1 nuotr.Valstybinės paslapties atskleidimo skandale įklimpusios Daivos Ulbinaitės lūpomis Prezidentė Premjerą pakvietė „rimtam pokalbiui“. Apie korupciją Vyriausybėje. Tačiau korupcija, manau, yra apėmusi daugelį viešojo gyvenimo sferų. Jos apraiškos gali nujausti esant net Prezidentės aplinkoje, o taip pat jos mylimose konservatorių bei liberalų partijose.
Kodėl Prezidentė nekviečia pas save konservatorių, kurių naujasis vadovas Gabrielius Landsbergis partijos pirmininku tapo nepotizmo pagrindais (nepotizmas yra viena iš korupcijos rūšių) ir kurio žmonos Austėjos privačiame darželių ir mokyklų versle žiniasklaida yra įžvelgusi akivaizdžius korupcijos požymius. Pati Prezidentė turėtų rimtai susimąstyti dėl savo galimų įtakų D. Ulbinaitės, Darbo partijos bylose. Ne tik mąstyti, bet ir paaiškinti visuomenei, kodėl teisėsaugoje nuolat vilkinamos bylos ir kodėl atsiranda keisti teisėsaugos sprendimai.
Kad ir Darbo partijos byloje. Kas gali paneigti, jog teisėsaugai šioje byloje buvo daroma politinė įtaka.
Po faktiškai išteisinančio nuosprendžio šioje byloje darosi aišku, kad arba blogai dirbo dirbtinai bylą sukurpusi prokuratūra, arba neteisingai pasielgė teisėjai, deramai neįvertinę prokurorų pateiktų rimtų įrodymų. Ir trečias variantas – kažkas šias dvi institucijas įtakojo.
Tenka priminti, kad bene daugiausiai galimybių tai daryti turi šalies vadovas. Todėl, jei būčiau valdančiosios koalicijos lyderis, užduočiau tuos klausimus Prezidentei. Aišku, šalies vadovei paaiškinčiau ir savo požiūrį į įtarimus, kurie keliami Vyriausybės narių atžvilgiu.
Dar kartą primindamas, kad Lietuva yra parlamentinė respublika ir kad Vyriausybę formuojantis Seimas pagal savo konstitucines galias yra antras po pačios Tautos, Premjero vietoje siūlyčiau Prezidentei susitikti neutralioje erdvėje.
