respublika.lt

2017 gruodžio 17, sekmadienis

Laimingesnė Lietuva - grėsmė sistemainuotraukos (14)

2017 lapkričio mėn. 26 d. 08:11:17
Dr. Gediminas Navaitis, Mykolo Romerio universiteto profesorius

Graži nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Pasiūlyta įdomių ir linksmų idėjų: pakeisti himno eilutę, užveisti meškų, pastatyti labai didelį apžvalgos ratą bei piramidę ir supilti kilometro aukščio kalvą.

 

Kas nutiks šias ir panašias idėjas įgyvendinus? Sumažės apsisprendusių emigruoti jaunuolių, galvojantys apie savižudybę atsisakys kilpos, taupūs piliečiai nebevažiuos į Lenkiją degtinės? Vargu ar to tikisi net didžiausias optimistas. O šios mielos idėjos niekam nekelia grėsmės.

Esminių idėjų, galinčių pakeisti visų mūsų gyvenimą, pasiūlyta nedaug. Viena iš jų - laimės ekonomikos idėja.

Idėja verta dėmesio ir dėl požiūrio į ją. Valdžia ir oligarchai mielai pritaria, tegu pilietis būna linksmas ir džiaugiasi gyvenimu. Jam taip pat leidžiama medituoti ir griaužti morkas. Užsiminus, kad siūlyta ne tik asmeninė laimė, bet atitinkamai tvarkoma ekonomika, pritarimo sumažėja. Paaiškinus, kad laimės ekonomika siekia didesnio BNL (bendros nacionalinės laimės indeksas), paprasčiau sakant - aukštesnio visuomenės laimės lygio, įtakingos grupės pradeda priešintis tokiam tikslui. Kodėl tai įvyksta? Priežasčių yra bent kelios.

BNL lemia vidurinės klasės savijauta

Akivaizdu, kad vargstantieji nebus laimingi, o turtingųjų yra per mažai, kad jų savijauta keistų visuomenės būklę. Seimo parlamentinių tyrimų departamento atlikta analizė rodo, kad pagal pajamas viduriniąją klasę sudaro 70 proc. Vokietijos gyventojų. Švedijoje jai būtų priskirta 72 proc., Airijoje - 60 proc., o Lietuvoje - vos 11 procentų. Lietuvos vidurinioji klasė neskaitlinga ir neįtakinga, bet šiandien mokytojas, policininkas, „Lidl“ kasininkė savo mokesčiais išlaiko valstybę ir remia vargstančius. Nors Lietuvos bendras vidaus produktas nežymiai lenkia Lenkijos ar Estijos bendrą vidaus produktą (skaičiuojant vienam gyventojui), atlyginimai Lietuvoje trečdaliu mažesni nei Estijoje ir 15 proc. mažesni nei Lenkijoje. Visuomenė, kurios dauguma vargsta, kuriai trūksta socialinio teisingumo, negali būti laiminga. Bet bankui, valdančiam keliolikos milijardų turtą ir mokančiam kelis tūkstančius mokesčių, ar valdančiam agrokoncerną Seimo nariui, kuris gauna kelis šimtus milijonų pajamų ir sumoka 1,5 proc. mokesčių, solidarumas ir socialinis teisingumas - svetimi dalykai. Jie priešinsis laimės ekonomikai.

BNL lemia žmones siejantys ryšiai ir vertybės

Sukurtos bendram gėriui (sujungti daugelio žmonių finansines galimybes) korporacijos šiuo metu veikia ne bendram, o savam labui. Nepriklausomai nuo jos savininkų ir vadovų asmeninių savybių, jos veikia siekdamos tik vieno tikslo - pelno. Šis tikslas lemia ir korporacines vertybes, kurios pasižymi ribotu įstatymų ir moralės suvokimu, vadovaujasi naudos pirmenybe bei orientuojasi į vartojimą, individualizmą, konkurenciją, trumpalaikius malonumus, taigi atskiria žmones vieną nuo kito, lemia žmogiškų ryšių silpnėjimą, keičia juos priklausomybe korporacijai. O korporacijų prigimtis neišvengiamai skatina visus galimus nuostolius perkelti už korporacijos ribų ir nesivadovauti moraliniais bendro gėrio, bendros laimės principais. Todėl jos sukuria socialines, ekonomines ir ekologines problemas. Korporacijos taip pat siekia pašalinti apribojimus žmonių ir gamtos eksploatacijai. Pagrindinė kliūtis ribojanti jų veiklą yra ne įstatymai ir institucijos, kurios gali būti paveiktos, o vertybės, tradicijos ir bendrų interesų samprata, kuriai atstovauja stipri nacionalinė valstybė. Ji yra ir jėga, galinti įvykdyti pokyčius laimės ekonomikos link. Todėl bandymas apriboti nacionalinių valstybių galias griauna visų mūsų laimę, atima prasmę ir neleidžia pasiturinčiai gyventi. (Veikiausiai pastarasis teiginys „neleidžia pasiturinčiai gyventi“ ne vienam skaitytojui pasirodys svarbesnis už kitus.)

Valstybė stipri, kai jos piliečiai atsakingi už save, dalyvauja priimant valstybei ir bendruomenei svarbius sprendimus. Dalyvaujantis, sprendžiantis pilietis yra ir laimingesnis. Jis nesijaučia bejėgis, žino esąs svarbus ir galįs rinktis. Todėl jis atsparus priešiškai propagandai. Užsienio jėgos, nenorinčios sėkmingos Lietuvos, irgi priešinsis laimės ekonomikai.

BNL lemia laiko, skiriamo darbui, ir laisvalaikio santykis

XXI a. visuomenė rengiasi ketvirtajai pramoninei revoliucijai - darbo vietų robotizacijai. Ji gali naujai įvertinti ir pertvarkyti darbo laiką. Jungtinėje Karalystėje veikiančio Naujosios ekonomikos fondo (NEF) specialistai teigia, kad penkių dienų darbo savaitė yra pramoninio kapitalizmo palikimas, neatitinkantis naujų poreikių ir galimybių, kurias suteikia modernios informacinės technologijos. NEF specialistai siūlo nekeičiant atlyginimų pereiti nuo 40 ar daugiau valandų darbo savaitės prie trumpesnės darbo savaitės. Ar toks tikslas gali patikti tarptautinėms korporacijoms, ieškančioms pigios darbo jėgos? Todėl priimamas Darbo kodeksas, leidžiantis didesnius viršvalandžius. Todėl visi, stūmę bei palaikę šį kodeksą, priešinsis laimės ekonomikai.

Grupių, kurioms laimės ekonomika yra tarsi ašaka gerklėje, netrūksta. Ką šiandien jos gali padaryti? Ne tiek jau ir daug, bet ir nemažai. Gali pasirūpinti, kad žmonėms laimės ekonomikos principai kuo ilgiau liktų nežinomi. Nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“ sumažino tokio veikimo galimybę. Tada dar galima pasirūpinti, kad internete būtų komentarų, įvardijančių „blogiečiu“ pristatantįjį laimės ekonomiką. Būdas įprastas, bet mažai veiksmingas - komentarus mažai kas skaito, o daug komentarų, tegu ir neigiamų, skatina atkreipti dėmesį į tekstą. Tenka sugalvoti kažką naujo. Tai ir buvo padaryta. Tarp „Idėjų Lietuvai“ atsirado net du tekstai, paimti iš mano straipsnių, pasirašyti mano vardu ir pavarde. Nežinomas „geradaris“ pasistengė, kad besidomintys skaitytų bet ką, pritartų bet kam ir nepastebėtų laimės ekonomikos siūlymo.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (14)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MOTERYS: per Saudo Arabijos vadovaujamos arabų šalių koalicijos karinių oro pajėgų antskrydį Jemeno Maaribo provincijoje žuvo mažiausiai 10 moterų.
  • PASIŪLĖ: Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere`is pasiūlė įsteigti šalyje kovos su antisemitizmu įgaliotinio pareigybę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  +1 C

   -4   0 C

 

   -1  0 C

    -1  +4 C

   -1  +3 C

 

   0 +4 C

    1-5 m/s

    1-4 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1806 PLN - 4.2167
RUB - 69.5043 CHF - 1.1669
GBP - 0.8825 NOK - 9.7828
reklama
Prenumerat 2018