respublika.lt

Patriarche, kaip ten jums ilsisi?

(0)
Publikuota: 2018 sausio 27 10:59:01, Ferdinandas Kauzonas, „Respublikos“ apžvalgininkas
×
nuotr. 3 nuotr.
Linksmas prezidentės raginimas linksmai švęsti Valstybės šimtmetį

„Kada jau mes in dulkes pavirsim, jei lietuviška kalba bus tvirta pastojus, jei per mūsų darbus Lietuvos dvasia atsikvošės, tąsyk mums ir kapuose bus lengviau, smagiau ilsėtis...“ (Jonas Basanavičius)

 

Beveik prieš pusšimtį metų, 1970-ųjų pradžioje, iš labo ryto pas mane užsuko rašytojas Vytautas Petkevičius. Išsitraukė iš kišenės kažkokį pailgą gelžgalį, įvyniotą į rudą tepaluotą popierių, trenkė jį ant mano stalo ir nusikeikęs sukomandavo: „Tu pažiūrėk, kaip tie idiotai supolitino nopielniką. Išvynioju iš popieriaus tribriaunę dildę, apvyniotą raudono blizgančio popieriaus juostele. O ant juostelės - geltonos („auksinės“) raidės: „LENINUI - 100“.

Jaučiu, kokia kryptimi Petkevičiaus nopielnikas nuvedė skaitytojo mintį. Ogi, prie tualetinio popieriaus, ant kurio visai neseniai atsirado užrašas: „SVEIKINAME LIETUVĄ SU ATKŪRIMO 100-MEČIU“. Ir skaitytojas tikriausiai pagalvojo: „Tu matai, pasirodo nepriklausomos Lietuvos idiotai niekuo nesiskiria nuo tarybinių...“ Ir aš, mielas skaitytojau, turėjęs pakankamai progų gerai pažinti ir vienus, ir kitus, galvoju lygiai taip pat, kaip ir tu.

Ką švęsime vasario 16-ąją?

Žinoma, Vasario 16-osios šimtmetį. O lietuviški kalendoriai pateikia ir oficialų šventės pavadinimą: LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA. Tik va, daugybė Lietuvos politikų, tarp pastarųjų galėtum aptikti ir pačių aukščiausiųjų, daugybė žurnalistų tarsi iš savo popierinių, kalbančiųjų ir rodančiųjų žiniasklaidų iš anksto ėmė vykdyti primygtinę prezidentės rekomendaciją Vasario 16-ąją švęsti linksmai ir išradingai - puolė improvizuoti šios mūsų šventės pavadinimo tema. Kai kurie, neišsitekę improvizacijos žanro rėmuose, ėmė daryti tokius atradimus, kuriuos šiandien jau ne gėda vadinti marazmu ir kliedesiais.

Kad galėčiau šį teiginį pagrįsti, siūlau jums vienos žurnalistės citatėlę-šedevrą, publikuotą ne kažkur provincijoje, o pačiame Vilniuje leidžiamame solidžiame dienraštyje:

„Lygiai po mėnesio Lietuvai sukaks šimtas metų. Vasario 16 dieną visi šalies gyventojai raginami ne minėti, bet švęsti savo tėvynės gimtadienį, dalyvauti gausybėje renginių, ruošti iškilmingus pietus ir prisiminti, kad mums tai - pirmas ir vienintelis tėvynės šimtmetis.

Švenčiant šimtąjį valstybės jubiliejų bus išlaikyta daug gražių tradicijų - viena jų, pirmojo faktinio Lietuvos vadovo profesoriaus Vytauto Landsbergio kalba iš Signatarų namų balkonėlio sostinės Pilies gatvėje.“

Pakako valandos „mokslinio tyrimo“, kad vos paskutinių kelių mėnesių žiniasklaidoje aptikčiau gerą pusšimtį šventės pavadinimo variantų. Buvau pasišovęs ieškoti daugiau - norėjosi 100! Kad pritiktų ir prie Petkevičiaus nopielniko, ir tualetinio popieriaus rulonėlių... Paskui susigėdau. O ir kur aš tą šimtinę dėčiau - net ir iš to aptikto pusšimčio atsirinkau tik dažniausiai Vasario 16-ios linksmų išradėjų parade „skanduojamą“ dešimtuką:

„Atkurtos Lietuvos 100-asis gimtadienis“;

„Atkurtos Lietuvos šimtmetis“;

„Atkurtos mūsų valstybės 100-mečio jubiliejus“;

„Jubiliejinė - 100-oji - Valstybės atkūrimo diena“;

„Lietuvos Respublikos 100 metų jubiliejus“;

„Lietuvos 100-asis jubiliejus“;

„Lietuvos šimtmetis“;

„Šimtieji atkurtos valstybės metai“;

„Šimtasis valstybės gimtadienis“;

„Valstybės šimtmetis“.

O aš, neišmanėlis, drįsau manyti, kad prieš 100 metų atkurta valstybė 1940-aisiais ir vėl buvo užgesinta. 50-dešimčiai metų. Taigi jokiais šimtmečiais man tokie ir panašūs šūkčiojimai net nekvepia. Tiesa, du paminėti, beje, vienas jų, o gal ir abu, „išėjo į Lietuvą“ iš pačios prezidentės lūpų, susiję su valstybės gimtadieniu, man pasirodė lyg ir priimtini. Ypač „atkurtos valstybės gimtadienis“. Juk net ir „užgesinta“ valstybė turi savo gimtadienį. Kaip ir žmogus - net ir miręs. Juk sakome: „šiandien jam būtų sukakę 100 metų“... Tik prezidentė, mano galva, vos vos apsiskaičiavo. Mat valstybės, kaip ir žmogaus, pirmasis gimtadienis būna tada, kai ji ar jis gimsta. O kai jai ar jam sukanka 100 metų - tai jau 101-asis gimtadienis. Iš pradžių suabejojau - galbūt ir aš apsiskaičiavau. Paskambinau anūkei, kuriai kovą sukaks 10 metukų. Klausiu, kelintas jos gimtadienis bus šį kovą. Dar mėginu pridurti, kad neskubėtų atsakyti, kad gerai pagalvotų, o ji mane nutraukia ir net ima šaukti: „Taigi vienuoliktas - kaip tu, diedukai, gali nežinoti.“ Aš tai žinau, bet negaliu jai sakyti, kad prezidentė mano kitaip...

Atleiskite, jūsų Ekscelencija, už tokį mudviejų su anūke įžūlumą, tačiau gal vis dėlto jau pats metas būtų jums su kitais ten, aukštumoje sėdinčiais, galų gale susitarti, ką gi mes švęsime šią vasario 16-ąją. Nes gali kilti visokių konfūzų. Ypač kai į mūsų Šimtmečio iškilmes atvyks užsienio delegacijos... Ir kai į jų kalbas ims versti mūsų politikų iškilmingas prakalbas ar tostus su taip margai traktuojamomis vasario 16-omis. Lenkijos, Estijos ir Latvijos prezidentų visa tai tikriausiai nešokiruos - jie mūsų istoriją žino, tačiau kas bus, kai „mūsų valstybės šimtmetis“, ar tiesiog „Lietuvos šimtmetis“ ims belstis į, pavyzdžiui, Švedijos bei Danijos karališkųjų šeimų narių ausis... Ką jie pagalvos apie mus? Taigi jie jau bus paruošti. Jau žinos apie Lietuvos vardo paminėjimo tūktstantmetį, apie dar XIII a. karūnuotą Mindaugą... O jeigu dar savo viešbučio numerio tualete aptiks popieriaus rulonėlių su „šimtinėmis“...

Ką dovanosime Vasario 16-ajai?

Manau, geriausia dovana būtų, jeigu mes, Lietuva, visi, nuo bomžo iki prezidentės, atsižvelgdami į mūsų patriarcho Jono Basanavičiaus mums paliktą delikatų Vasario 16-osios signatarų pageidavimą leisti jiems kapuose lengviau ir smagiau ilsėtis, ATSIKVOŠĖTUME. Kad ne kalbėtume ir veiktume, o po to galvotume. Kad elgtumėmės atvirkščiai. Juk tokia rokiruotė nieko nekainuoja. O į valstybės biudžetą galėtų atnešti milijardus. Tiek nedaug reikia. TIK ATSIKVOŠĖTI.

Argi atsikvošėję mes tyčiotumėmės iš savo istorijos, „krikštydami“ savo Vasario 16-ąją kaip kam į galvą šauna, nepagalvoję nei iki „krikštynų“, nei po jų? Argi tyčiotumėmės iš laisvės kovų taip, kaip vos ne ištisus 2016-uosius tyčiojosi anos kadencijos Seimas, savo interneto svetainėje kaip vėliavą, iškeltą šalia Seimo pirmininkės, laikydamas lozungą: „Lietuvos laisvės gynimui - 25!“. Tiek metų Lietuva gina savo laisvę, o Seimas suskaičiavo tik 25 metus? O reikėjo tik vos vos pagalvoti ir prirašyti: „Sausio 13-oji“. Ir viskas stotųsi į vietas. Bet nebuvo kam pagalvoti. Nei prieš, nei po. Niekas neatsikvošėjo.

Puiku, kai artėjant šiai Vasario 16-ajai, Valstybės dieną, liepos 6-ąją, ant šimto piliakalnių Lietuva gieda mūsų himną. Bet kodėl ant šimto. Kad būtų kaip ant Petkevičiaus nopielniko, ar ant rulonėlio popieriaus? O jeigu kokie nors kaimo vyrai ant čia pat stūksančio 101-ojo piliakalnio būtų užgiedoję? Ne kažkieno nurodymą vykdydami, o tiesiog tą dieną negalėdami sau leisti neužlipti ir negiedoti. Jeigu, pavyzdžiui, aš būčiau... Vasario 16- oji, man tai būtų brangiausia dovana. Brangesnė už visą šimtą giedančių organizuotų piliakalnių.

Man būtų brangiausia dovana ir Gariūnų verslo ir kultūros parko rengiama 101(!) paveikslo paroda. Ir, žinote, ką joje veiks 101-asis? Kiekvieną atėjusįjį ragins pasižiūrėti į save ir... ATSIKVOŠĖTI. O ir Viliaus Kavaliausko sumanytomis bei inicijuotomis pagerbimo lentomis, atidengtomis kariams savanoriams daugiau nei 70-yje (kaip puiku, kad ne 100!) Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų, oi, kaip džiaugčiausi. Džiaugčiausi viskuo, kas tikra.

Net Sveikatos apsaugos ministrui Verygai pakišta kiaulė, ko gero, man pasirodytų vertingesnė, nes linksmesnė ir išradingesnė, už, pavyzdžiui, tortų su saldžiomis trispalvėmis jubiliejinius valgymus. Ak, jūs nieko nežinote apie Verygos kiaulę? Taigi ta, kuri visai neseniai Surviliškio seniūnijos Sirutiškio kaime prisiėdusi supuvusių obuolių apgirto, pabėgo iš tvarto ir ėmė vaikytis kaimo šunis. Bet aš linkęs manyti, kad ne pati ji tų supuvusių obuolių prisišveitė. Greičiausia kaimo vyrai atliko linksmą ir išradingą eksperimentą - patys prišėrė kiaulę tais supuvusiais obuoliais, ir pamatę, kad kiaulė jau girta, paleido ją šunis vaikyti. Ir dar pasistengė, kad žiniasklaida nuneštų žinią Verygai: „Paliksi mus ir be pigaus alaus bambalių, mes žinome, kur obuoliai auga ir ką jie supuvę gali!“

P.S. Prezidentė, Signatarų namuose, prie tik ką pakabinto Nepriklausomybės Akto, atgabento iš Vokietijos, pasakė: „Prieš šimtą metų būtent čia, šiame pastate, gimė mūsų laisvė. 20 vyrų išdrįso paskelbti nepriklausomybę be jokių išlygų. Tai įkvėpė mus padaryti ir Kovo 11-ąją: be išlygų atkurti nepriklausomybę. Visada reikia drąsių žmonių ir drąsios Tautos, kuri gali ginti, kovoti, atkovoti, išsaugoti ir, jeigu reikia, atkurti laisvę ir nepriklausomybę.“

Man atrodo, kad jau reikia!..

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s