respublika.lt

2017 birželio 25, sekmadienis

PRENUMERAT akcija

Reikalauju milijono eurų už kiekvieną žmogų, išvarytą iš Lietuvosnuotraukos (38)

2017 birželio mėn. 17 d. 08:20:43
Rolandas Paksas, Europos Parlamento narys, buvęs Lietuvos prezidentas

Pati vasaros pradžia. Žydi žolynai, mėlynuoja lubinai, kvepia pušų žiedai. Net lietus savotiškai malonus - nuplauna, atgaivina žalumas, o vėjo gūsiai atrodo taip, lyg mėgautųsi dangaus debesis gainiodami.

 

Kaip ir kasmet, minime tremčių ir kančių paženklintą birželio keturioliktąją. Oficialūs šios atmintinos datos pavadinimai tokie platūs, kad atrodo, lyg juose norėta sutalpinti visą mūsų Tautos istoriją.

Gedulas ir viltis. Okupacija ir genocidas. Ar gali žmogaus atmintis būti pajėgi aprėpti, o protas visiškai suvokti visą šios realybės tragizmą?

Klausiame, kodėl tai turėjo atsitikti su mūsų Tauta - šimtais tūkstančių žmonių, kurių gyvenimai paženklinti negyjančiomis tremties žaizdomis.

Laike vis labiau tolstame nuo tragiškų įvykių. Metams bėgant, vis mažiau trispalvių tą dieną plaiksto vasaros vėjas, vis mažesni būreliai sugrįžusiųjų iš tremties beišgali susirinkti pasidalinti prisiminimais miestų aikštėse. Per visą tremčių ciklą nuo 1941 metų iki 1953-iųjų sovietų okupuotą Tėvynę per prievartą turėjo palikti daugiau kaip 135 tūkst. žmonių! Grįžo mažiau nei trečdalis.

Neseniai paskelbta žinia, kad šiais metais keistomis aplinkybėmis išlikęs Lietuvos ypatingojo archyvo saugomas dokumentas - 1949 metų masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ - arba lietuviškai „Bangų mūša“ - žemėlapis UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto sprendimu pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentu ir įrašytas į nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Vien šios operacijos metu okupantai ir vietiniai jų talkininkai iš Lietuvos ištrėmė 32 tūkst. žmonių.

Tokia statistika - šalta, bejausmė ir, sakyčiau, beprasmė. Jeigu galėtume surinkti į vieną vietą visą žmonių patirtą skausmą, ašaras, išgyvenimus ir jausmus, koks neįsivaizduojamai milžiniškas būtų kančių kalnas. Lietuvių tautos aukas penkis dešimtmečius mindžiojo svetimų okupantų ir jų parankinių batai. Kur jų atgailos balsai?

Šiandien, gyvendami dvidešimt devintuosius metus po Sovietų Sąjungos žlugimo, esame paskendę kasdienėse godose, daugelis jau negali susivokti istorinės atminties labirintuose.

Iki šiol neturime bendro sutarimo dėl Tautos kančių atminties memorialo. Kodėl leidžiame laikui trinti mūsų Tautos atmintį, ją išbarstyti atskirais fragmentais?

Lyg savotiškas akibrokštas šią liūdną situaciją iliustruoja sostinės Lukiškių aikštė, į kurią pastarosiomis dienomis buvo atvežtas būsimo paminklo maketas, - jį norėtų čia matyti susibūrusi visuomenininkų grupė, tačiau naujoji (senoji) nomenklatūra tam nuožmiai priešinasi.

Lukiškių aikštė simbolizuoja, kokia didžiulė takoskyra šiandien skiria mūsų valdžių ir visuomenės lūkesčius.

Kaip suprantu, svarbų dokumentą įrašyti į registrą kainavo nemažai komisijos darbo ir pastangų, tačiau kodėl nejaučiame pareigos deramai įprasminti šio tamsaus valstybės istorijos tarpsnio pasakojimų jaunuomenei šiuolaikinėmis formomis, kad ateities kartos galėtų pajusti bendrumo jausmą per patirtus išgyvenimus, kurie yra neatsiejama lietuviškos tapatybės dalis? Gali pasirodyti, kad masiniai trėmimai - jau negrįžtama praeitis, kurios net nesinorėtų prisiminti okupacinės žalos atlyginimo kontekste, - juo Lietuvoje itin spekuliatyviai manipuliuoja viena politinė grupuotė.

Klausimas keliamas taip, tarsi būtų norima, kad jis niekada nebūtų išspręstas. Tai, kad kai kurie mūsų politikai šaudo tuščiais šoviniais, patvirtino Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis, kartu su Latvijos vyriausybės sukurta ekspertų komisija Vilniuje pristatęs sovietinės okupacijos žalos apskaičiavimo metodiką ir surinktus archyvinius finansinius dokumentus. Kaip teigė mokslininkas Lietuvoje, šie skaičiavimai kol kas nėra atlikti, nes tam reikėtų surinkti daugiau archyvinės medžiagos. Gal jau metas būtų pasiraitoti rankoves mūsų istorikams?

Dar taip neseniai tie patys vadinamieji politikai, kurie grūmoja kumšteliu Rusijos Federacijai dėl okupacinės žalos atlyginimo, bandė įrodinėti, kad dabartinė emigracija iš Lietuvos yra tarsi vertybė, milžiniškas laisvės privalumas ir yra netgi skatintinas dalykas, nes būtent lietuviai svetur leidžia puoselėti globalios Lietuvos viziją.

Kaip jau esame įpratę, už kiekvieną naują „viziją“ jos kūrėjams ir ypač įgyvendintojams atseikėjamas ne vienas milijonas nacionalinio biudžeto lėšų. Ciniški valdininkai ir čia sugeba pelnytis, instinktyviai jausdami aukščiausių Briuselio eurokomisarų duodamą toną.

Negaliu žinoti, kokie vasaros vėjai įpūtė į galvą Europos Komisijos pirmininkui Žanui Klodui Junkeriui (Jean-Claude Juncker) ir jo komisarams mintį, kad už kiekvieną nepriimtą pabėgėlį šalis turės sumokėti po 250 tūkst. eurų į Bendrijos iždą, tačiau tai buvo pasakyta rimtu veidu. Kodėl Europos Sąjungos vyriausiasis komisaras leidžia sau grasinamuoju tonu kalbėti apie suverenias valstybes?

Briuselis jau yra pateikęs ultimatumą Varšuvai, Prahai ir Budapeštui iki birželio pradėti pabėgėlių priėmimą pagal 2015 metais Bendrijos narių patvirtintą planą. Šalys buvo įspėtos, kad priešingu atveju prieš jas bus imtasi sankcijų.

Sprendžiant iš griežto komisaro tono, jis yra tikras, kad priverstinio pabėgėlių perkėlimo politikos Briuselis nė nesiruošia peržiūrėti. Remiantis sovietine patirtimi, kodėl nesugalvojus šiam „planui“ kokio nors skambaus pavadinimo, pavyzdžiui, „Gulbės giesmė“, nes tai, ką bando padaryti Junkeris, primena sovietinių operacijų stilistiką. Kuo šiandien virsta ar jau yra pavirtusi Europos Sąjunga?

„Aš tikiu Europa, susidedančia iš tautinių valstybių, tikiu (...) Europa, paremta bendradarbiavimu. Tačiau aš nenoriu šios europinės Sovietų Sąjungos“, - viename savo interviu yra sakiusi Prancūzijos nacionalinio fronto lyderė Marin Le Pen (Marine Le Pen), kuriai, beje, šią savaitę Europos Parlamentas atėmė teisinį imunitetą. Kaip ir jos tėvui Žanui Mari Le Penui (Jean-Marie Le Pen).

Nejau mes, turėdami tokią skausmingą Tautos patirtį ir žiaurias istorines pamokas, nenorime girdėti ir matyti, kur link krypsta Briuselio politika?

Žinau, kad daugybė jaunimo šiandien neturi sovietinio „gyvenimo džiaugsmo“ tiesioginės patirties, tačiau tie, kurie ją turi, kodėl tyli? Kodėl Lietuva tyli, kai iš jos atiminėjama apsisprendimo teisė, trypiamas Tautos suverenitetas, primetamas svetimas gyvenimo būdas ir vertybės?

Norvegų rašytoja Hegė Storhaug naujausioje savo knygoje, kurią sakosi rašiusi sunkia širdimi, teigia, kad Prancūzija yra jau prarasta, o likusi Vakarų Europa turi daugų daugiausia penkerius metus susitvarkyti su musulmonų imigracija ir radikaliuoju islamu.

Jeigu šiandien Ž.K.Junkeris drįsta skaičiuoti eurus, kiek Briuselis galėtų „uždirbti“ už kiekvieną nepriimtą pabėgėlį, tuomet gal Lietuva taip pat turėtų įvardinti sumas ir pateikti sąskaitas pagrindiniam globalistų štabui už šimtus tūkstančių emigravusių Tautos sūnų ir dukterų, kurie buvo priversti palikti savo Tėvynę dėl nedarbo, didžiulės pajamų nelygybės ir socialinės atskirties?

Gal jo ekscelencija Europos Komisijos vadovas yra pasiruošęs pagarsinti sumas, kurias Briuselis turėtų sumokėti už kiekvieną teroro, įvykdyto Londone, Paryžiuje ar Madride, auką?


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (38)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEMPIONATAS: Čekijoje vykstančio Europos moterų krepšinio čempionato pusfinalyje dėl 5-8 vietų šeštadienį Latvijos rinktinė 68:67 įveikė Italijos krepšininkes.
  • FINALAS: Belgrade baidarių ir kanojų irklavimo čempionato jaunių vienviečių baidarių 200 m distancijos antrajame pusfinalio plaukime šeštadienį Lukas Šakalys finišavo trečias ir pateko į finalą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar šventėte Jonines?

balsuoti rezultatai

Ar rūšiuojate atliekas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +10   +14 C

   +12   +14 C

 

   +13  +14 C

   +16   +18 C

  +18  +20 C

 

   +17  +18C

    1-6 m/s

     2-7 m/s

 

      6-11 m/s

USD - 1.1173 PLN - 4.2320
RUB - 66.6677 CHF - 1.0851
GBP - 0.8781 NOK - 9.4613
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12
reklama
Rokiškio pienas 2017.06