojamos migrantų integracijos užmojais, kurių štrichus galima įžvelgti Europos Komisijos pirmininko Ž.K.Junkerio pažaduose.

Migrantai šiandien yra bene didžiausia Vokietijos problema. Nepaisant jokių pasekmių ir „nematant“ to fakto, jog net Vokietija šiandien jau nebeišgali tvarkytis su milžiniškais migrantų kiekiais, vyriausiasis komisaras žada, jog migrantų iš Afrikos ir kitų šalių politika ir toliau bus tęsiama bei diktuojama iš Briuselio.

Šiandien Europos Sąjungoje vis stipriau girdisi alternatyvūs balsai: Vokietija, Čekija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Austrija. Tačiau ne Lietuva...


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (85)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠEIMOMS: nuo ketvirtadienio atidarymą švenčiantis MO muziejus paskutiniąją iškilmių dieną - sekmadienį - laukia šeimų su vaikais; vaikams suplanuoti teatro, muzikos užsiėmimai, susitikimai su menininkais, populiariausių vaikiškų knygų autoriais.
  • AUKOS: žemės drebėjimo aukų skaičius Indonezijoje perkopė 2 100; nuo šalį rugsėjo gale supurčiusios stichijos iki praėjusio šeštadienio griuvėsiuose rasti 2 113 žuvusiųjų kūnai, pranešė atsakingos šalies institucijos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar jūsų seneliai be vargo naudojasi kompiuteriu ir internetu?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas vadyb
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +5 C

   -1   +1 C

 

   +3  +5 C

  +7  +9 C

   +7  +9 C

 

   +9  +11 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018