Apie orią senatvę svajojantys lietuviai buriasi po nauja vėliava. Kiek daugiau nei mėnesį gyvuojančio Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentė Aldona Marija Gedvilienė tiki, kad tik bendromis jėgomis pavyks atkreipti valdžios dėmesį į visą gyvenimą Tėvynės labui dirbusius, tačiau nepelnytai užmirštus ir skursti pasmerktus žmones.
„Mūsų jėga - vienybė. Ir mes šito negalime niekada pamiršti. Turime susitelkti prieš tuos, kurie nori mus galutinai pražudyti. O tam reikia vienybės ir ne bet kokios, o pačios stipriausios. Todėl ir pakvietėme susitelkti visus Lietuvos pensininkus į bendrą kovą“, - pradėdama pokalbį su „Vakaro žiniomis“ sakė A.M.Gedvilienė.
- Kodėl reikėjo dar vienos pensininkus vienijančios organizacijos?
- Todėl, kad visos partijos Lietuvą tik skaldo. Nėra vieningo fronto, kuris galėtų pareikšti liaudies balsą, išsakyti paprastų žmonių nuomonę visais gyvenimo klausimais ir dėl kylančių problemų.
- Į savo gretas kviečiate ne tik garbingo amžiaus žmones?
- Pensininkai turi gyvenimo patirties ir gali padėti jaunimui, kuris, nors ir turi daug savo organizacijų, yra nesubrendęs ir gali padaryti klaidų. O tariantis su senjorais situacija bus visai kita. Į susivienijimą priimame visus nuo 18 metų. Tad kylančias problemas spręsime visi kartu - jaunimas, vidutinio amžiaus ir pagyvenę žmonės. Taip jas pavyks gerai išnagrinėti ir galėsime siūlyti sprendimų variantus prezidentei, Seimui ir Vyriausybei.
- Senjorus, kaip ir likusius lietuvius, valdžia prisimena tik prieš rinkimus. Tikite, kad jūsų balsą išgirs?
- Jei kalbėsime visos Lietuvos mastu, privalės išgirsti. Pensininkų, kaip ir kiekvieno visuomenės sluoksnio, interesus būtina ginti. Visi puikiausiai mato, kiek žmonių palieka Lietuvą, nes su jais nesiskaitoma, - ne tik mokamas išgyventi neleidžiantis atlyginimas, bet ir žeminamas orumas. Žmonės savo šalyje tiesiog moraliai nesijaučia gerai.
- Vadovaujate ir Klaipėdos miesto jungtinei pagyvenusių žmonių bendrijai. O šie metai uostamiestyje paskelbti Senjorų metais ir tam iš miesto biudžeto numatyta skirti daugiau kaip 335 tūkst. eurų. Jaučiate tai?
- Jausmas dvejopas. Kai kas senjorams daroma, bet dažniausiai viskas lieka tik kalbų lygio. Norėjome, kad per metus pensininkų sveikata vieną kartą būtų patikrinta iš pagrindų, bet į šį mūsų pageidavimą niekas nekreipia dėmesio. Išsiaiškinome, kad tokia galimybė yra, tik niekas mums neteikia informacijos.
- O ko reikėtų, kad garbingo amžiaus Lietuvos gyventojai būtų laimingi?
- Žmonių pasisavintas pensijas turi grąžinti ne patrupindami kaip lesalą viščiukams, o iš karto. Padoriai ir kaip priklauso. Tuo labiau kad tokių mažų pensijų kaip Lietuvoje nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Argi gali žmogus pragyventi iš tokio minimumo? Jis paverčiamas visiškai niekuo, o juk pensininkas visą gyvenimą dirbo Tėvynės labui, atidavė jai savo jėgas ir sveikatą. Ir šitaip pasiaukojęs šiandien turi gyventi baisiausiame skurde, pirkti tik nukainotus produktus. Tai apie kokį orumą galima kalbėti? Mūsų, pensininkų, situacija tragiška ir niekas iš valdžios apie tai nenori žinoti. Paprasčiausiai užsimerkia.