respublika.lt

2017 balandžio 30, sekmadienis

Nepriklausomybės Akto šimtmečiui pastatykime ir 1000 namų naujakuriamsnuotraukos (14)

2017 balandžio mėn. 07 d. 16:08:04
Rolandas Paksas, Europos Parlamento narys, buvęs Lietuvos prezidentas

Europos Parlamento sesijoje Strasbūre šią savaitę turbūt daugiausiai iečių kryžiavosi svarstant ir priimant rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste. Šitame įvairių nuomonių, o kartais net ir kategoriškų reikalavimų chore keisčiausia buvo girdėti „didžiojo brolio“ intonacijas. Vieni džiaugėsi „kietomis“ derybų pozicijomis, kiti apeliavo į Europos Sąjungos interesus, treti bandė gąsdinti Jungtinę Karalystę liūdnomis ateities perspektyvomis.

 

Jeigu būtų klausyta visų gąsdinimų, kažin ar Lietuva 1990-aisiais būtų palikusi sovietiją ir tapusi nepriklausoma. Ar būtų derybų sėkmė, ar nesėkmė, senoji Anglija vis tiek paliks ne tokią seną, bet kai kurią senų režimų patirtį ir įpročius perimančią Europos Sąjungą. Linkėčiau, kad tai įvyktų civilizuotai, be ekonominės blokados ar kitokių ekscesų, kuriuos teko išgyventi Lietuvai.

Turbūt svarbiausios šios savaitės Europos Parlamento diskusijos fone nublanko ir nepastebėta liko diskusija apie ekonominę situaciją Graikijoje. Joje kalbėta apie ES reikalavimus, kuriuos Graikija turi įvykdyti, kad galėtų gauti tolesnę finansinę paramą. Diskusijoje taip pat vyravo įsakmaus diktato, kuris seniai nesvetimas ES institucijų atstovams, tonas.

Nekalbant apie tai, kad kai kurie ES institucijų reikalavimai aiškiai parodo, kad šiandien Graikija jau nebėra savarankiška valstybė ir priversta šokti pagal kitų grojamą muziką, akivaizdu, kad negalėdama formuoti savo fiskalinės politikos šalis yra pasmerkta toliau skursti.

Šiuo atveju nesvarstykime, kokia dalimi dėl šiandienos situacijos kalta pati Graikija bei kokia dalimi kalti tie, kurie šią demokratijos lopšiu laikomą valstybę pasodino ant paskolų adatos.

Vienas iš šios diskusijos kertinių reikalavimų - siekis, kad Graikija pasiektų Mastrichto kriterijus (biudžeto deficitas nesudarytų daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto) yra absoliučiai nerealus. Tačiau jis man pasufleravo tokią mintį: daug ES valstybių šiandien viršija Mastrichto kriterijus. Jeigu mes biudžeto lėšomis ir paskolomis šiandien išspręstume socialinio būsto problemą Lietuvoje, ar tai nebūtų sprendimas ir dėl emigracijos, ir dėl socialinės atskirties mažinimo?

Šiandien įvairiose socialinio būsto eilėse jo laukia apie 30 tūkst. šeimų. Vieni dešimt, kiti - jau ir dvidešimt metų. Tai gal pasitikdami valstybės šimtmetį išspręskime tą problemą. Pastatykime 1000 namų po 30 butų. Ir jau tikrai žinosime, kad 30 tūkst. šeimų neemigruos turėdamos stogą virš galvos.

Valstybei tai nėra brangu. Jeigu nėra pinigų, pasiskolinkim. Tam gali reikėti apie 1,5 milijardo. Jeigu vienu kartu. Taip, galim viršyti 3 proc. BVP. Bet ar žmonės, ar BVP svarbiau? Man atrodo, kad Lietuvos piliečiai, o ne BVP.

Jeigu dabartinei Vyriausybei ir valdantiesiems atrodo kitaip, tada išsaugokime tą BVP nekaltybę. Yra ir kitas būdas. Valstybės ir privačios partnerystės pagrindu, kai verslas stato, o valstybė nuomoja arba per tam tikrą laiką turtą išperka.

Pastaruoju metu visi kalba apie Nepriklausomybės Aktą. Kaip ir už kiek jį iš Vokietijos parvešim? Ir ar apskritai parvešim?

Bet kuriuo atveju tai smagi žinia pasitinkant valstybės šimtmetį. Bet dar smagesnė būtų, jeigu tam šimtmečiui pajėgtume šalyje išspręsti socialinio būsto problemą. Tai išsprendžiama - esant šiandieninėms technologijoms vieną daugiaaukštį namą galima pastatyti greičiau negu per devynis mėnesius.

Esu tikras: jeigu tokią iniciatyvą palaikytų prezidentūra, Vyriausybė ir Seimas, tuoj pat atsirastų ir degalų pardavėjų, kurie prisidėtų padengdami bent dalį transporto išlaidų į statybvietes betoną vežantiems sunkvežimiams. Gal net statybinių medžiagų didmenininkai su nuolaida parduotų.

Ir draudikai pradėtų tarpusavyje varžytis, kurie geresnėmis sąlygomis apdraus valstybės šimtmečiui būstus statančius statybininkus nuo nelaimingų atsitikimų darbo vietoje.

O valstybės šimtmečio organizavimo komisija kartu su savivaldybėmis galėtų pradėti derinti pastatų atidavimo eksploatuoti ir gyventojų įsikėlimo iki 2018 metų vasario 16-osios grafiką.

Jeigu verslas pasiryžęs tokius dalykus, kuriuos deklaravo, dėl vieno dokumento padaryti, manau, padarys ir dėl konkrečių šalies piliečių. Tai iš tiesų būtų laisvos ir nepriklausomos valstybės kūryba, tame atrastame dokumente nusakytų idėjų įtvirtinimas.

Valstybės nepriklausomybė yra jos jėga, stiprybė ir ateitis.

Neabejoju, kad kai kurie mano pasiūlymą pavadins populizmu. Nieko naujo.

Baimė prarasti valdžią, baimė netekti politinės įtakos ir turtų, netgi baimė, kad gali tekti atsakyti už visuomenę nuskurdinusią laisvos ir liberalios rinkos kūrybą ir jos išaukštinimą gimdo keistas diskusijas viešojoje erdvėje, feisbuko platybėse ir net Europos Parlamento salėje.

Kuriose atviras ir tiesus žodis vadinamas neapykantą kurstančiomis kalbomis. Kur visuomenės, o ne saujelės turčių interesų atstovavimas ir pataikavimas juos aptarnaujančiai politikai vadinamas populizmu.

Kur žodis demokratija šiandien skamba ne pirmaprade savo reikšme, bet naudojamas kaip grupės politikoje esančių asmenų įrankis išlaikyti turimą valdžią ir ją gausinti.

Tikiu, kad sugebėsime tokią retoriką įveikti konkrečiais sprendimais visuomenės labui.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (14)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BEISBOLININKAS: Lietuvos beisbolininkas Marius Balandis pradėjo sezoną JAV „St. Laurence“ mokyklos komandoje; vienas iš Lietuvos jaunųjų beisbolo talentų tvirtai žengia į priekį savo svajonės link.
  • VARŽYBOS: šeštadienį Birštone surengtų XXXI olimpinio vicečempiono Antano Mikėno atminimo sportinio ėjimo varžybų 10 km distancijos nugalėtojais tapo Živilė Vaiciukevičiūtė bei Genadijus Kozlovskis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar važiuojate apsipirkti į Lenkiją?

balsuoti rezultatai

Ar esate ėmę greitąjį kreditą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1    +3 C

   -1   +2 C

 

   +1   +2 C

   +4   +8 C

  +7  +10 C

 

   +5  +11 C

    2-7 m/s

     1-6 m/s

 

      1-6 m/s

USD - 1.0930 PLN - 4.2224
RUB - 62.1061 CHF - 1.0831
GBP - 0.8447 NOK - 9.3243
reklama
pirtis