Valstybė koncernui „Gazprom“ už įmonių „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ akcijas sumokėjo 417 mln. litų. Keliomis dienomis anksčiau valstybė dalį šių įmonių ir LESTO akcijų už beveik 509 mln. litų išpirko iš Vokietijos koncerno „E.ON Ruhrgas International“.
Pasigirdo kalbų, esą atsisakiusi santykių su Vokietijos ir Rusijos kapitalu Lietuva pagerins santykius su šiomis valstybėmis. Tai - nonsensas. Taisyklė paprasta: arba turi bendrų reikalų ir dalyvauji versle, arba izoliuoji save, tampi niekam neįdomus, prarandi sąjungininkus ir partnerius. Tai ypač jautru kalbant apie ilgalaikes energetikos ir politikos dėliones. Akivaizdu, kad Lietuva, energetikos sektoriuje nukirtusi saitus su Vokietija, mažina savo geopolitinį svorį. Tampame uždara, pažeidžiama ir mažiau saugia valstybe. Supirkusi akcijas iš „Gazprom“ Lietuva taip pat netampa saugesnė. Rusijos koncernui atrišamos rankos prieš mūsų šalį nukreiptiems veiksmams, kurie iki šiol galėjo tiesiogiai pakenkti ir „Gazprom“ investicijoms įmonėse „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“. Dabar šio, kad ir mažo, saugiklio neliko.
Racionaliu tokio sprendimo pavadinti negalima, o kiekvienas neracionalus žingsnis kainuoja. Kaina aiški - beveik 1 mlrd. litų, už kurį nebuvo sukurta jokios naujos infrastruktūros. Kas apmokės šią sąskaitą? Tėra du būdai ir abu nemalonūs šalies gyventojams.
Pirmasis - pinigus susigrąžinti tiesiai iš vartotojų kišenės. Kitu atveju valstybė patirs nuostolių. Tai reiškia, kad nukentės tie patys vartotojai, šiuo atveju - netiesiogiai.
Ne mažiau svarbus klausimas šioje istorijoje: kodėl milžiniškos lėšos investuojamos į gamtinių dujų, kurių vartojimas ir poreikis kasmet mažėja, infrastruktūrą? Tai prieštarauja oficialiai strateginei valstybės krypčiai - atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir energetinės nepriklausomybės didinimui.
Daugiau kaip 3 mlrd. litų bus atriekta Suskystintų gamtinių dujų terminalui, kuris apsunkins biokuro diegimo projektus ir taps papildoma finansine našta šilumos ir dujų vartotojams. Nuo 2015 metų sausio 1 dienos dujų perdavimo mokestis, skirtas terminalo išlaikymui finansuoti, papildomai yra didinamas 240 mln. litų per metus. Milijardinės investicijos į dujų infrastruktūrą žada liūdną scenarijų šilumos ir dujų vartotojams.
Jei valstybė nutars likti dujinė ir atsisakys 2,5 karto pigesnio lietuviško biokuro plėtros didžiuosiuose miestuose, šilumos tarifai nemažės. Jeigu valstybė atvers kelią biokuro vartojimui, brangi dujų infrastruktūra, bus naudojama neracionaliai ir augins dujų kainą pramonei bei gyventojams.
Valstybė koncernui „Gazprom“ už įmonių „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ akcijas sumokėjo 417 mln. litų. Keliomis dienomis anksčiau valstybė dalį šių įmonių ir LESTO akcijų už beveik 509 mln. litų išpirko iš Vokietijos koncerno „E.ON Ruhrgas International“.
Pasigirdo kalbų, esą atsisakiusi santykių su Vokietijos ir Rusijos kapitalu Lietuva pagerins santykius su šiomis valstybėmis. Tai - nonsensas. Taisyklė paprasta: arba turi bendrų reikalų ir dalyvauji versle, arba izoliuoji save, tampi niekam neįdomus, prarandi sąjungininkus ir partnerius. Tai ypač jautru kalbant apie ilgalaikes energetikos ir politikos dėliones. Akivaizdu, kad Lietuva, energetikos sektoriuje nukirtusi saitus su Vokietija, mažina savo geopolitinį svorį. Tampame uždara, pažeidžiama ir mažiau saugia valstybe. Supirkusi akcijas iš „Gazprom“ Lietuva taip pat netampa saugesnė. Rusijos koncernui atrišamos rankos prieš mūsų šalį nukreiptiems veiksmams, kurie iki šiol galėjo tiesiogiai pakenkti ir „Gazprom“ investicijoms įmonėse „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“. Dabar šio, kad ir mažo, saugiklio neliko.
Racionaliu tokio sprendimo pavadinti negalima, o kiekvienas neracionalus žingsnis kainuoja. Kaina aiški - beveik 1 mlrd. litų, už kurį nebuvo sukurta jokios naujos infrastruktūros. Kas apmokės šią sąskaitą? Tėra du būdai ir abu nemalonūs šalies gyventojams.
Pirmasis - pinigus susigrąžinti tiesiai iš vartotojų kišenės. Kitu atveju valstybė patirs nuostolių. Tai reiškia, kad nukentės tie patys vartotojai, šiuo atveju - netiesiogiai.
Ne mažiau svarbus klausimas šioje istorijoje: kodėl milžiniškos lėšos investuojamos į gamtinių dujų, kurių vartojimas ir poreikis kasmet mažėja, infrastruktūrą? Tai prieštarauja oficialiai strateginei valstybės krypčiai - atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir energetinės nepriklausomybės didinimui.
Daugiau kaip 3 mlrd. litų bus atriekta Suskystintų gamtinių dujų terminalui, kuris apsunkins biokuro diegimo projektus ir taps papildoma finansine našta šilumos ir dujų vartotojams. Nuo 2015 metų sausio 1 dienos dujų perdavimo mokestis, skirtas terminalo išlaikymui finansuoti, papildomai yra didinamas 240 mln. litų per metus. Milijardinės investicijos į dujų infrastruktūrą žada liūdną scenarijų šilumos ir dujų vartotojams.
Jei valstybė nutars likti dujinė ir atsisakys 2,5 karto pigesnio lietuviško biokuro plėtros didžiuosiuose miestuose, šilumos tarifai nemažės. Jeigu valstybė atvers kelią biokuro vartojimui, brangi dujų infrastruktūra, bus naudojama neracionaliai ir augins dujų kainą pramonei bei gyventojams.
Andrius JANUKONIS,
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.