respublika.lt

Prof.P.Gylys: virusas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui

(0)
Publikuota: 2020 kovo 21 09:24:54, Jadvyga Bieliavska, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Profesorius Povilas Gylys. Stasio Žumbio nuotr.

Buvęs Seimo narys, užsienio reikalų eksministras profesorius Povilas Gylys sako, kad užklupus koronavirusui iššūkiai yra milžiniški ir didelės jų dalies Lietuva nevaldo, nes ta dalis yra globalinės, kontinentinės kilmės. Jo nuomone, daug kas priklausys nuo mūsų lyderių ir mūsų išminties, nuo noro grįžti prie kiek primiršto žmogiško solidarumo tų iššūkių akivaizdoje. Profesorius P. Gylys prognozuoja, kad laukia verslo nuosmukis, atviras ir paslėptas nedarbas, bus sunkumų surenkant mokesčius.

 

„Ekonomikos laukia dideli išbandymai. Virusas taip pat gali būti grėsmė nacionaliniam saugumui. Pajuokaudami galim sakyti - laukėm ruso, o atėjo vi‘rusas. Iš Kinijos", – interviu naujienų agentūros ELTA žurnalistei Jadvygai Bieliavskai sakė P. Gylys.

Jis teigia prisibijąs didelių politinės vadybos klaidų, nes mažų vis tiek neišvengsim. Profesoriaus nuomone, turime matyti visumą ir labai rimtai vertinti ne tik pačią viruso plitimo, bet ir BVP mažėjimo, viešojo sektoriaus paralyžiaus perspektyvą.

- Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susirūpino, ar esame pasirengę atremti koronavirusą. Jis kreipėsi į Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro vadovą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir kitas atsakingas institucijas, kurių klausia, kaip esame pasirengę kovai su koronavirusu, kuris yra grėsmė ne tik žmonių sveikatai, bet ir jų gerovei. Ar koronavirusas, jūsų numone, kelia pavojų nacionaliniam saugumui?


- Koronovirusas yra grėsmė asmens, šeimos, bendruomenių ir nacionaliniam saugumui. Ši viruso sukelta grėsmė, virtusi rimta krize, pakoreguos tiek mūsų mąstyseną, tiek gyvenimo būdą. Iki šiol mes buvom primygtinai mokomi, kad svarbus yra tik karinis šalies saugumas. Todėl ir ruošėmės iš esmės atremti karines grėsmes, kitas grėsmes nustumdami į viešojo gyvenimo paraštes. Bet, pasirodo, nacionalinis saugumas turi daug dimensijų – ekonominį, ekologinį, informacinį, politinį ir t.t. saugumo aspektus.

Viena iš tokių saugumo dimensijų yra susijusi su epidemijom. Virusas taip pat gali būti grėsmė nacionaliniam saugumui. Pajuokaudami galim sakyti – laukėm ruso, o atėjo vi‘rusas. Iš Kinijos.

- Ar, jūsų nuomone, tai globalinio lygio grėsmė?

- Globalizacijos, t.y. tankių ir intensyvių globalinio lygio ryšių, masinio žmonių judėjimo planetos mastu sąlygomis susidūrėme su pandemija. Ją galima traktuoti kaip globalinio lygio grėsmę ne tik žmonių sveikatai, politiniam stabilumui nacionalinėse valstybėse, bet ir dabartinei globalinei tvarkai. Manau, kad šis virusas patikrins ir Europos Sąjungos tvarumą.

- Ar tai reiškia, kad vienai Lietuvai bus neįmanoma įveikti šias grėsmes?


- Mano atsakymas bus iš dviejų dalių. Pirma, mūsų šalis nelaukdama pagalbos ar dovanų iš, tarkim, Briuselio, turi rimtai, dalykiškai, nuosekliai ir kompleksiškai reaguoti į situaciją ir ją bandyti suvaldyti savo jėgomis. Tą situaciją reikia vertinti ne tik kaip medicininę, bet ir ekonominę, socialinę ir t.t. Mūsų valdžia turi blaiviai įvertinti padėtį, turimus išteklius ir ruošti krizės suvaldymo strategijos metmenis. Turint strategiją, detales valdyti lengviau.

Antra – tarptautinė, viršvalstybinė problemos dalis. Šalies vadovai turi palaikyti ne tik dvišalius santykius krizės suvaldymo klausimais, tarkim, su Lenkija, bet ir akinti ES „centrą“ būti aktyvesnį, kurti bendrų veiksmų planą visai bendrijai. Kol kas tokio plano nesimato. O juk, sakykim, mūsų bendrapiliečių bėdos, kilusios ant Vokietijos ir Lenkijos sienos, turėjo būti sprendžiamos ne tiek dvišalių santykių, kiek daugiašalių ES mastu veikiančių taisyklių pagrindu. Deja, Briuselis duotu atveju liko pasyviu, galių neturinčiu padėties stebėtoju.

- Kaip sakėt, ši krizė yra pasaulinė. Kaip vertinate globalinių institucijų, kurių „duona“ yra spręsti pasaulinio lygio problemas, reakciją ir galimybes?

- Taip, gyvename kreivai globalizuotame pasaulyje, kuriame per didelę įtaką turi tarptautinės korporacijos ir per mažą – globalinės institucijos. Maža to, vyksta planetos gyvenimo deglobalizacija – procesas, pasireiškiantis tuo, kad globalinių institucijų vaidmuo mažėja, silpnėja pasaulinių problemų, skaudulių skaičiui ir aštrumui augant. Šiandien jau įprasta nepaisyti Jungtinių Tautų, jos Saugumo tarybos sprendimų. Galios netenka tokios kažkada gana įtakingos globalios institucijos kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas (PB) ar Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Šiandien jų beveik nesigirdi. O juk globalių problemų yra prisikaupę daugybė. Tai taikytina ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), kuriai šios koronoviruso krizės metu priekaištaujama, kad ši institucija daugiau užsiima viešaisiais ryšiais nei realia veikla.

- Grįžkime į Lietuvą. Kaip manote, ar dabartinė valdžia, spręsdama su koronavirusu susijusias problemas, elgiasi racionaliai ar ji nedaro fatališkų klaidų?


- Bendra sprendimų kryptis yra, mano nuomone, teisinga. Ar buvo kiek vėluojama, parodys laikas. Bet atsisakyta neoliberalaus, pasyvaus požiūrio į makroekonomiką ir imamasi fiskalinių priemonių situacijai suvaldyti. Pirmieji sprendimai priimti siekiant padėti darbuotojams, verslui, norint išvengti socialinio sprogimo. Ar visos tos priemonės veiks tuo mastu, kokiu norėtųsi, parodys laikas. Be to, laikui bėgant ir padėčiai aiškėjant kai ką valstybės politikoje teks tikslinti, konkretizuoti.

Akivaizdu, kad laukia verslo nuosmukis, atviras ir paslėptas nedarbas. Bus sunkumų surenkant mokesčius. Todėl suprantamas greitas valdžios sprendimas daugiau skolintis. Daug kas priklausys nuo to, kokį mastą įgaus epidemija, kiek ji truks. Kalbu ne tik apie medicinines pasekmes, bet ir apie ekonomiką. Jos laukia dideli išbandymai.

- O dėl ko, jūsų nuomone, reiktų nerimauti?

- Prisibijau didelių politinės vadybos klaidų. Mažų vis tiek neišvengsim. Manau, turime matyti visumą ir labai rimtai vertinti ne tik pačią viruso plitimo, bet ir BVP mažėjimo, viešojo sektoriaus paralyžiaus perspektyvą.

Tai reiškia, kad vyriausybė turi nustoti veikti kaip atskirai veikiančių ministerijų suma. Todėl pirmame plane turi būti ne ministras Aurelijus Veryga, bet premjeras Saulius Skvernelis. Tik jis turi galias deramai įjungti į valdymo procesą Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo bei kitas ministerijas.

Šiame kontekste tampa akivaizdu, kad prezidentas Gitanas Nausėda padarė klaidą stabdydamas ekonomikos ir inovacijų ministro paskyrimą. Tai – tiek teisinė, tiek politinė klaida. Dabar jam teks prisiimti dalį atsakomybės už galimas Vyriausybės ir valdančiosios daugumos apskritai nesėkmes.

- Kaip vertinate Seimo vaidmenį suvaldant krizę?

- Buvo neatsakingų pasiūlymų nutraukti Seimo darbą. Tačiau Seimas turi būti nuolat pasiruošęs bet kada priimti įstatymus, jų pataisas, tai yra atlikti tuos teisėkūros veiksmus, kurių negali atlikti nei Vyriausybė, nei prezidentas. Be tokios teisėkūros sprendimų valdžia būtų paralyžiuota.

Kas kita, kad mūsų parlamentas gali peržiūrėti savo darbotvarkę ir atsisakyti darbų, kurie nėra ypač svarbūs. Tai leistų Seimui rinktis rečiau ir daugiau naudoti nuotolinio darbo metodus.

- Ką manote apie opozicijos vaidmenį šios krizės sąlygomis?

- Deja, iki šiol dabartinė opozicija nebuvo itin konstruktyvi. Per daug priekabiavimų ir per mažai substancijos – tikros pagrįstos kritikos. Opozicija turi atlikti sanitaro funkcijas – identifikuoti valdžios klaidas, jas viešinti kritikuojant.

Kita vertus, beveik kiekvienu klausimu egzistuoja keli sprendimo variantai ir opozicija yra laisva pristatyti savo variantus. Baksnojimas rodant valdžios klaidas ir savų alternatyvų siūlymas yra du svarbiausi konstruktyvios opozicijos požymiai. Gaila, bet iki šiol konstruktyvumas buvo opozicijos Achilo kulnas. Gal, sakau, krizė privers opoziciją keisti įprastinius veiklos šablonus?

- Ar Lietuvai pavyks suvaldyti virusinę ir ekonominę krizę?

Turime pripažinti, kad iššūkiai yra milžiniški ir kad didelės jų dalies Lietuva nevaldo, nes pastaroji dalis yra europinio ir net globalaus lygio. Juos spręsti turi viršvalstybinės – europinės ir globalios – institucijos. Daug kas priklausys nuo mūsų lyderių ir mūsų išminties, nuo noro grįžti prie kiek primiršto žmogiško solidarumo tų iššūkių akivaizdoje. Solidarumas pagelbėtų šeimoms, bendruomenėms, šaliai. Taip pat Europai ir pasauliui.

Sakoma, kad krizių sąlygomis dauguma žmonių ima demonstruoti savo gerąsias savybes. Tikiuosi, kad taip ir bus ir kad gerąsias savybes – pasiaukojimą bendrų interesų labui pademonstruos ne tik šeimos, verslas, bet ir mūsų politinis ir dvasinis elitas. Tuomet mes iš krizės išeisime su mažesniais nuostoliais ir greičiau.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s