Ūkio ministerija yra pateikusi Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų paketą. Verslininkų nuomone, tai kiek pagerintų esamą situaciją, tačiau ne pernelyg daug, todėl jie ir patys yra parengę krūvas siūlymų. Anot Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, visų pirma pataisomis reikia siekti pirkimų efektyvumo ir biurokratizmo mažinimo. O svarbiausia - pasiekti, kad kuo daugiau pirkimų būtų vykdoma remiantis ne mažiausios kainos kriterijumi, o ekonominiu naudingumu.
Daug trūkumų
Pasak V.Sutkaus, Lietuvos verslo konfederacija politikams yra pateikusi nemažai siūlymų, kaip patobulinti viešųjų pirkimų sistemą. Pakeitimais svarbiausia užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų efektyvumą ir skaidrumą, jų įvykdymą per maksimaliai trumpą terminą.
„Akivaizdu, kad dabartinis įstatymas to neužtikrina ir palieka daug erdvės procesams vilkinti, o tai dažnai tampa kliūtimi laiku panaudoti ES lėšas ir stabdo svarbių projektų vykdymą. Be to, Lietuvoje yra itin plačiai taikomas mažiausios kainos kriterijus, dažnai nulemiantis, kad nusiperkama pigiausia paslauga, o ne ta, kurios pirkėjui iš tikrųjų reikia. Dar daugiau problemų kelia mažiausią kainą pasiūliusių tiekėjų bankrotai ar nepajėgumas realiai suteikti iš jų nupirktas paslaugas“, - konstatavo V.Sutkus.
Pas mus - atvirkščiai
Pasak jo, ES šalyse 70-80 proc. viešųjų pirkimų yra atliekama remiantis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi. Mažiausios kainos kriterijumi remiamasi atitinkamai 20-30 proc. pirkimų. O Lietuvoje mažiausios kainos kriterijus dominuoja daugelyje pirkimų. 2012 metais 94,4 proc. visų atliekamų pirkimų mūsų šalyje buvo vykdomi taikant mažiausios kainos kriterijų. Ir Valstybės kontrolė yra pateikusi išvadą, kad tai toli gražu ne visada pasiteisina.
V.Sutkaus teigimu, ekonominio naudingumo kriterijus yra pranašesnis, nes jis leidžia užtikrinti visapusiškai racionalų lėšų panaudojimą: perkančioji organizacija gauna pirkimo objektą pagal geriausią kokybės ir kainos santykį, leidžia išsirinkti produktą, kuris geriausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosaugos ar socialiniu požiūriu, taip pat užtikrina ilgalaikį sutaupymo efektą, nes įsigijus geresnės kokybės objektą sumažėja išlaidos jo eksploatavimo laikotarpiu, skatinama ekonomikos plėtra ir inovacijos.
„Nėra normalu, kad didžioji dalis pirkimų, įskaitant ir sudėtingas intelektualines, kūrybines ar aukštųjų technologijų paslaugas, yra vykdomi taikant mažiausios kainos kriterijų. Pigiausia paslauga niekada nebus kokybiška ir daugeliu atvejų neatitiks pirkėjo poreikių. Be to, ši praktika skatina šešėlinę ekonomiką. Mažiausią kainą konkursuose gali pasiūlyti įmonės, turinčios mažiausias sąnaudas. Dažniausiai tai reiškia, kad jos moka atlyginimus vokeliuose ir „taupo“ nemokėdamos mokesčių. Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos turėtų numatyti reikalavimą, kad pirkime dalyvaujantys tiekėjai darbuotojams mokėtų ne mažesnį kaip vidutinį mėnesinį atlyginimą“, - sakė V.Sutkus.
Vilkina procesą
Jis palygino viešąjį pirkimą su paprastu apsipirkimu parduotuvėje. Pavyzdžiui, žmogus ateina nusipirkti vaisių. Jei bus pasiryžęs pirkti būtinai obuolius, ir dar už mažiausią kainą, tai pardavėjas jam būtinai įkiš sukirmijusius obuolius. Tačiau jei pirkėjas atsižvelgs į ekonominį naudingumą, geriau pirks ne kone nevalgomus obuolius, o gražias kriaušes, nors ir brangiau. Taip esą yra ir su viešaisiais pirkimais. Verslininkai siūlo įstatymu nustatyti, kad ne mažiau nei pusė visų pirkimų būtų vykdomi būtent atsižvelgiant į ekonominio naudingumo kriterijų.
„Viena iš didžiausių problemų, stabdančių viešųjų pirkimų procedūras ir vilkinančių jų eigą, - viešųjų pirkimų rezultatų apskundimas ir apeliacijų teikimas. Akivaizdu, kad dažnai apeliacijos teikiamos siekiant vilkinti procesus. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, pirmos instancijos teismuose skundų nagrinėjimas užtrunka vidutiniškai 120 dienų. Antros instancijos teismuose - 73 dienas. Tačiau yra atvejų, kai pirmos instancijos teisme maksimali nagrinėjimo trukmė užtruko daugiau nei trejus metus“, - dar vieną problemą įvardijo V.Sutkus.
Dingtų noras skųstis
Anot jo, siekiant užkirsti kelią sąmoningam vilkinimui, verslininkai siūlo įvesti žyminį mokestį - 5 proc. pirkimo vertės. Jį apeliantas atgautų tik laimėjęs bylą, todėl esą bus mažiau noro specialiai vilkinti viešojo pirkimo procesą ir skųsti net ir esant įsitikinus savo neteisumu. O vilkinimas sukuria daugybę problemų. Viena iš jų - įmonė negali pradėti darbų, darbuotojai arba atleidžiami, arba jiems mokama už prastovas. Be to, didelė viešųjų pirkimų dalis susijusi su ES projektais. Užsitęsus teismų maratonui neretai ES parama prarandama.
„Skaidrumui užtikrinti reikėtų mažinti konfidencialumą tiekėjų pasiūlymuose. Dabar konkursų dalyviai iš esmės visą jų pasiūlymuose pateiktą informaciją gali pažymėti kaip konfidencialią, t.y. tokią, su kuria negali susipažinti konkurentai. Tačiau akivaizdu, kad konfidencialia negali būti laikoma informacija apie tai, ar konkurso dalyvis atitinka kvalifikacijos reikalavimus - turi reikiamą apyvartos dydį, panašių projektų vykdymo patirtį, atitinkamus leidimus, sertifikatus, reikiamos specializacijos darbuotojus ir pan. Konkurso dalyviai turi turėti galimybę susipažinti su konkurentų pateiktais kvalifikaciją įrodančiais dokumentais“, - tvirtino V.Sutkus.
Lietuvos verslo konfederacijos nuomone, Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimais būtina siekti biurokratizmo mažinimo. Konfederacija pritaria siūlymui atsisakyti skelbti tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, kurios sąlygas galima iš karto numatyti kartu su pasiūlymu teikiamuose dokumentuose.
