respublika.lt
 

Reveransai išbalansuoja Lietuvą ir Lenkiją

2013 kovo mėn. 06 d. 14:22:34
Jaunius POCIUS, „Respublikos“ žurnalistas
Parlamentinės grupės „Už ištikimybę priesaikai“ narys Povilas Urbšys. Jauniaus Pociaus nuotr.

11 Seimo narių vienijanti parlamentinė grupė „Už ištikimybę priesaikai“ susirūpino, kad kai kurie pastarojo meto valdančiųjų atstovų veiksmai gali reikšti valstybės vertybinių principų ir nacionalinių interesų aukojimą dėl politinių susitarimų.

Tokiais veiksmais įvardijami užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atgailavimas Lenkijoje bei praėjusios savaitės švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymas švelninti reikalavimus tautinių mažumų atstovams laikant valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Sunku būtų tokius ministrų reveransus laikyti asmeninėmis jų iniciatyvomis. Jeigu tai yra valdančiosios daugumos bandymai ieškoti „naujo kelio“ santykiuose su kaimyne Lenkija, kur tai gali nuvesti?

„Respublika“ aiškinosi su parlamentinės grupės „Už ištikimybę priesaikai“ nariu Povilu URBŠIU.


- Pastaruoju metu matome, kad valdančiųjų politikoje ryškėja negeri dalykai, - pastebi P.Urbšys. - Koalicijos partneriai akivaizdžiai vienas kitą šantažuoja. Todėl manau, kad pasidavimas šantažui ir tokios iniciatyvos gali ne sustiprinti, o kaip tik dar labiau išbalansuoti Lietuvos ir Lenkijos santykius ir, kas svarbiausia, gali supriešinti Lietuvos lenkus su lietuviais.

- Parlamentinė grupė deklaruoja siekį atkurti abiejų tautų pilietinę ir politinę vienybę, kuri buvo ryški Lenkijos Solidarumo ir Lietuvos Sąjūdžio laikais. Nuo ko reikėtų pradėti ir į ką telkti dėmesį?


- Jeigu būtų galvota apie ilgalaikių santykių gerinimą, neturėtų Lietuvos lenkų nuomonės monopolizuoti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Jeigu prisimintume Sąjūdžio ir Solidarumo bendradarbiavimo laikotarpį, nepamirškime, kad tuo metu Vilniaus krašte lenkų klausimu bandė prisidenginėti ne kas kitas, o projedinstvinės jėgos. Stebint rinkimų kampaniją buvo matyti, kad LLRA kandidatai kalbėjo kaip prorusiškos politikos atstovai. Todėl pati Lenkija turėtų susimąstyti, kiek ta vidinė priešprieša gali būti naudinga pačiai Rusijai. Todėl labai svarbu, kad tame bendrame dialoge dalyvautų kuo didesnis būrys tų pačių lenkų, kurie yra suinteresuoti gerais santykiais su Lietuva. Kad ir kaip būtų, mes turime išlikti partneriais, nes taip nulemta ir istoriškai, ir geopolitiškai.

Jeigu neklystu, 2007 metais lenkų mokyklų mokinio krepšeliui buvo skiriamos papildomos lėšos, kad būtų sudarytos sąlygos pasirengti valstybiniam lietuvių egzaminui. Kyla klausimas, kaip tos lėšos buvo panaudotos. Kas atsakingas, kad jos buvo panaudotos taip, kad tarsi mes vėl grįžtame į tą pačią situaciją, kuri buvo 2007-aisiais?

Susidaro toks įspūdis, kad kalbos, rašybos klausimai daugiau atrodo kaip užslėptos pretenzijos į Vilniaus kraštą. Atrodo, kad siekiama išprovokuoti temą, susijusią su Vilniaus krašto priklausomybės Lietuvai teisėtumu.

- Atrodo, kad patys lenkų moksleiviai turėtų piktintis, jog ministro įsakymas juos mūsų valstybėje padaro antrarūšius? Bet niekas nesipiktina.

- Tai, kad LLRA švietimo ministro įsakymo dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino nevertina kaip diskriminuojančio lenkų moksleivius, rodo, jog lietuvių kalbos mokėjimas nelaikomas vertybe. Šitaip tu pademonstruoji savo požiūrį į valstybinę lietuvių kalbą. Jie mano, jeigu lenkų vaikai nemokės lietuvių kalbos kaip kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, tai nieko blogo.

- Kodėl, pavyzdžiui, žydų ar baltarusių mokyklose tos problemos nėra?


- Tai bet kokiu atveju rodo tokį dalyką, kad kitos tautinės mažumos sutinka, kad jų atžvilgiu galiojanti tvarka mūsų šalyje jų teisių nepažeidžia. Bet mums derėtų žiūrėti plačiau. Nuolaidos, kurios daromos lenkams dėl siauro partinio susitarimo, gali destabilizuoti padėtį ir Latvijoje, ir Estijoje. Nes dabar kai kurie Rusijos politikai atidžiai stebi, kaip bus sprendžiamas tas klausimas. Aš nenustebčiau, jei jie bandytų kelti tam tikras iniciatyvas Latvijos ir Estijos rusų bendruomenėse. Tai ar Lenkija yra suinteresuota destabilizuoti padėtį tautiniu klausimu šiame regione? Jeigu ji yra strateginė partnerė, tai ji turi galvoti daug plačiau, nes to klausimo susiaurinimas yra naudingas būtent Rusijai.

- Neabejoju, kad švietimo ministras savo įsakymą išleido pasikonsultavęs, bet, aišku, ne su lituanistais.

- Seimo Švietimo ir kultūros komitete iš trylikos komiteto narių vienuolika balsavo, kad švietimo ministras, prieš išleisdamas šitą įsakymą, turi pasikonsultuoti ir su lietuvių kalbos, ir su egzaminų rengimo specialistais. Bet jis komiteto sprendimą ignoravo.

- Tai rodo tokio žingsnio politinį „palaiminimą“?

- Būtent. Švietimo ir mokslo ministro elgesys parodo, kad šiandien partiniai interesai yra svarbiau už valstybinius interesus. Siekiant bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje yra daromi žingsniai, kurie prieštarauja duotai priesaikai.

×
-->
Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tikite, jog Punios šilą reikia kirsti?

balsuoti rezultatai

Ar žinotumėte, kaip elgtis atominės avarijos atveju?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +10 +11 C

 

 +12 +14 C

+22 +24 C

 +24 +25 C

 

 +23 +25 C

0-2 m/s

 0-3 m/s

 

0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis