respublika.lt

Reformomis vadiname valdžios savivalę

(0)
Publikuota: 2017 rugpjūčio 20 08:07:54, Jaunius POCIUS, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
Vytautas Rubavičius. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kad šalyje reikalingos permainos kone kiekvienoje srityje, tikriausiai niekam nekyla abejonių. Kad ir kaip jas pavadintume - pertvarka ar reformomis, be jų geresnio gyvenimo tikėtis neverta. Tačiau arba jos vyksta neapsakomai lėtai, arba vos pradėtos stringa. Kodėl? Bandydamas atsakyti į ši klausimą, „Respublikos“ pakalbintas filosofas Vytautui RUBAVIČIUS patvirtino, kad kitaip ir būti negali, nes sumanytoms reformoms priešinasi ir patys valdininkai, ir visuomenė.

 

- Mes visi žinome, kaip pas mus vykdomos reformos, - sako filosofas.- Visokie reformų projektų rengėjai iš tokių reformų labai gerai gyvena. Tai viena. O kitas dalykas - kad pertvarkos, kurios paliečia tam tikrus ekonomikos sektorius, yra susijusios su „pilkųjų“ pinigų persidalijimu. Pavyzdžiui, miškų ūkyje prižiūrima šimtai milijonų „pilkųjų“ pinigų, kurie yra susiję su miško medienos matavimo metodologijomis. Visi žino, kad urėdai ir tie, kurie valdo medienos verslus, yra nepaprastai turtingi žmonės. Su jais yra susiję tam tikri ir vietos, ir nacionalinės reikšmės didžiūnų, taip pat politikų sluoksniai. Pinigų darymas iš medienos, kai pagal tam tikras metodikas skaičiuojama, perskaičiuojama ir neįskaičiuojama, yra nusistovėjęs. Panašiai vyksta ir kitose srityse, pavyzdžiui, tiesiant kelius.

- Matome, kaip sumanytas valstybinių miškų valdymo planas sutiktas pačių miškininkų profsąjungų. Gal tiesiog reformų sumanytojai nesugeba tinkamai argumentuoti, kam reikalingos permainos ir ką jos duos valstybei, žmonėms, galų gale patiems darbuotojams?

- Be abejonės. Bet to ir nereikia. Nes ateina valdžia ir sako, kad kažką darysime, ir viskas. Kitaip tariant, mes perskirstysime pinigus, kaip naudinga mums. Kokie čia gali būti argumentai. Jeigu tik imama vienaip ar kitaip argumentuoti, juolab diskutuoti, pradeda lįsti tikrieji tikslai, dėl ko viskas daroma. O kam tai visuomenei žinoti tikruosius aukštosios valdžios ar valdininkijos tikslus? Juk niekas nekalba apie realų, visuomenei naudingą gėrį, pavyzdžiui, kad įvykdžius tą ar kitą reformą pensija padidės, na, 150 eurų, ar mokyklose vaikams bus nemokamai dalijami ekologiški pietūs.

- Bet ar ne keista - žmonės iš esmės pritaria, kad reikia permainų. Tačiau jeigu jos paliečia konkrečią profesinę žmonių grupę, iš karto kyla nepasitenkinimas...

- Todėl, kad daugeliui profesinių grupių visokios reformos tik blogina gyvenimą. Kaip ir naujasis Darbo kodeksas. Reformos švietimo sistemoje juk nepaliaujamai vyksta daugiau kaip 25 metus, o prie ko prieita? Akivaizdu, baiminamasi, kad nauja reforma tik pablogins mokytojų padėtį. Dabar Ramūnas Karbauskis jau paskelbė reformą kultūros srityje - numatyta 18 milijonų sumažinti biudžetą. Vėliau apetitas mažinti kiek nuslūgo - imta kalbėti apie mažiau nei 10 milijonų. Toks mažinimas - jau nemenka reforma. Ar ta reforma pagerins kultūros darbuotojų, bibliotekininkų padėtį, kultūros įstaigų darbuotojų gyvenimą? Atsakymas, manau, aiškus. Mes turime matyti visų mūsų reformų turinį, istoriškai susiklosčiusį nuo Nepriklausomybės metų. Jos visos blogino žmonių padėtį. Šitaip teigti akina mūsų prasčiausi Europos Sąjungoje demografiniai ir socialiniai rodikliai.

- Ar žmonių spyrimasis imtis permainų nerodo, kad jie jaučiasi tiesiog socialiai nesaugūs? Galbūt jie galvoja, tegul verčiau būna taip, kaip yra, negu nežinomybė?

- Socialinis nesaugumas - labai svarbu. O to nesaugumo vis daugėja. Naujasis Darbo kodeksas taip pat veikia šia linkme. Kitas dalykas, su žmonėmis reikėtų kalbėti ne apie reformas, o apie sumanymus, kuriais mes bendrai gerintume savo gyvenimą, savijautą, didintume savo savivertę. Juk žmonės į jokius juos liečiančius Vyriausybės ar Seimo planus ir projektus neįtraukiami.

Dirbantys žmonės yra priklausomi nuo turtingųjų, kurių rankose visi valdymo ir socialinių santykių svertai. Taip yra visur, kur pažiūrėsi, - miškuose, laukuose, gamyklose, mokyklose, įstaigose. Kur jūs matėte valdininką, kuriam rūpėtų išbadėję ar nuo nepriteklių kenčiantys žmonės? Juk stebėjome, kaip buvo priiminėjamas Darbo kodeksas. Valdžiai rūpi tik bankai ir didieji finansiniai srautai, o visiems valdininkams rūpi europiniai pinigai, atlyginimų priedai ir projektai. O kad rūpėtų žmonės... Apie tai net juokinga kalbėti.

- Bet jeigu visi priešinsis bet kokioms pertvarkoms, tai mes niekur nenueisime ir trypčiosime vietoje, klausydamiesi valdančiųjų pažadų, kad šviesesnis rytojus ateis kartu su užsienio investicijomis.

- Pertvarka gali vykti, kai susitariame su žmonėmis kartu kažką daryti. Kitokių pertvarkų nebūna, mes tik jas taip vadiname. Reformomis vadiname valdžios savivalę, nebaudžiamumą. Tas žodis daugelį suklaidina. Kartais dialogas imituojamas - su kažkokiais sukviestais ekspertais tarsi tariamasi, o šiaip jis nevyko ir nevyksta, nes valdžia žino, kaip jai geriau valdyti. Pačios profsąjungos prisipažįsta esančios nepaprastai silpnos, o Trišalėje taryboje joms tenka tiktai klausytojų ir ausimis klapsinčiųjų vaidmuo. Pagal naujausius aktus jos kaip buvo neįgalios, taip ir liks. Tačiau valdžia visus nuskriaustuosius galės iškilmingai raginti - nenusileiskite, ginkite savo teises. Apsimesdama nesuvokianti, kiek kainuoja menkas pajamas gaunančiam „teisių gynimas“.

- Išeitis, regis, paprasta, vienai pusei sutikti ir imtis dialogo.


- Turi būti bendras politinis veiksmas, kad visuomenė dalyvautų tuose sprendimuose, kurie ją pačią liečia. Ji atskirta nuo visų lygių valdžios. Savivaldos nėra. Tai apie kokį dialogą galima kalbėti, jeigu valdžiai jis nereikalingas? Jeigu tu valdai taip, kad visuomenė dalyvautų tame valdyme, vadinasi, reikia tartis su visuomene dėl svarbių dalykų ir už tam tikrus sprendimus bei jų įgyvendinimą reikia visuomenei atsakyti. O valdant vieniems, nereikia nei su kuo tartis, nei dėl ko atsakyti. Taip daug patogiau. Ir saugiau, prižiūrint ir melžiant finansinius srautus. Belieka surengti rinkimus, į kuriuos kas beateitų ir kaip benubalsuotų, vis viena valdys tie patys, ir daugiau nieko nereikia.

- Vis dėlto valdžia turėtų mokėti žmones įtikinti. Jei negali pati, turi galimybę kviestis mokslininkus, ekspertus.

- Ji turėtų kartu su visuomene spręsti iškylančius iššūkius ir sutarti dėl pagrindinių esminių dalykų. Su visuomene reikia sutarti dėl socialinės atskirties mažinimo, dėl gyvenimo sąlygų gerinimo, dėl kitų svarbių dalykų. Bet kam tai daryti, jeigu niekas neverčia? Juk daug patogiau ir paprasčiau nesikviesti arba pasikviesti tuos reikalingus ir įgudusius, kurie žino „žaidimo taisykles“ ir, puikuodamiesi savo akademinėmis regalijomis, patvirtina valdžios sumanymus arba jai reikalingus ir naudingus parengia.

- Prieiname prie išvados, kad mes patys dėl to kalti, kad nesugebame išreikalauti iš valdžios pagarbos sau, kad ji su mumis skaitytųsi. Kaip ją priversti skaitytis?


- Vienas vakarietiškas būdas seniai visur galioja - tai savivalda. Jeigu nėra realios savivaldos, tai toje politinėje sistemoje nėra pilietiškai ir politiškai įgalios visuomenės. Nuo pat atgautos Nepriklausomybės pradžios buvo dėtos pastangos, kad visi savivaldos pradai iš mūsų įstatymų būtų ištrinti. Ir mes turime organizuojamus savivaldos rinkimus, jie vadinami savivalda, bet jokios realios savivaldos nėra. Kitaip tariant, imituojame savivaldą. Užsienio ekspertai, kurie atvykdavo į Lietuvą, gūžčiodavo pečiais stebėdamiesi, kokią mes čia sistemą susikūrėme, kad neturime realios savivaldos. O susikūrėme tam tikrą vietinį nomenklatūrinio kapitalizmo pavidalą, nomenklatūrinę korupcinę politinės valdžios sistemą su demokratinės sistemos atributais - laisvais rinkimais, partijų veikla.

- Vis tiek mes sakome - demokratija...


- Mes vaidiname, vadiname tai demokratija, o realios demokratijos ir gyvenimo kokybės rodiklis labai aiškus - milijonas išvykusių.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s