respublika.lt

Radžvilai, traukis!

(0)
Publikuota: 2017 rugsėjo 18 07:55:24, Vytautas SINICA, politologas
×
nuotr. 1 nuotr.
Vytautas Radžvilas. Giedriaus Baranausko nuotr.

Liepą žiniasklaidoje nuvilnijo radžviliada - studentų prašymo/skundo dėl Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Vytauto Radžvilo „euroskeptiškų“ pažiūrų istorija. Instituto administracijos 9 magistrantai paprašė V.Radžvilo „Europos idėjos“ kursą iš privalomo padaryti pasirenkamu. Motyvuota, kad kursas nesusijęs su Europos studijomis, per platus, „dėstytojo euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie Europos Sąjungą“, o „išsakomas subjektyvus požiūris į ES neleidžia susipažinti su platesniu akademiniu diskursu“. Pirmųjų dviejų kaltinimų nemėginta argumentuoti, o paskutiniai du yra tiesiog skundas dėl dėstytojo pažiūrų.

 

Žinia, skundai dėl dėstytojų pažiūrų negalimi. Konstitucijos 25 straipsnis laiduoja teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. VU TSPMI administracija (studijų komitetas), gavusi atvirai politizuotą skundą, jo neatmetė, priešingai, priėmė, svarstė ir patenkino. Viešai aiškinta, jog norėta, kad V.Radžvilo kursą galėtų rinktis visų programų studentai. Įsidėmėtinas cinizmas. Skundą inicijavusi studentė viešai pasidžiaugė, kad kursą dabar galės lankyti tie, kas prijaučia V.Radžvilo idėjoms. Taigi reikalo esmė, neslepiant, buvo ne studijų kokybė, o nepatikusios V.Radžvilo pažiūros.

V.Radžvilas tai paviešino ir pareiškė, kad su juo bandoma susidoroti dėl politinių priežasčių. VU TSPMI administracija atsakė smerkdama studentų pavardžių paviešinimą ir tariamą studijų proceso politizavimą. „Įprastinio akademinio proceso politizacija yra nepriimtina iš akademinės etikos perspektyvos, ji prieštarauja VU TSPMI vertybėms ir rodo nepagarbą kitiems.“ Reikia suprasti, kad studijas politizuoja ne studentai, besiskundžiantys profesoriaus pažiūromis, o klausimą paviešinęs V.Radžvilas. Istorija tuo nesibaigė, nes patys TSPMI dėstytojai ėmėsi profesoriaus „inkvizicijos“ viešoje erdvėje ir skųsdami jį akademinės etikos komisijai, kurios tinkamos išvados labai praverstų prieš pavasarį laukiančią V.Radžvilo atestaciją.

Politinis susidorojimas?

V.Radžvilas apie kolegas ir institutą interviu LRT pasakė tikrai nemalonių dalykų, tačiau juos ir konkrečiai kaltinimą politiniu susidorojimu galima vertinti tik žinant kontekstą. O jis toks, kad beveik kasmet bandyta mažinti V.Radžvilo kursų apimtis. TSPMI bakalauro programoje apskritai tėra keturi privalomi filosofiniai kursai, prof. V.Radžvilas dėsto du - filosofijos įvadą ir klasikines politines teorijas. Kuris yra perteklinis visavertėms universitetinėms politikos mokslų studijoms? VU TSPMI direktorium 2009 metais tapus R.Vilpišauskui, tokia abejonė vis sugrįžta. Dar 2010 metais administracijos iniciatyva bandyta kursus sujungti arba naikinti seminarus. Tada argumentuota lėšų trūkumu. Paradoksalu, bet kai prof. Alvydas Jokubaitis pasiūlė rasti šiam būtinam kursui finansavimą iš šalies, administracija atsisakė. Prof. V.Radžvilas pasisiūlė dėstyti kursus nemokamai (!!!). Tačiau administracija ir vėl nesutiko. Problema tikrai nebuvo pinigai.

Problema buvo V.Radžvilas? 2012 metais VU TSPMI dėstantis K.Maniokas neargumentuotai išvadino V.Radžvilą paranoiku ir pseudomokslininku. Šiandien dėl V.Radžvilo pasisakymų kolegų atžvilgiu besipiktinanti instituto administracija tada nepasmerkė patyčių, priešingai, įsidėjo šį tekstą į savo tinklaraštį. Iškalbinga tyla. Po 160 studentų viešos kritikos administracijai ši paviešino ir V.Radžvilo tekstą, toliau niekaip nevertindama K.Manioko elgesio. Po metų Europos studijų katedros pirmininku vietoj „euroskeptiko“ V.Radžvilo išrinktas eurofederalistas Gediminas Vitkus, vėliau jis tapo ir instituto Tarybos pirmininku. Tai nauja kryptis instituto Europos studijose ir V.Radžvilui joje nėra vietos. Kiekviena administracija turi savo viziją ir stengiasi ją įgyvendinti. Tačiau kas daroma su dėstytoju, kurio pažiūros neatitinka ideologinės vizijos?

Vėliau vėl siūlyta jungti kursus. Magistrantams dėstoma „Europos idėja“ kuriant modulinę Europos studijų programą iš privalomos visiems tapo vieno modulio dalimi. Dabar institutas patogiai sako, kad „kursas buvo pasirenkamas“, nutylėdamas, kaip buvo prieš tai. Galiausiai V.Radžvilo vėl pareikalauta sujungti į vieną politinę filosofiją ir filosofijos įvadą. Kai kurie kolegos piktinosi, kad V.Radžvilas tam priešindamasis siekė išimtinio statuso. Kursų jungimai esą natūralus dalykas. Tačiau ne V.Radžvilui norėta išimčių, o kursai, kuriuos jis dėsto, yra pamatiniai ir institutą netoleruotinai nuskurdintų jų karpymas. V.Radžvilas laiškuose administracijai dvejus metus iš eilės rašė, kad be filosofijos pagrindų politikos studijos būtų ne universitetinio, bet profesinio lygio. Akademinei etikai įskųstame interviu LRT jis tą patį pasakė vietoj „be filosofijos“ įvardydamas save kaip jos dėstytoją. Kokia arogancija ir panieka kolegoms!

Gal supratus, kad absurdiška sujungti du kursus, kuriuose ir taip tenka išdėstyti 2000 metų politinės minties istoriją, V.Radžvilui suteikta „privilegija“ dėstyti tiek pat valandų, bet už minimumą kreditų (studentų krūvio matavimo vienetų). Toks sprendimas užprogramuoja parankų konfliktą, nes studentai nesupranta, kodėl turėtų tiek daug dirbti už tokį menką atlygį. O programoje tą patį semestrą buvo dėstoma ekonomika su triskart mažiau studijų valandų ir dukart daugiau kreditų. Kokios objektyvios priežastys trukdė tuos kreditus apkeisti vietomis, kad adekvačiai atitiktų kursų apimtis? Ar ne tos pačios, kurios trukdė priimti A.Jokubaičio randamą finansavimą arba V.Radžvilo nemokamą dėstymą?

Pernai TSPMI studijų komitetas, neišklausęs V.Radžvilo, pagaliau sujungė abu filosofijos kursus. Šių metų pradžioje, jei tikėsime turimu vėliau skundą inicijavusios kurso seniūnės laišku, administracija pati pasiūlė studentams būdus apeiti privalomą V.Radžvilo kursą, o vėliau priėmė ir patenkino akivaizdžiai politizuotą ir niekaip konkrečiai neargumentuotą raštą. Raštą, kuriame skundžiamasi, kad „dėstytojo euroskeptiškos pažiūros iškreipia ES suvokimą“. Suprantama, jeigu skaitytojui vieną klaidingai patenkintą studentų prašymą vadinti politiniu susidorojimu atrodo kaip spalvų tirštinimas. Tačiau kaip vadinti 7 metus nuolatos prieš filosofiją arba V.Radžvilą nukreiptą veikimą?

Politikos mokslų būklė

V.Radžvilo pažiūrų skundimo istorija (tikrai ne vienintelė) yra galimai pirmas viešai iškeltas klausimas apie minties ir žodžio laisvę Lietuvos universitetuose. Tuo ši istorija savaime naudinga ir padeda išvengti JAV universitetų, virtusių „saugiomis erdvėmis“ be nepatogių pranešėjų, laisvos diskusijos ir su viena „atviros visuomenės“ ir įvairovės tiesa, likimo. Kaip pakomentavo garsus žurnalistas Vidas Rachlevičius, „TSPMI iš esmės tapo leftistinių pažiūrų dėstytojų prieglauda - pasižiūrėkite į daugelio jų „Facebook“ profiliuose skelbiamus tekstus ir komentarus. Visa savo esme TSPMI tampa konjunktūrine organizacija, kuri yra išsikėlusi labai jautrias vėtrunges, rodančias, iš kurios pusės vėjas pučia. Taigi, tai yra politinių chameleonų perykla. Nemažai instituto auklėtinių vėliau tampa diplomatais, žurnalistais, viešųjų ryšių specialistais, todėl galime teigti, kad auginama karta, kuri vėl vadovaujasi viena vienintele „teisinga“ ideologija.“

Jei tokia apibendrinta išvada ir yra ankstyva, neabejotinai judama šia linkme. Tai, kad patys TSPMI studentai visiškai negeba iš šalies pažvelgti į šį reiškinį, tik apie jį signalizuoja. Leftistinės pažiūros ir prisitaikymas prie korektiškumo įsivyravo politikos moksluose. Nėra abejonių, kad apie 80-90 proc. TSPMI dėstytojų atsakymai į pačių svarbiausiais laikomus klausimus „visuomenės ir kultūros“ srityje „Manobalsas.lt“ anketoje sutaptų su neomarksistų, šiandien vis dažniau tiesiog leftistais vadinamų šalies politikų atsakymais. Visos kitos nuomonės laikomos marginaliomis ir tinka tik atlaidžiai pažangiųjų politologų šypsenai sukelti. Viešoji erdvė nesuteikia jokio pagrindo galvoti, kad kitose politologų kalvėse padėtis esmingai skiriasi. Universitetai tarnauja kaip vienos tiesos įtvirtinimo mechanizmas.

Taip įtvirtinama būtent esamą tvarką legitimuojanti ir ją aptarnaujanti tiesa. Neatsitiktinai V.Rachlevičiaus diagnozė sutampa su nuolatiniu „poreikiu“ mažinti filosofijos kursų apimtis. Filosofijos paskirtis visais laikais yra nustatyti tikrovės parametrus: atsakyti, kas tikra, o kas tik ideologinis blefas. Kuo mažiau filosofinio išsilavinimo ir kuo seklesnė filosofinė perspektyva, tuo lengviau patikėti, kad dabartinė santvarka ir viena tiesa iš tiesų yra norma ir teisingas kelias, o kitoks mąstymas negalimas arba „radikalus“. Kuo mažiau filosofijos, tuo mažiau klausimų. Kartu ir tuo mažiau pasiruošimo svarstyti visiškai status quo atmetančius scenarijus: karą, okupaciją, politinių sistemų griūtis, regioninius blokus, tautos demografinį išnykimą. Saugaus ir filosofija savęs nevarginusio jaunojo politologo natūralus poreikis yra vyti šalin tokius scenarijus kaip nerealius. Ypač kai tuos klausimus kelia nacionalistinio Sąjūdžio, kovojusio už suverenią tautinę valstybę, vienas kūrėjų. Norėtųsi tikėti, kad tai nueinančio pasaulio, XX a. atstovas. Šalin jį, tą Radžvilą!

Sėdėdami kur nors Šveicarijoje stabiliais laikais blogiausiu atveju galėtume sau leisti prabangą išbandyti vienos tiesos visuomenės kūrimo eksperimentą. Bet negalime, nes čia ir dabar toks status quo rėmuose mąstančių politologų rengimas yra tiesus kelias į 1940-ųjų vasaros pakartojimą. Šia prasme „europietiškas“ interpretacijas kartojantys politologai yra silpna vieta net ir nacionalinio saugumo požiūriu. Kaip tik tai yra tikroji problema, į kurią rodo V.Radžvilo istorija ir apie kurią turėtume kalbėti. Nors ir užtruks laiko, kol prisiversime.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s