respublika.lt

2017 rugsėjo 19, antradienis

Laisvalaik kortel

Nušovė tėvelis pelėdą - Rugsėjo 1-osios miške nebus...nuotraukos (11)

2017 rugpjūčio mėn. 28 d. 11:29:47
Adelė Daukantaitė, knygos „Skambutis sielai...“ autorė

Jeigu jūs tikite, kad valstybę gali išgelbėti Seimas ir politikai, - esate naivuoliai. Valstybę gali išgelbėti tik išmintinga švietimo reforma, tarnaujanti šviesos sklaidai ir žmoniškumo kūrimui, nes švietimas yra valstybės dvasinis stuburas. Toks, koks jis yra šiandien, - neatleistina valstybės prioritetų pasirinkimo klaida: švietimas yra užmestas ant mokyklų, mokytojų pečių, o valstybė nusiplauna rankas, nes žmogus jai - tik fizinė substancija, kurią naudoja savo reikmėms kaip marionetę.

 

Kodėl bijoma ir delsiama radikaliai reformuoti švietimo sistemą? Pinigų nėra? Pinigais auksinius tualetus klojame, partijoms kelius tiesiame į šviesų rytojų... Kodėl nenorima auginti šviesų, sąmoningą žmogų? Kodėl strategijoje „Lietuva 2030“ prioritetu pasirinkta sumani ekonomika, sumani visuomenė, sumanus valdymas, o ne šviesi ir sveika visuomenė, skaidri ekonomika, sąžiningas valdymas? Todėl, kad žodis „sumanus“ yra daugialypis, užtenka pažiūrėti į sinonimų žodyną - viskas aišku, ko siekia mūsų išrinktieji. Kodėl po nepriklausomybės nepasirinkta šviesi, išmintinga švietimo strategija, o pasirinkta inkubatorinė, kuri „perina“ ne žmones, o vartotojus ir vergus?

Atsakymas ateina pats... O kas išvarys lietuvius iš Lietuvos, kas nuskurdins kalbą iki tokio lygio, kuris yra šiandien? Kas tiek pigiai, pusvelčiui dirbs, kas tiek save nusivertins? Vydūnas rašo: „Kaip žmogus sutinka šį pasaulį, į kurį ateina užgimdamas, taip jis ir gyvena. Todėl labai svarbus yra šis jo pasaulio suvokimas. O jis pasidaro iš to, koks yra žmogaus protas, kokia jo išmintis ir kokie mokslai jam teikiami pasauliui suprasti.“ Sąmoningas, šviesus, mąstantis, išmintingas žmogus bus savo gyvenimo ir gerovės kūrėjas, turintis teisingą požiūrį į žmogų, tautą, Tėvynę, darbą, atlygį, aplinką, santykius...

Prisimenu roko grupės „Antis“ koncertus, spirgėdavome per juos, plodavome, kai dainuodavo „Zombiai atrieda, atidunda...“, nes zombiškumą suvokėme kaip pavojų, į žmogaus sąmonę įfiltruojantį abejingumą savo etniškumui, žmoniškumui. Džiaugėmės, kad ši grupė, kaip ir V.Kernagio Dainos teatras, yra šaukliai, ugdantys mus kaip kovotojus už dvasinę laisvę, ir pradėjome degti troškimu išsivaduoti, visų pirma savyje, iš primestos komunizmo ir leninizmo ideologijos. O pavojus slypėjo ne ten, kur mes manėme, pavojus atriedėjo, atidundėjo po nepriklausomybės iškovojimo ir visu gražumu rodosi dabar - niekur nedingo tarybiniai skiepai. Švietimo prioritetu netapo šviesios tautinės visuomenės, šviesaus, sąmoningo, mąstančio, pilietiško žmogaus ir žmoniškumo ugdymas, nes komunizmas paskiepijo labai stipriais skiepais, kurie visu gražumu šiandien klesti tiek tautos, tiek valdančiųjų sąmonėje.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2011 m. kovo 17 d.) teigia, kad „švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą - darnų ir solidarų, valstybės - pažangų ir saugų. Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis.“ Tai, kas deklaruojama šiandien įstatymuose, tėra utopija, saviapgaulė. Reformą reikia pradėti nuo įstatymo keitimo, kur visų pirma grąžinamas mokytojui teisinis statusas į jo orumą ir paskirtį - ne teikti švietimo paslaugas, o tarnauti žmogui, tautai ir šviesai. Mokykla šiandien be dvasinio stuburo ugdymo programos. Ar šiandien auginamas tautos tapatumo suvokimas? Ne, jis deklaruojamas, prisitaikomas pagal poreikį. Ar žmogaus gyvenimą šiandien švietimas daro prasmingą (apie ką byloja vaikų ir paauglių savižudybės)? Ar visuomenės gyvenimas darnus? Atleisk man, Viešpatie, kad tiek piktžodžiauju, nematau darnos šiandienoje: socialinė atskirtis auga, išsilavinimo atskirtis taip pat, nes ne visi vaikų tėvai turi galimybių mokėti už mokslą meno mokyklose, studijose ir kitose neformaliojo ugdymo įstaigose, tėvai neturi laiko vaikams, nes daug dirba. (Visuomenė sluoksniuojasi kaip pyragas: kas Napoleono, kas paukščių pieno, kas varškės, o kas tik obuolių...) Ar mūsų visuomenė, ypač mokytojas, saugūs? Ar švietimas šiandien prioritetinė valstybės sritis? Jei taip būtų, mokytojams nereikėtų eiti ubagauti teisėto atlyginimo ir įvertinimo už savo darbą. Kokie prioritetai, kai amžinai kiauras švietimo biudžetas, o Seimo nariams, partijoms ir visiems kitiems nereikšmingiems dalykams pinigai mėtomi į balą: tai naujos mašinos, tai kelionės, tai reklama, tai dar kas nors tuštybių mugėje...

„Žmogaus pažanga yra šito žinojimo (dvasinio - aut. past.), savęs žinojimo, sąžinės įgijimas“, - rašo Vydūnas. Ar mokyklose vaikai ugdomi suvokti, kas yra žmogus, be jo mėsinio kūno? Ar mokyklose yra savęs pažinimo, savo prigimties suvokimo programos? Ar mokykloje vaikai yra mokomi apie dvejopą savo prigimtį? Kokiu kampu mokykloje ugdo žmogaus žmoniškumo savikūrą? Mokykloje kišamos žinios, dar kartą žinios, pagal Leniną, o socialiniai įgūdžiai paliekami integruotam ugdymui. Vaikai išeina socialiai nepasiruošę gyvenimui, dažnai su gatvės mokykla, nes dauguma tėvų neturi žinių, kaip vaikui išauginti stiprų dvasinį vertybių stuburą. Nekalbu apie bažnytinį ugdymą, jis sava vaga - tikybos pamokos, būreliai, saviugdos grupės ir kita. Kalbu apie tą dvasinę jėgą, kurią turėjo protėviai Sibiro tremty ir išlaikė Lietuvoje tarybinės sąmonės instaliacijos sąlygomis.

Keliaujant per Lietuvą akis bado tušti daugiabučiai, namai kiauromis langų akimis, neužsėti laukai, geltonuojantys piktžolėmis. Korupcija, melas, savanaudiškumas, godumas, puikybė valgo lietuvio sielą. Apie mokytoją kalbama labai daug, ypač apie jo atostogas, atlyginimą, darbą, kuris pagal savo pobūdį priklauso stresinio darbo grupei, bet visi apsimeta, kad ne. Yra mokytojų, kurie dirba pagal nuleistas programas, nes taip patogiau, bet yra mokytojų, kurie netelpa į nuleistus rėmus, jie kūrybingi, darbštūs, daug dirba vaikų labui, bet atlyginimai vienodi. Jokios skatinimo sistemos! Absoliutus komunizmas... Valstybei patogu arti ir sėti ant mokytojų kupros: švietimas yra, mokykla yra, o ko daugiau reikia... Formą turime, o kas jos viduje - niekam per daug nerūpi, matematikos vadovėliuose litus pakeitė eurai, pasaulio pažinimo - vėliavos, himnai, prisirašėme programų, gebėjimų, kompetencijų... Esmė nepakito - dogminė demagogija pakeitė metodus, prioritetus, bet pagarbos žmogui ir žmoniškumui neįpylė nė lašo, kas matoma taip aiškiai šiandienos Lietuvoje. Pila pamazgas vienas ant kito, juodina, suodina, meluoja, apgaudinėja, ir tauta, kaip klestintis etninis vienis niekam nerūpi, ypač nerūpi jos ateitis. Parceliuojame sąžines rinkoje be jokios graužaties, taršome tautos paveldą lyg savo nuosavybę ir gyvename čia ir dabar, nes ne tokie kvaili esame, kaip atrodome: šiandien atsikandau didelį kąsnį, rytoj gal teks mažesnis...

Šviesi, mąstanti, sąmonėjanti tauta yra pavojinga tiems, kuriems patogu turėti tamsią tautą, prasigėrusią, skurdžią, kad galėtų skaldyti kaip malkas, jomis kūrenti savo piniginę ir šiltai gyventi bei valdyti. Lietuvoje tuštėja mokyklos, kaimuose jos uždaromos, o kur nėra mokyklos, ten užgęsta žmonių žibintai...

Atrodo, esame mokyti, bet, matyt, ne kiekvieną aviną aukštasis lavina... O gal apsimetame? Paimkime paprasčiausią pavyzdį - integraciją. Nuleido, sušaudė pamoką, atėmė jos charizmą, o naudos iš tų prevencinių ar etninių dalykų didelės kaip nėr, taip nėr: keletas sakinių vienoje pamokoje apie lytiškumą, kitoje apie žmogaus saugą, trečioje apie prevencinius dalykus... Galite sakyti: „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“, bet kaip laša po nepriklausomybės, taip tas proto akmuo kaip kietas, taip kietas - geriam, rūkom, keikiamės, smurtaujam, tyčiojamės ir kuo toliau, tuo daugiau... Va, anglų kalbai - prioritetas nuo antros klasės, dvi savaitinės pamokos. Kodėl neskirti vienos savaitinės pamokos integruotam ugdymui? Laimėtume daug: vieną savaitę pamoka skirta etnokultūrai, kitą - žmogaus saugai, trečią - lytiškumo ugdymui... Tada praverstų muziejininkai, etnografai, bibliotekininkai, medikai - kokios būtų įdomios pamokos (aišku, ne už ačiū, kaip įprasta...). Prisimenu vieną įvykį: grįžta dvylikametė namo Anglijoje ir verkia, mama klausia, kas atsitiko, o šitoji skundžiasi: „Per pamoką mokėmės ant vyro lytinio organo muliažo prezervatyvą užmauti...“ Nei verk, nei juokis. Kodėl mergaičių nemokyti, kad jos ne tualetas, kad į save kiekvieno neleistų, kad po kiekvienos sueities jos viduje lieka to vyro DNR, gali jos vaikui persiduoti buvusio santykiavimo pasekmės. Kalbėti apie savigarbą, orumą, apie prigimties suvokimą. Nėra kam? Šviesuomenės ne taip daug, ji įbauginta - suras kokią nuodėmę ir nuplaks viešai, kaip tikybos mokytoją iš Telšių, bet pradėti reikia, mūsų tiek mažai beliko Lietuvoj...

Kuo pavertė vaikų, turinčių raidos sutrikimą, integravimą? Komedija. Per savaitę vaikas porą kartų eina pas logopedę, porą kartų pas spec. pedagogę, o visos kitos pamokos - mokytojui. Ar moka už šį darbą tiek, kiek jis vertas? Nedirbantys mokykloje net nenutuokia, kiek mokytojas kiekvieną dieną sugaišta laiko ruošdamas mokymo priemones vaikui, kuris 3 klasėje skaito tik skiemenimis, skaičiuoja iki dvidešimt, ką išmoko - kitą dieną neprisimena. Sakysit, dabar visko tiek daug, nusipirkit. Iš ko? Tėvai neturi tiek lėšų, mokytojas savo vaikus turi, šeimą... Ar mokytojui yra mokama už papildomą laiką mokykloje, kai puošia aktų sales, repetuoja renginiams, tėvų šventėms, ekskursijose praleidžia ne penkias valandas, o aštuonias, dalyvauja projektuose, mokinius ruošia konkursams? Ar žino žmonės, kiek popierių reikia užpildyti, norint pamoką pravesti muziejuje ar miesto bibliotekoje, parke? Ar moka už popierių pildymą? Tai, kiek atiduoda vaikams ir mokyklai tikras mokytojas, neatitinka atlyginimo, kurį gauna. O kur dar pilietinis ugdymas? Mokytojas turi apginti Seimo narių gėdą už pilietinę ir politinę nebrandą, kyšininkavimo skandalus, turi išmokyti vaiką mylėti Lietuvą, savo gimtinę, kai tėvai tik ir tekalba apie emigraciją, apie tai, kaip juos išnaudoja, trypia jų įsitikinimus, jų norą oriai gyventi Tėvynėje.

Susirgome pačia baisiausia liga - abejingumu: kam kovoti, nėra už ką, geriau emigruoti, o tuo naudojasi Kažkas, kuriam labai palanki ši tautos liga, nes silpną tautą, praradusią dvasinį stuburą, lengva suvalgyti, sunaikinti. Ne ginklais laimėsime pergalę, o sąmonėjimu, išmintimi, šviesa, tai padaryti turi švietimo reforma vaiko labui, tautos labui, ne vartotojo, vergo ugdymui, o žmoniškumo, dorovės, pagarbos tautiškumui, meilės savo kalbai, paveldui, etninei kultūrai. „Pažanga yra kilimas į pilnesnį, tobulesnį žmoniškumą, į aiškią sąžinę, į skaidrią Išmintį“, - gyva Vydūno išmintis, kuri turi būti švietimo reformų prioritetu.

Reziumė būtų tokia:

- švietimo įstatymo pakeitimas, įteisinant teisingą mokytojo, kaip švietimo tarnautojo, statusą;

- keisti valdžios požiūrį - švietimas turi tapti valstybės prioritetu ne žodžiuose, o darbuose;

- teisingai įvertinti mokytojo darbą, sukurti skatinimo programą;

- reformuoti ugdymo turinį - sujungti dvasinį ugdymą (dvasinės materijos) ir kompetencijų ugdymą į vienį;

- integracija - skiriant savaitines pamokas;

- leisti mokytojui būti kūrėju, o ne robotu vykdytoju;

- mokykloje turi būti demokratinis, o ne autoritarinis valdymas - taikyti vadovų rotacijos principą;

- vadovus ne nuleisti iš partijų fondo, o laisvuoju rinkimų būdu, pristatant savo programą kolektyvui.

Jei Seimas ir politikai suvoks, kad Lietuvą išsaugoti gali tik teisinga švietimo reforma ir požiūris į žmogų ne kaip į darbo įrankį, o į žmogų kaip žmogų, - prasidės tikrasis tautos atgimimas. Jei ir toliau manipuliuos ir žais politiką savanaudiškais tikslais, Lietuvą ištiks Prūsijos likimas. Mokykimės pamokas, kurias davė istorija, kai bajorai pradėjo vaidytis, nesutarti, ir liko Lietuva kaip širdutė žemėlapyje... Mūsų vaikai ir anūkai neatleis šitokios piktadarybės, nes jau šiandien srebiame savo nebrandos, puikybės ir godumo rezultatus po nepriklausomybės atkūrimo.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (11)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEMPIONATAS: Bergene vyksiančio jubiliejinio, 90-ojo, pasaulio dviračių plento čempionato jaunių vaikinų pavienio starto lenktynėse antradienį Lietuvos atstovai Romas Zubrickas ir Kęstutis Vaitaitis užėmė atitinkamai 42-ą ir 60-ą vietas.
  • GOLBOLAS: Suomijoje vykstančio Europos golbolo čempionato trečiosiose B grupės rungtynėse antradienį Lietuvos rinktinė 12:4 nugalėjo Belgijos komandą ir iškovojo antrąją pergalę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar valdžia daro pakankamai, kad grįžtų emigrantai?

balsuoti rezultatai

Ar tikite materialinės pagalbos prašymais, skelbiamais socialiniuose tinkluose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9   +12 C

   +7  +13 C

 

   +10   +11 C

   +12  +16 C

  +13 +16 C

 

   +14  +17 C

    7-12 m/s

     1-5 m/s

 

      1-3 m/s

 

USD - 1.1948 PLN - 4.2884
RUB - 68.9576 CHF - 1.1464
GBP - 0.8825 NOK - 9.3410
reklama
Labas vasara