respublika.lt

Landsbergio dievų miško klysttakiai

(0)
Publikuota: 2017 birželio 19 07:50:51, Ferdinandas KAUZONAS, „Respublikos“ apžvalgininkas
×
nuotr. 1 nuotr.
Landsbergio dievų miško klysttakiai

Mano labai mylimas rusų poetas Sergejus Jeseninas 1924-aisiais, gal Lenino mirties paveiktas, gal vienu kitu stikleliu padauginęs, eilėraštyje „Nueinanti Rusija“ prisipažino, kad jam kilo noras pasiraitojus kelnes bėgti paskui komjaunimą. Prisipažinsiu, man irgi neseniai kilo noras pasiraitoti kelnes ir bėgti, bet ne komjaunimui įkandin, o paskui Ramūną Karbauskį, kai jis, eidamas į valdžią, mūsų valstybės prioritetų prioritetu paskelbė kultūrą.

 

Tai dar, ačiū Dievui, prioritetų rikiuotės priešaky staiga atsidūręs alkoholis ar rūkymas balkonuose kultūrą stumtelėjo ten, kur ji jau mažne keliasdešimt metų trynėsi. Nes jeigu viskas, ką šiandien drįstame vadinti kultūra, atsidurtų prioritetų priešaky, oi... Nuo kultūros katastrofos nei NATO, nei ES, nei papildomi procentai valstybės gynybai neišgelbėtų...

Koks velnias mane nešė į tą „Titaniką“?

Ir dar tomis dienomis, kai šios dailės galerijos erdvėse diplominius darbus gynėsi mokslus baigę studentai. Iš vienos erdvės po studento skulptoriaus darbo gynimo šnekučiuodamiesi ir diskutuodami neskubėdami ėjo įvairaus amžiaus žmonės. Kai išėjo paskutinieji, atsargiai įsliūkinau aš ir...

Prieš mane kabėjo užuolaida, kokią paprastai užskleidžiame įsiropštę į vonią. Kad niekas nuogo ar nuogos nepamatytų. Tačiau už jos nieko nebuvo. Tik siena. Nuogas vyras buvo šiapus. Ant užuolaidos - puikiai atspausta spalvota jo fotografija. Tik vyras be galvos. Ir be kojų. Ir be priekio. Tik nugara. Nuo pečių žemyn. Iki pakinklių. Pagrindinė vyriška grožybė paslėpta už vyriškos terbelės, taisyklingai kabančios tarpkojy. Vyriškis pasilenkęs, tarsi norėtų, kad „skulptūrą“ regintysis jaustų jo užpakalio artumą ir grožį! Ir dar abiejų rankų pirštais skečia savo užpakalį, tarsi atverdamas tau duris ir kviesdamas: „Prašom, prašom - esate laukiamas...“

Bet kuo čia dėtas Landsbergis?

Prieš keletą metų paskambino skaitytoja. Prisipažino turinti man dovaną - labai įdomaus laiško faksimilę. Susitikome. Laiškas iš tiesų suintrigavo. Jį savo vaikystės draugui Lietuvoje 1963 metais iš JAV parašė „Fluxus“ sąjūdžio pasaulyje pirmtakas lietuvis Jurgis Mačiūnas. Imu skaityti ir akimis netikiu (tekstas neredaguotas):

„Sveikas, Vytai!

Labai nudžiuges būvau, gaves iš taves laišką. Man malonu atrasti senus draugus ir be to mane labai domina užmegsti artimesnius ryšius su kultūriniais ir politiniais veikėjais Lietuvos ir Sovietu sajungoj. Mano interesas tokiam bendradarbiavimui yra motyvuojamas naujiausio meno ryšiu su komunistiniais principais, kuriuos Fluxus megina išryškinti. Toks menas yra:

1. Konkretus ir realistinis, kadangi jis nėra linkes į dirbtinumą  ar iliuzionismą ar intelektualizmą ar abstrakciją nei kompozicijos staže, nei formoj, perdavimo staže.

2. Liaudies menas -  kadangi jis nera skirtas tik specialistam, kritikam, menininkam ir kitiem intelektualam. Toki mena gali kurti, suprasti ir perduoti visi - su mokslu ir be mokslo. Jis yra skirtas visiem.

3. Socialinis - kadangi toks menas galutinai eliminuotu menininku profesija ir paskirtu (buvusiem menininkam) socialiniai daugiau produktyvu darbą. /.../“

Kodėl anksčiau nepublikavau tokio laiško? O todėl, kad skaitytoja, jį dovanodama, vis dairydamasi, ar niekas negirdi, man prišnekėjo aibę nesąmonių. Esą vienas tų, kurie „Fluxus“ marazmų sėklai pureno dirvą Lietuvoje, buvęs Vytautas Landsbergis - tas pats Vytas, kuriam Mačiūnas ir atsiuntęs šį laišką.

Ir tik „Titanike“, prie „skulptūros“, gavęs emocinį antausį, staiga prisiminiau šį laišką, o ypač skaitytojos kliedesius. Panardęs po interneto jūras kai ką aptikau... 2007-ųjų ruduo. Berlynas. Tarptautinė konferencija FLUXUS EAST. Sakydamas prakalbą joje, jau pačioje jos pradžioje profesorius Landsbergis prisipažįsta, kad „Fluxus“ judėjime jis dalyvavo jau tada, kai jo šalis Lietuva „buvo tarp pavergtųjų tautų“, ir pasidalino su konferencijos dalyviais savo „ideologinio pobūdžio pamąstymais“. Su kai kuriais jų siūlau susipažinti:

„Jis (J.Mačiūnas - F.K.) atsiuntė man paaiškinimą, kad „Fluxus“ yra socialinis ir galbūt labiausiai socialistinis menas. Tai jis grindė teiginiu, kad „Fluxus“ yra skirtas visiems. Jis rašė, kad niekam nereikia mokytis ar mokyti „Fluxus“ - eikite ir darykite! Eik ir būk! Jūs žinote, Kas tai kadaise pasakė Adomui. Taigi kiekvienas „Fluxus“ judėjime gali pasijusti Visagaliu Dievu, atrasdamas sieloje savo kūrybinį pradą žaisti ir įgaliojimą veikti.“

„Taigi ne branduolinis ginklas ar nuodai, o „Fluxus“ ir nesuskaičiuojama daugybė nacionalinių Fluxus galėtų tapti išsigelbėjimu nuo tarptautinių katastrofų. Tai svarbiausias vaistas - ir ne tik socialinis. „Fluxus“, kaip kontrrevoliucinė minties revoliucija! Štai tema Jungtinėms Tautoms, jeigu ši organizacija dar pasiryžusi išsaugoti žmoniją.“ /„Literatūra ir menas“, 2011 11 07/

Ar galėtumėte patikėti, kad tokius žodžius ištarė Vytautas Landsbergis? Tas pats, kuriam daug kas mūsų meldėmės? Tas pats, kuris meldėsi Čiurlioniui, o dabar aukščiau už jį kelia „Fluxus“ gimdytoją Mačiūną?.. Jeigu jums pastarasis klausimėlis kyla, jūs profesorių supainiojote su Artūru Zuoku, kuris už Mačiūno „kultūrinį palikimą“ sumokėjo, rodos, 13 milijonų litų! O patį Mačiūną lygindamas su Čiurlioniu, 2011-ųjų vasarį „Respublikai“ sakė: „Čiurlionis yra puikus menininkas, bet Mačiūnas - pasaulinė meno figūra.“ O štai Landsbergis šiuo klausimu yra sugudravęs - kad „neišduotų“ Čiurlionio, kas Lietuvai, žinoma, ne itin patiktų, jis nesako savo nuomonės, o pasinaudoja svetima citata: „Jurgis Mačiūnas - anot J.Meko, žymiausias XX a., po M.K.Čiurlionio, pasaulinis meno žmogus iš Lietuvos“ (V.Landsbergis, Liaudies konceptualizmas ir Jurgis Mačiūnas, 2002 m.,  - publikuota ir iki šiol publikuojama Seimo interneto portale!!!).

Kai liaudis kuria liaudžiai

Visai neseniai Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, matyt, siekdama, kad joje skaitanti liaudis neatsiliktų nuo naujų „liaudies meno“ vėjų, surengė susitikimą su šiuolaikinio mūsų vizualiojo meno reformatoriumi, Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, grupės „Post Ars“ įkūrėju, konceptualiojo meno Vilniuje pradininku, turinčiu sąsajų su DADA ir „Fluxus“ avangardinių judėjimų idėjomis, ir, kas, mano asmenine galva, yra itin svarbu - Vilniaus dailės akademijos docentu, Vilniaus fakulteto dekanu Česlovu Lukensku.

Turbūt bijodami, kad kuris nors susitikiman užsukęs bibliotekos skaitytojas negautų infarkto ar insulto, susitikimo organizatoriai iš anksto bibliotekos interneto portale įspėjo, kad susitikime bus rodomi šio menininko akcijų, hepeningų vaizdo įrašai. Bet, man regis, pranešime apie įvyksiantį vakarą buvo ir dar svarbesnis įspėjimas, kad pirmojoje „Post Ars“ parodoje-akcijoje, surengtoje 1990 m., „Č.Lukenskas eksponavo žvaigždes, sudėliotas iš pūvančių kiaulių galvų. Ši paroda-akcija, kaip žinome, baigėsi viešu skandalu“.

Į šį susitikimą ėjau visai kitų sumetimų vedamas. Rūpėjo pamatyti vakaro vedėją, kurio gyvo niekada nesu regėjęs. Tik nufilmuotą. Nuogą. Gulintį ant lovos pilvu ir visa kita nuoga atributika žemyn. Ateina jauna moteris ir ima gražiausias gėles „merkti“ būsimojo vakaro vedėjo užpakalin. Ir kai gėlytės į šią gyvą „vazą“ jau ima nebetilpti, „vedėjas“ pakyla ir ima oriai, it povas išskleidęs uodegą, vaikščioti po kambarį. Beje, šis menininko Kęstučio Šapokos „liaudies kūrinys liaudžiai“ taip ir pavadintas: „POVAS“!

Tiltas, vedantis į niekur?..

Kad iš pagrindinių Dailės akademijos rūmų patektum į netoliese esančius kitus, kuriuose įsikūrusi Skulptūros katedra, turi perbristi Vilnelę. Arba pereiti į kitą jos krantą tiltu, ant kurio įspėjantis užrašas, primenantis memorialinę lentą: „TILTAS „FLUXUS“ JURGIO MAČIŪNO GARBEI.“ Užrašas - tarsi antspaudas, patvirtinantis, kad Vilniaus dailės akademija virto grynaveisliu „Fluxus“ kūdikiu?..

Prieš ketverius metus tuo pačiu tiltu perėjęs Vilnelę ir atvėręs duris į šiuos akademijos rūmus, pasijutau Dzūkijos kaime. Tokiame, koks jis buvo prieš 60-70 metų. Didelės erdvės kampe, it kaimo pirkios kiemo gale, stovėjo sena, medinė, dvivietė, jau papuvusių lentų IŠEINAMA - tokiu vardu bent jau mes, dzūkai, andai vadinome tualetus. Pasirodo, tai skulptūra. Tikra. Su pavadinimu. „Poilsis dviese“. Ir dar parašyta, kad autorius Dovas Vyšniauskas, II kursas, o jo dėstytojas - Mindaugas Šnipas... Tačiau visa tai buvo prieš ketverius metus, o dabar aš kopiu į II aukštą ir prie Skulptūros katedros sutinku kažko lūkuriuojantį vyriškį. Klausiu, gal jis susijęs su šia katedra. Susijęs. Klausiu, gal žino apie neseniai apgintą diplominį skulptoriaus darbą su nuogu užpakaliu. Žino. Studentas - Dominykas CANDERIS, o darbo vadovas - Deimantas NARKEVIČIUS. Ir dar žino, kad pastarasis - Nacionalinės premijos laureatas. Gal žino, nuo kada nuotraukos imtos vadinti skulptūromis? Niekada nesivadino. Tiesiog esu žioplas - pasirodo, įsispoksojęs į nuogą užpakalį, nepastebėjau, kad šalia užuolaidos su nuotrauka dar buvo ir dėžė su kažkokiu laidu. Ačiū - dabar žinosiu, kas yra skulptūra. O gal žino, kodėl Dominyko diplominis darbas įvertintas tik „9“, o ne visais „10“? Nežino - ne komisijos narys. Gal, siūlau savo variantą, trečio kiaušinio pritrūko?..

Epilogas

2016-aisiais Dailės akademijai iš biudžeto skirta beveik 7 milijonai eurų. 13 000 eurų išleidžiama skulptoriui-bakalaurui parengti...

Tai aš dabar ir galvoju. Jeigu aš gebėčiau taip nuostabiai dėlioti pūvančias kiaulių galvas, kaip tai daryti geba VDA docentas ir dekanas Č.Lukenskas, ką gi aš dėliočiau? Gal raides? „VDA“? „ŠMC“?.. O gal pavardes? Pvz., kai kurių buvusių kultūros, švietimo ministrų. Už tai, kad nebuvo kontroliuojama, ar valstybės, ne pačios turtingiausios, pinigai nesruvo į išeinamas, atkištus nuogus užpakalius, vaidinančius skulptūras, ir kitokį šūdmenį bei tokių menininkų „gamybą“ Dailės akademijoje...

P.S. Atsiprašau skaitytojų už terminą „šūdmenis“. Tai ne mano išradimas. Jį išgirdau iš šviesaus atminimo režisieriaus Juozo Miltinio prieš beveik pusšimtį metų Paryžiuje su juo besišnekučiuojant apie visai kitą meno sritį.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s