respublika.lt

2017 gegužės 1, pirmadienis

Lietuvos istorija slepiama?nuotraukos (27)

2017 kovo mėn. 27 d. 10:45:09
Saulius Lapėnas

Beveik detektyvinė istorija apie baimes ir savigarbos stoką valstybiniame lygyje.

 

Nesenai vienas mano senas pažįstamas – Vokietijoje dirbantis žurnalistu, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva „pametė“ savo istoriją ir paklausė tiesiai šviesiai – ką ketinu padaryti, sprendžiant šią problemą. Pažadėjau patikrinti faktus ir parašyti straipsnį. Tikiuosi, ir tarp Lietuvos piliečių bus, norinčių prisidėti prie vertybių sugražinimo.

Apie viską iš eilės

Anglų liaudies išmintis byloja: „Gerbk save, jei nori, kad kiti tave gerbtų“ (Respect yourself, or no one else will respect you). Pagarba Lietuvai ir lietuviškai kultūrai, patriotinis auklėjimas prasideda nuo pagarbos mūsų istorijai. Tačiau, norint gerbti praeitį – ją būtina žinoti, tyrinėti, suprasti. Atrodo tai akivaizdžios tiesos, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių – su Lietuvos istorija Lietuvoje elgiamasi be deramos pagarbos. Netgi susidaro įspūdis, kad Lietuvos žmones (kaip ir kitų šalių gyventojus) stengiamasi atriboti nuo Lietuvos istorijos oficialios šiuolaikinės versijos „žalingos įtakos“. O gal, lietuvių istorikų darbo vaisius, kartu Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais, „netyčia“ pradangino koks nors valdžios biurokratas?

Visiems žinoma, kad populiari žmonių tarpe Adolfo Šapokos knyga „Lietuvos istorija“ buvo išleista valstybiniu lygiu Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos 1936 metais (praėjus 18 metų po Nepriklausomybės paskelbimo).

Visiems suprantama, kad Lietuvos istorija tęsėsi ir po 1936 metų. Tačiau iki 2013 metų nebuvo nei vieno pilnaverčio valstybiniu lygiu publikuoto leidinio (o sovietinės okupacijos metais išspausdintus propagandinius leidinius  -  tokiais laikyti negalime).

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Ir tik praėjus 23 metams, mes gavome galimybę „sužinoti A. Šapokos istorijos tęsinį“ iš oficialaus šaltinio.

Kai kas pasakys, kad 23 metai – ne toks jau ilgas laikotarpis.

Tačiau, jei įvertinsime tai, kad didžioji dalis šalies gyventojų okupacijos metu mokėsi iš „sovietinių“ vadovėlių;

- jei įvertinsime tai, kad per 23 metus užaugo nauja karta;

- jei įvertinsime tai, kad šiuolaikiniuose hibridiniuose karuose aktyviai naudojamas melas, provokacijos, gandai ir nuomonės apie nuomones be jokio pagrindo;

- jei įvertinsime tai, kad istorinių įvykių oficialaus istorinio vertinimo nebuvimas, sudarė sąlygas rastis visai eilei „pseudoistorinių“ knygelių, kurios dauginosi, dauginasi ir yra platinamos visame pasaulyje, juodindamos mūsų ir taip sudėtingą istorinę praeitį – tai ar galim ilgokai trukusį laikotarpį, skirtą „praėjusio istorinio laikotarpio apmąstymams“, laikyti savigarbos pasireiškimu?  A. Šapokos laikais, net be kompiuterių pagalbos, šią problemą išsprendė 5 metais greičiau.

Pagaliau, 2012 metais atrodė, kad situacija ėmė keistis į gerą pusę, 
oficialiai buvo pranešta:

„Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis rugpjūčio 30 dieną Vilniuje surengtame Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio knygos „Lietuvos istorija“ pristatyme pabrėžė būtinybę kiekvienam Lietuvos piliečiui gerai pažinti valstybės istoriją ir nebijoti atsakingo praeities vertinimo tiesos ir patriotizmo matu.

Šiandien labiau nei bet kada akivaizdu, kad valstybių gyvenimas ir sugyvenimas keičiasi. Tačiau nesikeičia valstybės istorija. Buvo laikas, kai A.Šapoka piktinosi, kad „mūsų praeitį mums teberodo svetimi“. Neabejokime, kad taip gali atsitikti ir ateity, jei nepažinsime ir nemokėsime jos rodyti patys”, - teigė A. Ažubalis.

Jis paragino nepasiklysti tarp kritinių praeities vertinimų ir būti sąžiningiems patiems su savimi. „Neužmirškime nieko, apie viską kalbėkime atvirai, aiškiai skirkime dėsningus valstybės raidos etapus ir nebijokime atsakingo praeities įvykių vertinimo“, - pabrėžė ministras.

Pasak jo, net ir keičiantis požiūriams į skirtingus istorijos elementus, pasakojimo apie Lietuvą leitmotyvas lieka tas pats: „Mūsų valstybė – ne tuščia erdvė, ne svetimų įvykių aikštė, bet visų pirma – sąmoningas istorijos subjektas. O mūsų tauta – teisėta Lietuvos valstybinės tradicijos tęsėja“.

A.Ažubalis pabrėžė Užsienio reikalų ministerijos pastangas istorinės tiesos ir atminties įamžinimą paversti nuolatiniu Lietuvos užsienio politikos prioritetu ir „kokybiškų tarptautinių santykių pamatu“.

2013-uosius ministras pavadino „galimybės metais“ – Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, pasak jo, bus ir puiki proga pristatyti šalį ir jos istoriją pasauliui.

„Istorija atspindi žmogaus dvasios visuotinę ir pamatinę veiklą, jo socialinį ir asmeninį ryšį su savo tauta, visuomene, todėl yra jo savivokos pagrindas. Mūsų parašytos istorijos tikslas kaip tik ir yra pasakoti tiems, kas ją skaitys, kas jie yra ir kam priklauso. Stengėmės nenukrypti nuo vertybių sistemos, pagal kurią gyvenantys jaučiasi atsakingi už praeitį, gyvą dabartyje“, - teigė knygos autorius ir redaktorius Alfonsas Eidintas.

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu parašytoje knygoje „Lietuvos istorija“ glaustai pristatoma Lietuvos politinė raida nuo valstybės susikūrimo iki visaverčio šalies įsijungimo į transatlantinę bendruomenę 2004 metais.

„Tūkstantmetė tradicija. Žmonių pasiekimai ir tragedijos. Apdainuota kalba, kultūra. Įgimtas laisvės, pagarbos, idealizmo, nepasidavimo instinktas. Tai – Lietuvos indėlis į Europos paveldą ir ateitį. Tai – įkvepiantis pavyzdys pasauliui. O labiausiai viliuosi, kad tai bus pavyzdys mums – Lietuvos piliečiams. Juk Lietuvos istorija tęsiasi, o kaip ji tęsis, priklausys nuo mūsų pačių“, - kalbėjo A. Ažubalis.

„Lietuvos istorija“ bus dovanojama šalies viešosioms bibliotekoms, Lietuvos atstovybėms, užsienio lietuvių bendruomenėms, taip pat verčiama į šešias kalbas ir pirmininkavimo ES Tarybai proga platinama užsienyje.“ (VALSTYBĖS ISTORIJĄ PRIVALOME PAŽINTI SAVARANKIŠKAI, O APIE PRAEITĮ KALBĖTI ATSAKINGAI, SAKO UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS - 2012.08.30)


Prisipažįstu, kad specialiai pacitavau beveik visą Užsienio reikalų ministerijos pranešimą, nes galiu pasirašyti po kiekvienu jo žodžiu (kaip tikiuosi ir bet kuris normalus Lietuvos pilietis). Be to, šis tekstas leidžia suvokti, kokią didelę reikšmę teikė šiam įvykiui tuometinė Lietuvos valdžia.

Kaip pilietis ir mokesčių mokėtojas, už kurio pinigus visa tai buvo įgyvendinta – jaučiau pasitenkinimą ir pasididžiavimą, kad tapau istorinės reikšmės  įvykio liudininku nepriklausomos Lietuvos kultūros gyvenime. Ar gali būti kas nors vertingesnio būsimoms kartoms, kultūros išsaugojimui, nei tikri mūsų istorijos faktai,  aprašyti įvykių liudininkų ir jų dalyvių?

Ir tuo didesnis apmaudas laukė vėliau...

Paslaptinga istorija su Lietuvos istorija

2013 spalio mėn. 31 dieną, praėjus metams po knygos pristatymo Užsienio reikalų ministerijoje, aš gavau galimybę susipažinti su mūsų istorikų darbu. Būtent šią dieną oficialiame portale, skirtame Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, buvo publikuotas pranešimas Knyga „Lietuvos istorija“ – ir šešiomis užsienio kalbomis“.

Aš ne profesionalus istorikas, todėl nesiimu vertinti apie istorinių faktų pateikimo ir traktavimo kokybės. Mane visada daugiau domina sausi faktai ir datos, nes demokratinėje visuomenėje, formuoti nuomonę ir vertinti pateiktus faktus – paties skaitytojo pareiga ir privilegija.

Todėl aprašysiu savo potyrius, kaip paprastas vartotojas.

Bendras įspūdis geras ir knyga tikrai verta to, kad būtų šalia 1936 metais išleisto valstybinio leidinio  (A. Šapokos „Lietuvos istorija“) kiekvieno Lietuvos patrioto namuose. Vienintelis elektroninės versijos trūkumas – nėra sužymėjimo pagal turinį , kas gerokai palengvintų būtinos informacijos paiešką. Tačiau ir tai įmanoma pačiam pasidaryti.

Turiu nemažai draugų ir pažįstamų už Lietuvos ribų, todėl tekste ypač nudžiugino frazė:

„Knyga „Lietuvos istorija“ [..] pirmininkavimo proga buvo išleista šešiomis užsienio kalbomis: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, rusų ir lenkų. Knyga bus užsienio diplomatams, politikams, valstybių tarnautojams ir visiems besidominantiems bus naujas ir vertingas šaltinis susipažinti su politine Lietuvos istorija nuo valstybės sukūrimo iki šalies įsijungimo į transatlantines struktūras 2004 metais.“

Tačiau džiūgavau per anksti, nes šio pranešimo puslapyje neradau nuorodos į vertimą anglų kalbą.

Pasitikrindamas atsidariau  portalo puslapį anglų kalba. Ir vėl, pranešime siūloma susipažinti su e-knygos versija, tačiau nuorodos tik į kitas kalbas. Gal portalo kūrėjai numatė “Brexit”, ar suabejojo poreikiu skaityti Lietuvos istoriją angliškai? Bet kuriuo atveju nuorodos į knygos versiją anglų kalba, tenai nėra iki šiol.

Prie išvadų dėl anglų kalbos versijos dar sugrįšime, o dabar pereisiu prie problemos esmės.


Kaip man žinoma iš vokiečių naujienų agentūros Deutsche Welle, Vokietijoje nėra vieningo istorijos vadovėlio ir kiekvienas mokytojas gali pats pasirinkti tinkamą temai literatūrą.  Pas juos didelė autoritetinga šalis ir sudėtinga istorija – jie gali sau tai leisti.

Apmaudu, bet kai kuriuose vokiškuose vadovėliuose informacija apie TSRS suirimą telpa į du puslapius, kuriuose daugiausia vietos skirta M. Gorbačiovo portretui ir jo teigiamos veiklos pristatymui. Be viso to, pagal pranešimus, Vokietijoje iki šiol tęsiasi  „gorbimanija“ – leidžiami jo knygų vertimai į vokiečių kalbą, jam pastatė paminklą, muziejuje saugo jo asmeninius daiktus, jam reguliariai teikiami įvairūs apdovanojimai „už indėlį, žadinant Centrinės ir Rytų Europos tautas“, „ už savitarpio supratimo ir susitaikymo skatinimą“ ir organizuojami susitikimai vyriausybiniame lygyje.

Nieko keisto – pas juos šio politiko įvaizdis gerokai skiriasi nuo mūsų. Tačiau verta pastebėti, kad buvusio TSRS prezidento kūriniuose apie įvykius Lietuvoje 1990-1991 metais pateikiamas atviras melas, kuris vertimuose tiražuojamas po visą pasaulį.

Būtent todėl, laikiau savo pilietine pareiga informuoti savo draugus ir pažįstamus Vokietijoje apie galimybę perskaityti tiesą apie buvusius įvykius Lietuvoje ir išsiunčiau Lietuvos istorijos nuorodas  vokiečių kalba.

Jei jau knyga skirta „užsienio diplomatams, politikams, valstybių tarnautojams ir visiems besidominantiems“, tai kuo blogesni paprasti vokiečių žurnalistai?

Ne taip senai Vokietijoje suaktyvėjo dėmesys Lietuvai, ryšium su unikaliu šiai šaliai įvykiu - siųsti vokiečių piliečius ginti mūsų šalį. Ir kai į mane kreipėsi vokiečių kolega parekomenduoti šaltinius, kur galėtų rasti Lietuvos oficialią informaciją apie mūsų šalies istorinius faktus jo gimta kalba, aš pasidalinau jau anksčiau minėta  nuoroda, skirta Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.

Galit įsivaizduoti, kaip buvau nemaloniai nustebintas, kai gavau atsakymą, kad puslapis yra, bet nėra galimybės knygos atsisiųsti vokiečių kalba.

Dingo Lietuvos istorija?

Kaip pasirodė, reikalai dar blogesni. Patikrinau visas nuorodas (ir kitomis kalbomis šiame  portale), tačiau neradau e-knygos varianto net ir lietuvių kalba. Visi mano bandymai baigėsi informacijos pasirodymu, kad  HYPERLINK "http://www.ebooksbylanguage.com/lt/knyga/lietuvos-istorija/" portalas neveikia.

Elektroninės versijos „Lietuvos istorija“ knygos apimtis apie 15 megabaitų, tai tikrai ne itin daug, net pristatant ją šešiomis kalbomis (viso ne daugiau 100 MB). Tai kodėl šio vertingo leidinio saugojimui neatsirado vietos oficialiame lietuviškame portale?

Kas atsakingas už tai, kad Lietuvos visuomenė ir kitų šalių piliečiai neteko galimybės sužinoti Lietuvos istoriją iš „pirmų rankų“?

Jei buvo perkelta į kitus vyriausybinius portalus, tai kodėl apie tai neinformuojama?

Ieškant „Geschichte Litauens“ (taip vokiškai skamba „Lietuvos istorija“).

Paieška internete nedaug tepadėjo. Tačiau atsirado daugiau aiškumo dėl versijos anglų kalba.

Donatas Januta 2015 metais savo straipsnyje su optimistine antrašte "Išgelbėta „Lietuvos istorija“ pranešė apie šios, 2013 metais išleistos, knygos itin blogą kokybės vertimą į anglų kalbą (štai kodėl ją „pamiršo“ patalpinti oficialiame portale!): „Anglų kalbos žodžiai, gramatika ir sintaksė vietomis buvo lyg ant juoko, lyg beraščio, bet URM paskubomis išsiuntinėjo knygą Lietuvos ambasadoms ir konsulatams platinimui po visą pasaulį.“ (2015-08-13 - http://www.voruta.lt/isgelbeta-lietuvos-istorija/)

Kartu autorius skuba mus nudžiuginti, kad klaidos ištaisytos ir davė nuorodą į „antrą“ leidinio redakciją. „Internete naująją laidą galima rasti: http://urm.lt/uploads/default/documents/Travel_Residence/history_of_lithuania_new.pdf “. Straipsnio autorius tai pat užsimena, kad „Kol kas nėra žinių, ar ši, pataisyta, angliškoji laida bus leidžiama lietuvių ir kitomis kalbomis.“

Pripažinkim, ganėtinai keista, kad tokiuose svarbiuose dalykuose, pakartotinai redaguojant ir išleidžiant tokios svarbios mūsų tautai knygą (sukurtos už mokesčių mokėtojų pinigus) tenka sužinoti ne iš oficialių pranešimų. Tačiau problema nesibaigia tik dėl anglų kalbos, nes Donatas Januta aktyviai kritikuoja pirmojo leidinio turinį: „klaidingi faktai, spėliojimai, pasigyrimai ir smulkmenos“. Nesiimsiu vertinti, kiek ši kritika pagrįsta istorine tiesa, tačiau gerokai svarbiau, kad po ištaisymo „atsitiktinai“ nebūtų prirašyta to, kuo Lietuvą pastoviai kaltina Gorbačiovo-Putino propaganda.

Be to, didelį nerimą kelia faktai į kuriuos atkreipia dėmesį D.Januta:

„Kai knygos trūkumai mandagiai ir dalykiškai buvo iškelti, URM atsiliepė, kad neverta rūpintis „dėl vieno kito netikslumo“. Vienu metu Lietuvos valdininkija net pliaukštelėjo botagu išeivijai, kad ne jai „cenzūruoti“ Lietuvos istorikus. Lyg noras atitaisyti neginčijamas klaidas  būtų cenzūra. Bet pagaliau ir URM negalėjo nusisukti nuo fakto, kad knygos klaidos ir trūkumai prašoko „vieną kitą“ netikslumą.

Ir tie trūkumai, ir klaidos buvo ypač žalingos, nes čia ne paprasta Lietuvos istorija, o oficiali, platinama po pasaulį Lietuvos Respublikos  oficialiai  palaiminta.  Lietuvos valdžioje ir akademiniuose sluoksniuose neatsirado norinčių ją kritikuoti ar iš viso kalbėti apie apgailėtiną tarptautinį pasirodymą.

Vėliau man Lietuvoje teko kalbėtis su žmogumi, kuris dalyvavo artimųjų kolegų diskusijoje – ar spausdinti kritikuojančią recenziją, ar ne. Buvo nutarta nespausdinti, nes kritikuoti  šių autorių darbą, kurių užnugaryje stovi dar ir Lietuvos ministerija, būtų didelė rizika recenzijos autoriui. Todėl iš baimės pakenkti savo karjerai universitete, institute ar valdiškoje tarnyboje bei pakenkti šeimos finansams, knygos Lietuvoje niekas viešai nekritikavo.  Reiškia kad kritikuoti akademinį elitą Lietuvoje yra suprantama kaip didelė asmeninė rizika. Šios knygos vieninteliai kritiški žodžiai Lietuvos spaudoje pasirodė tiktai slapyvardžiu.

Bet kai kurie JAV lietuviai, nežinodami, ar iš tos knygos juoktis, ar verkti, neliko pasyvūs ir ėmėsi gelbėti Lietuvos istoriją. Klibino ambasadų ir konsulatų duris, kreipėsi į Lietuvos valdininkus ir įtakingus žmones raštu ir žodžiu. Iš pradžių prašė, paskui, kad ir mandagiai, bet jau reikalavo tą knygą išimti iš apyvartos, paruošti naują, pataisytą, laidą. Prie tokių pastangų daug prisidėjo Elona Vaišnienė,  Algimantas Gureckas, Arvydas Barzdukas, Danelė Vidutienė ir a.a. Dalia Lukienė, kurie, tarp kitų žingsnių, JAV Lietuvių Bendruomenės vardu sudarė delegaciją pas Lietuvos ambasadorių Washingtone.“

Tai kaip čia gaunasi, kad dėl „baimės kritikuoti ir pakenkti savo karjerai“ ir dėl visuomenės protestų Vašingtone, „Lietuvos istorija“ buvo išimta iš naudojimo, užmiršta ar „pakištą po staltiese“?

Išgelbėta ir palaidota „Lietuvos istorija“?

Nuo pagerinto angliško vertimo pasirodymo praėjo du metai. Ir iš tiesų iš  Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos portalo iki šiol įmanoma atsisiųsti knygą anglų kalba „The History of Lithuania“ (2015, Vilnius, 327 psl.) Tiesa, reikia pasistengti ją surandant, nes ji niekur jokiuose portalo puslapiuose ji neafišuojama, nereklamuojama ir nepateikiama, kaip knyga. Tarsi jos nėra.

Bet ir kitomis kalbomis – lietuvių, vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų, rusų – kaip nebuvo, taip ir nėra!

Pavyzdžiui, prancūzams URM portale duodami bent kažkokie mūsų istorijos įvykių aprašymai (bet knygos prancūzų kalba nėra iki šiol).

Tačiau vokiečius, matyt nusprendė „nuskriausti“ iš esmės – URM-o tinklalapyje visiškai nėra vokiečių kalbos!!! (gal kūrėjai laukia vokiečių „Brexit“, o gal mano, kad civilizuotame pasaulyje ši kalba nebe egzistuoja?)

Nežinau, kaip Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija išsiverčia be šio portalo svečiams iš Vokietijos.  Yra rusų, lenkų, prancūzų, anglų ir lietuvių, o vokiečių – ne.


Kreipimasis

Ponai istorikai, leidėjai, tarnautojai ir visi nuo ko priklauso knygos „Lietuvos istorija“ patalpinimas internete visomis kalbomis, baikit šį balaganą! Jei jau dėl kažko nesutariate, tai duokite alternatyvius vertinimus, nurodydami autorius. Tegu bent kažkas naudingo lieka mūsų ateinančioms kartoms.

O kol Jūs žaidžiate užkulisinius žaidimus ir sprendžiate kurioje vietoje turėtų būti kablelis, Nepriklausomos Lietuvos priešai su džiugesiu naudojasi tuo, kad iki šiol nėra oficialios ir tikslios informacijos. Pavyzdžiui, šiais metais kovo 3 d. portalas rubaltic.ru išsigalvojo mūsų istoriją  ir tiražuoja kartu su melagingu ir anti-lietuvišku isterišku straipsnio pavadinimu „Rūta Vanagaitė: „Lietuva valstybiniu lygiu dalyvavo holokauste“ („Рута Ванагайте: «Литва на государственном уровне участвовала в холокосте»“.)

Iki kokio marazmo prieita? Nenustebsiu, jei mus pradės kaltinti tuo, kad „Okupuota Lietuva valstybiniu lygiu kariavo hitlerinėje koalicijoje“  (tiems kas nežino istorijos – Lietuvos Respublika niekada nekariavo  vokiečių nacių nusikaltėlių pusėje).

Atvirkščiai, nepriklausoma Lietuvos Respublika pirmoji Europoje, gerokai iki Niurnbergo tribunolo (1945 m.), nuo 1934 metų VALSTYBINIU LYGIU oficialiai kovojo su vokiečių nacių nusikaltėliais, tame tarpe ir už išpuolius prieš lietuvių žydus  – areštavo, teisė ir sodino į kalėjimą (805 nacių organizacijų nariai buvo įtariami nusikalstama veikla, 126 asmenys patraukti teisminėn atsakomybėn, o 1934 m. liepos 13 dieną nacių organizacijos Lietuvoje uždraustos. 1935 m. kovo 26 d. – nuteisti 76 hitlerininkai, keturi nuteisti mirties bausme). ("The History of Lithuania“ – 2015, 214 psl.; A.ŠAPОKА - LIETUVOS ISTORIJA – 1936, 632-633 psl. )

 „Susikūrusios dvi vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, ruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių susirinkimus, puldinėjo žydus.“– „Lietuvos istorija“ 2013 , 179 psl.

„They terrorized Lithuanian meetings and attacked Jews.“ – "The History of Lithuania“ – 2015, 214 psl.)

 „Bylos metu surinktoji medžiaga aiškiai parodė visus vokietininkų išdavikiškus darbus ir jų iš Vokietijos gaunamą paramą. Apie tai buvo plačiai rašoma viso pasaulio spaudoje, nes bylos metu į Kauną buvo privažiavę daugybė užsienio žurnalistų.

Tuo tarpu vokiečių spauda visą laiką šaukė apie tariamus jų tautiečių persekiojimus. Po bylos santykiai su Vokietija dar labiau paaštrėjo. Norėdama suspausti Lietuvą ekonomiškai, Vokietija visiškai liovėsi pirkusi Lietuvos gaminius ir net ėmė daryti kliūčių Lietuvos prekių tranzitui per Vokietiją. Tačiau nė šitos priemonės negalėjo priversti Lietuvos atsisakyti nuo savo teisių.“ (A.ŠAPОKА - LIETUVOS ISTORIJA – 1936, 633 psl. )

Ir visai tikėtina, kad jei tuo metu Europos politikai vietoje bailaus pritarimo Miuncheno sutarčiai su Hitleriu 1938 m., būtų palaikę mūsų valstybės kovą, tai istorija galėjo pasukti kita kryptimi, ir jokio holokausto Lietuvoje nebūtų buvę...

Suprantama aš žinau, kad istorija neturi tariamosios nuosakos, tačiau tai nereiškia, kad kažkam galima nekreipti dėmesio į REALIUS MŪSŲ ISTORINIUS FAKTUS. Tik štai pasiremti oficialiais šaltiniais ginčuose su prorusiškais propagandistais gali būti sudėtinga, juk lietuviškas leidinys, kaip ir knygos „Lietuvos istorija“ vertimas į rusų kalbą paslaptingai dingo ministerijos gelmėse...

Ir mes tylim? O ką, nuo inkvizicijos laikų, reiškia tylėjimas? Atspėjote, tylėjimas – tylus sutikimas...


Pabaigai.


Sekančiais metais Atkurtai Lietuvos valstybei sukaks 100 metų. Ar tai bus biurokratinis jubiliejus su formaliomis sveikinimo kalbomis ir brangiai kainuojančiais fejerverkais („biudžeto pinigai –vėjams“), kurie pasimirš jau sekančią dieną ir nieko neliks ateinančioms kartoms, ar įvyks tikra mūsų valstybės piliečių šventė?

Viskas priklauso nuo to ar parodysim pagarbą savo valstybės istorijai ir sugebėsim parašyti tai, ko nespėjo A. Šapoka tolimais 1936 metais – parašyti naujausiųjų laikų Nepriklausomos Lietuvos Respublikos istoriją

O gal dar lauksim 23 metus?

P.S.:
Tarp kitko mūsų būsimo jubiliejaus oficialiame  portale, kuris aktyviai reklamuoja URM, puslapiai tik lietuvių ir anglų kalba. (http://www.lietuva.lt/100/lt)

Istorija kartojasi?

Nejaugi į Lietuvos valstybės 100-čio jubiliejų nekviesim ir „už borto“ paliksim vokiečius, prancūzus ir kitus, mums tarsi „nereikalingų“ tautų atstovus?

Visą straipsnį taip pag galite rasti čia.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (27)

  • Saulius LAPĖNAS 2017 balandžio mėn. 10 d. 01:04:42

    Visiems, kas nori atsisiųsti LIETUVOS ISTORIJA lietuvių, rusų,
    vokiečių ir anglų kalbomis - nuorodas ras mano portalo slapenas.lt
    straipsnyje: "Rezultatai po straipsnio „LIETUVOS ISTORIJA SLEPIAMA?“.
    – IMKITE, SKAITYKITE IR DISKUTUOKITE"

  • LT 2017 balandžio mėn. 01 d. 13:19:08

    Ačiū už aktualų straipsnį.

  • ka 2017 kovo mėn. 29 d. 22:08:25

    bet kam sauliutei reikejo apsisikti

  • Gal kas žino? 2017 kovo mėn. 29 d. 19:25:58

    Kiek kainavo 2013 metais parengta ir šešiomis kalbomis publikuota
    Lietuvos istorija?

  • Paprastas pastebejimas 2017 kovo mėn. 29 d. 11:29:31

    Ir is kur tas zodis "atkurtai"?. Lietuvos valstybe buvo sukurta 1918
    m.vasario 16d. Teisingiau ir nemeluojant turetu buti rasoma - Lietuvos
    valstybes sukurimo simtmecio jubiliejus. LDK tai ne dabarti ne Lietuva o
    teritorija uzimanti dabartines Baltarusijos, Ukrainos,Lenkijos ir Lietuvos
    be Zemaitijos zemes.

  • neivykusiai 2017 kovo mėn. 28 d. 22:28:12

    valstybej neivyko ir pilietis.Tad kam tos istorijos pasakecios ir
    padavimai.Edesi,musesi,grobe,slepe,bego,issiveze,issivaike ir issilakste
    kaip ZYDO bitess.....K,numire ir skaitytojai....aput

  • Pastebėjimas 2017 kovo mėn. 28 d. 17:43:59

    Ar kas pareikalaus atsakomybės iš kaltų asmenų už iššvaistytas
    lėšas?

  • ir 2017 kovo mėn. 28 d. 17:23:11

    mes greit išnyksim ........2017 priimti istatymo pakeitimai 2 metų
    laikotarpiu neprižiūrimus kapus perleist kitiems asmenims
    ......emigruosim, kapus naikinsim , na ir istorinius protėvius užmiršim

  • To a 2017 kovo mėn. 28 d. 11:41:44

    Apie tai ir straipsnis, kad "Kaip pasirodė, reikalai dar blogesni.
    Patikrinau visas nuorodas (ir kitomis kalbomis šiame portale), tačiau
    neradau e-knygos varianto net ir lietuvių kalba. Visi mano bandymai
    baigėsi informacijos pasirodymu, kad portalas neveikia." :-(

  • a 2017 kovo mėn. 28 d. 08:05:18

    O tai kur galu gale rasti ta "Lietuvos istorija" lietuviu kalba?

  • To Vytautas Lietuvis 2017 kovo mėn. 27 d. 23:13:01

    Na koks tamsta lietuvis? Žydiškesnės nuomonės ir būt negali, tai ir
    reikėjo pasirašyt - Lietuvos Žydas ar pan., o jūsų komentaras
    šmeižia visą lietuvių tautą dėl atskirų degradų, negražu taip
    elgtis. Prie visos pagarbos žydų tautai, bet jūs ją pats
    diskredituojat.

  • Taip, 2017 kovo mėn. 27 d. 23:00:49

    manau tik biurokratinis jubiliejus ir bus: ponai susirinks kokiam operos
    teatre, pažiūrės koncertą, paskui padės vainikus, išklausys mišių
    Katedroj, paskui užsidarę pabaliavos..., o plebėjai gal kokį koncertą
    Katedros aikštėj... O pinigus įsisavins.

  • jhr 2017 kovo mėn. 27 d. 22:45:53

    Ačiū už aktualų straipsnį.

  • dk 2017 kovo mėn. 27 d. 21:46:46

    Senai nebesidomiu Lietuvos istorija, nes matydamas, kas vyksta pasaulyje
    šiomis dienomis ir kaip meluoja Lietuvos žiniasklaida ir įvairūs
    ažubaliai, suprantu, kad šiame straipsnyje aprašyta knyga „Lietuvos
    istorija“, dar vienas falsifikatas smegenims plauti.

  • Metraštis 2017 kovo mėn. 27 d. 20:35:07

    Jeigu nebūtų 1945 -1990 sovietinio laikotarpio, ar šiandien Vilnius
    būtų toks lietuviškas kaip šiandien? Ar Vilniaus miestas ir Vilniaus
    rajonas labai sulietuvėjo per pastaruosius 27 metus? Taip, atsirado
    lietuviškų oligarchų.

  • Pasididžiavimas 2017 kovo mėn. 27 d. 20:26:02

    Mes, lietuviai, turime didžiuotis, kad turėjome sąjungininkus rusus,
    vokiečius, lenkus ar prūsus. Kad kartais buvome vienoje valstybėje su
    jais. Tai, kad anie tarpusavy konfliktavo, lėmė, kad lietuvių tauta
    išliko lietuviškai kalbanti. Kai mus nutautinti siekė rusai, mus gynė
    lenkai bei prūsai(spausdino knygas), kai slėgė lenkinimas, mus užstojo
    rusai. Va taip, ponai prisiekusieji tarėjai.

  • Mix 2017 kovo mėn. 27 d. 18:55:17

    Atskleistas dar vienas eilinis gėdingas faktas. Labai gėdingas! Tačiau
    tam būreliui vadinamų istorikų tikrai ne gėda. Sumanė vyrai,
    pasitaikius progai, papildyti savo biudžetus. Pamenu A.Bumblauskas jau
    viename projekte, lygtai tūkstantmečio proga, taip pat gėdingai
    pasirodė, nes faktiškai nurodyti darbai nebuvo atlikti. Tai turint
    praktikos kodėl nepasinaudojus dar, atsakyti už broką tai nereikia.

  • to jonas 2017 kovo mėn. 27 d. 17:59:26

    SUTINKU.

  • taigi 2017 kovo mėn. 27 d. 16:36:54

    Impotencija. Valstybiniu lygiu. Totaliu. Gal geriau - nacionaliniu.
    Analogija į debesis įstaigų ir, pvz., kad ir stadioną.

  • valdas 2017 kovo mėn. 27 d. 16:24:56

    Niekas nepasakys kur tiesa,bet tiesa-tai gyvenimas- faktai,tai istorija,na
    kaip tu nuslepsi ,isbrauksi is istorijos uzslaptintuosius 75 metams,na
    niekaip,na kaip tu nuslepsi musmire ar ozi,jei jie buvo...

  • Sene 2017 kovo mėn. 27 d. 15:58:03

    Po Sapokos seka Landsbergis, o sitas asmuo, tai tik "rusai puola" ir taip
    jau 27 metai.

  • 2 Jonas 2017 kovo mėn. 27 d. 13:04:56

    Gerbiamas, apie kokį "didingą mūsų tautos praeitį" kalbi?
    Jei būtų tokia, tai nebūtų nuslepiama! Matyt, yra kas slėpti.
    Dėl gėdos? Iš baimės?
    Su pagarba, Anonimus.

  • Jonas 2017 kovo mėn. 27 d. 12:38:29

    Istorija sėkmingai klastojama,vieni faktai specialiai nutylimi,o kiti
    specialiai iškeliami į viršų pabrėžiant jų "svarbumą" ir tai daro
    pirmiausiai A.Bumbliauskas ir eilė kitų parsidavėlių visokių
    straipsnių ir istorinių laidų kūrimu.Žinomas,tačiau neviešinamas
    faktas,kad Vokietija specialiai neleidžia neleidžia publikuoti daug
    istorinių faktų apie LDK, Lenkija,net Baltarusija stipriai iškraipo
    faktus savo naudai,iš Rusijos teisybės taip pat nesulauksi.Didžiulis
    praradimas,kad Lietuvos tautos istorijos metraščius rašė
    svetimi,priešai.O dabar tildomi tie,kurie gali pateikti teisingus faktus
    apie didingą mūsų tautos praeitį,tačiau kažkas labai suinteresuotas
    to neleisti daryti.

  • Vytautas Lietuvis 2017 kovo mėn. 27 d. 12:07:45

    Pries kiek laiko Lietuva svente 1000- meti.
    T.y. kai pirma karta pamineti lietuviai, kaip (net geda pasidare)
    -zmogzudziai. Apie tai ne zodzio istoriku veikale. Juk tas ivaizdis,
    pasirodo , igimtas. Taigi, zydu zudimas buvo isties liaudinis , jei ne
    valstybinis. Sunaikinta vos ne 100% bendruomenes. Siandien net su izulumu
    bandoma lyginti zydu tragedija su lietuviu tremimu (berods apie 10 -15%) .
    Tikrai geda su gedinga istorija. Verciau patyleti.

  • tokia tiesa 2017 kovo mėn. 27 d. 11:48:03

    ... kažkodėl Lietuvoj stengiamasi sunaikinti kai kuriuos istorijos
    laikotarpius- tik nežinia ar sąmoningai, bet tada dar kaip kitaip
    galėtų būti...istorija- tai kaip žmogaus gyvenimas- sako gyveni ir
    mokaisi...o kada nėra istorijos, tai paprastai, nėra iš ko mokytis ir
    istorija- kokia ji bebūtų, kartojama iš naujo...

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEPATEKO: vyrų rankinio Čempionų lygos ketvirtfinalio atsakomosiose rungtynėse sekmadienį „HB Montpellier“ klubas, kuriam atstovauja Jonas Truchanovičius, namuose 25:30 pralaimėjo Vespremo „Telekom“ komandai ir nepateko į pusfinalį.
  • ČEMPIONATAS: Lenkijos krepšinio čempionato paskutiniojo - 32-ojo - turo rungtynėse sekmadienį Dombrova Gurničos MKS komanda, kuriai atstovauja Laimonas Chatkevičius, išvykoje 85:76 nugalėjo Kutno „Polfarmex“ ekipą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar važiuojate apsipirkti į Lenkiją?

balsuoti rezultatai

Ar esate ėmę greitąjį kreditą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1    +3 C

   -1   +2 C

 

   +1   +2 C

   +4   +8 C

  +7  +10 C

 

   +5  +11 C

    2-7 m/s

     1-6 m/s

 

      1-6 m/s

USD - 1.0930 PLN - 4.2224
RUB - 62.1061 CHF - 1.0831
GBP - 0.8447 NOK - 9.3243
reklama
pirtis