respublika.lt

R.Lazutka: Graikams - per gerai ar mums per blogai?

(0)
Publikuota: 2015 liepos 19 11:39:38, Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
NEPATIKĖSITE. Graikai gyvena ir taip. EPA-Eltos nuotr.

Europos, tarp jų ir Lietuvos, politikai įtikinėja, kad graikai gauna per dideles algas, per dideles pensijas. Gal jie gauna ne per dideles, o mes per mažas? Kalbamės su Vilniaus universiteto profesoriumi ekonomistu Romu Lazutka.

 

- Europiečiams, tarp jų ir lietuviams, bandoma įpiršti mintį, kad graikai gauna per dideles algas, per dideles pensijas, jie yra dykaduoniai. O gal ne graikai gauna per dideles pajamas, o mes per mažas? Gal jų pensijų sistema kaip tik yra daug geresnė, nes darbo stažas skaičiuojamas ne metais, o valandomis, įskaičiuojami viršvalandžiai, už darbą kenksmingomis sąlygomis taikomas didesnis koeficientas, taigi sąžiningai, sunkiai dirbantys kaip tik užsidirbo orumo nežeidžiančias pensijas?

- Lietuvoje platinami būtent tokie primityvūs, neteisingi dalykai apie Graikiją. O pasaulinėje spaudoje yra įvairių vertinimų. Štai „Forbes“ šią savaitę išspausdino straipsnį, kuriame paaiškinta, kad Graikija socialinei apsaugai išleidžia gerokai mažiau negu Prancūzija ar Vokietija. Ji išleidžia 20 proc. BVP, o Vokietija ir Prancūzija - 27-28 proc. Mes socialinei apsaugai išleidžiame dar mažiau - 15-16 proc.

Paprastai žiniasklaida iš socialinės apsaugos ištraukia kokį nors pavyzdį ir juo mojuoja: esą štai kaip gerai gyvena graikai. Pavyzdžiui, ištraukia senatvės pensijas, kurios yra kiek didesnės nei pas mus. Tačiau jos didesnės, nes, pavyzdžiui, taikomas didesnis koeficientas už darbą pavojingomis sąlygomis. Taip dirbantiems ir pensinis amžius yra anksčiau. O jei paimtume apibendrinančius skaičius, tai Graikijos socialinė sistema yra viena silpniausių ES. Todėl sakyti, kad ten gyvena per gerai, negalima, nes tai būtų netiesa. O kad pas mus pensijos ir pašalpos dar mažesnės - tai tikrai. Mūsų socialinė apsauga tikrai yra per menka, algos per mažos. Todėl taip: graikai tikrai negauna per didelių pajamų, tai mes gauname per mažas.

Apie graikus dar kalbama tai, kad jie dykai gauna pinigų iš ES ir juos pravalgo. Tačiau yra apskaičiuota, kad didžioji dalis tų pinigų atitenka tiems, kurie anksčiau skolino Graikijai. Daugiausiai - Prancūzijos ir Vokietijos bankams. Šalis pasiskolino, suėjo terminas ir skolos negali atiduoti. Tada ima naują paskolą didesnėmis palūkanomis, kad atiduotų senesnę skolą. Tik labai maža dalis naujų paskolų atitenka valstybei, kuri finansuoja savo reikmes, tarp jų ir socialinę apsaugą.

- Ir tai Graikiją stumia į dar gilesnę bedugnę?

- Kai kas sako, kad graikai tų paskolų galėjo neimti. Kad patys kalti. Tačiau skolintojai, kai duoda paskolą, privalo atidžiai žiūrėti, ar ją bus gebama grąžinti. Vadinasi, tie bankai irgi yra atsakingi už Graikijos stūmimą į bedugnę.

Man labai keista, kai ekonomistai Graikiją ragina beatodairiškai taupyti. Štai Lietuvoje Nerijus Mačiulis kritikuoja Nobelio premijos laureatus, kurie savo ruožtu kritikavo Europą, kad ji per krizę pasirinko kitą kelią nei Amerika, kuri iš krizės išėjo daug greičiau. Europa taupė, o Amerika spausdino dolerius, didino pinigų kiekį ir taip didino paklausą, o ekonomika ėmė atsigauti. Graikija irgi spaudžiama taupyti, trečdaliu sumažėjo biudžetininkų algos, senatvės pensijos. Ką reiškia taupymas? Tai reiškia, kad žmonės gauna mažiau pinigų ir mažiau perka. Kai mažiau perka, įmonės turi mažinti savo gamybą, turi atleisti dalį darbuotojų. Atleistieji irgi nebeturi iš ko pirkti. Susidaro užburtas ratas. O ir valdžia tada surenka mažiau mokesčių ir reikia skolintis, nes kai kurių dalykų negali visai atsisakyti. Juk vis tiek reikia užtikrinti policijos, kariuomenės veiklą ir t.t.

- Todėl graikai ir pasisako prieš tokią taupymo politiką?

- Taip, pasisako prieš politiką, kuri, kaip jau graikai spėjo įsitikinti, ekonomiką tik žlugdo. Yra tokia elementari vadovėlinė tiesa: šeimos ar atskiro asmens taupumas turi vienus rezultatus, o visos šalies taupumas turi kitus rezultatus. Žmonės teisingai mąsto, kad jei mažiau išleis, daugiau turės. O visuomenės mastu ekonomika taip neveikia, nes jei visi taupo, nėra prasmės gaminti, įmonės užsidaro, nebemoka mokesčių, kaip minėjau, atleidžia darbuotojus, kurie irgi nebeperka, todėl vėliau reikia dar mažinti darbuotojų skaičių ir t.t. Todėl buitinio lygmens tiesos visai šaliai negalima perkelti. Negalima sakyti, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ar mūsų politikai yra neteisūs sakydami, kad Graikijoje yra daug netvarkos, tačiau tikrai ne mūsų politikams mokyti graikus tvarkos. Pas mus kokia tvarka? Giminių įtaisymas darbuose, pažintys, vengimas mokėti mokesčius ir t.t.

Beje, Tarptautinis valiutos fondas 2010 metais prognozavo, kad Graikijos ekonomika augs 2-2,5 proc., tačiau ji vis krito. Tai rodo, kad ir tarptautinės organizacijos klysta. Kai taip spaudžiama taupyti, kaip ekonomika gali atsigauti? O kai ji neatsigauna, kaip tas skolas galima grąžinti?

Graikai teisingai sako: ne mums duoda, o gelbėja Prancūzijos ir Vokietijos bankus. Taip ir yra. O pačiai Graikijai niekas pinigų skolinti nebenori, todėl kaip jos ekonomika atsispirs nuo dugno? Kaip pasamdysi daugiau žmonių, kaip didinsi užimtumą, kad būtų surenkama daugiau mokesčių, jei nėra nuo ko pradėti?

- Kokią jūs matytumėte išeitį Graikijai?

- Yra tokie ekonomistų pasiūlymai, kad JAV jai pritaikytų tokį planą, kaip po karo Vokietijai buvo pritaikytas Maršalo planas. Kai padėtis yra ypatinga, ir priemonių reikia ypatingų: arba didelę dalį skolų nurašyti, arba teikti neatlygintiną pagalbą, organizuoti akciją, kad būtų perkamos graikiškos prekės, kad daugiau žmonių vyktų ten turistauti. Kad kažkoks impulsas būtų ir ekonomika galėtų atsispirti. Be specialaus plano sunku ką nors kita įsivaizduoti, nes 80 proc. naujų paskolų panaudojama senoms skoloms grąžinti. Be to, prasiskolinusiai valstybei rizikinga skolinti, todėl skolinama už milžiniškas palūkanas.

Norėčiau išvesti paraleles su Lietuva. Andrius Kubilius siūlo mokytis iš Lietuvos, kuri per krizę esą labai taupė. Mitas, kad Lietuva taupė. Mes žinome, kad jos skola per trumpą laiką patrigubėjo. Jei mes būtume taupę, būtume nuėję Graikijos keliu. 5 proc. biudžetininkų algų sumažinimas buvo smulkmena, palyginti su tuo, ką darė Graikija. Tuometinė A.Kubiliaus Vyriausybė ėmė didžiules paskolas ir liejo į ekonomiką, palaikė biudžetinius sektorius. Žmonės toliau gavo pinigus, ėjo į parduotuves, todėl ekonomika toliau nesmuko ir ėmė atsigauti. Paskolos daug kartų viršijo taupymą. Oponentai, sakantys, kad A.Kubilius praskolino šalį, yra teisūs. Tačiau tiesa yra ir ta, kad gerai ir darė, jog praskolino, nes priešingu atveju ekonomika iki šiol nebūtų atsigavusi.

- Bet jei jau A.Kubiliaus laikais Lietuva be saiko skolinosi, tai gal galėjo pinigus „įlieti“ ne bet kur, o įgyvendinti reikalingus projektus? Pavyzdžiui, šimtai tūkstančių litų buvo išleista dumblui iš Nevėžio Panevėžyje išvalyti, o paaiškėjo, kad ten jokio dumblo nėra, šimtai milijonų litų išleista VSD rūmų statyboms. Gal geriau tuos pinigus buvo kur nors protingai investuoti? Beje, tokių pavyzdžių yra tūkstančiai.

- Tokius neprasmingus projektus, nors jie ir skatina ekonomiką, sunku pateisinti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s