Laikas sustyguoti universitetus

- VDU kaimynystėje esančio kito Kauno universiteto rektorius viešai išsakė nuomonę apie tai, kad Lietuvai būtina nauja švietimo reforma. Ar jūs tokią kolegos mintį palaikytumėte? - paklausėme J.Augučio.

- Mano mintys tokios pačios. Net modelį turiu susidėliojęs, kaip viskas turėtų vykti, tik nežinau, ar tai sutaptų su kolegų vizijomis. Taip, sutinku - nedidelei valstybei, kokia yra Lietuva, prabanga, atsižvelgiant į tai, kiek yra jaunimo, turėti daugiau nei 40 aukštųjų mokyklų. Iš tikrųjų tinklas gana platus, bet ar universitetų skaičių reikia smarkiai mažinti? Ir taip, ir ne. Yra senoji „Alma Mater“ - Vilniaus universitetas, kurį aš ir baigiau. Jis sėkmingai veikia, prisijungęs įvairių mokslo institutų. Jis turėtų išlikti universitetinio tinklo ašimi. Aišku, vieno šio universiteto Lietuvai neužtenka. Iš principo gerai, kad valstybėje turime nemažai aukštojo mokslo įstaigų įvairiose vietose, tai leidžia išlaikyti regionų reikšmingumą.

- Kokią aukštojo mokslo reformą galima įgyvendinti, kai dėl emigracijos kasmet mažėja stojančiųjų į universitetus?

- Reikėtų tam tikro išgryninimo organizuojant studijas, naudinga atskirti dvi pagrindines programų grupes, kad būtų aišku: čia techniniai, čia humanitariniai, socialiniai mokslai, menai. Niekas nepaprieštaraus, kad pagrindinės techninių diplomuotų specialistų kalvės Lietuvoje yra dvi - Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetai. Tinklui to ir pakanka. Bet su humanitariniais, socialiniais mokslais nutiko taip, kad jie pastaraisiais metais sumenkino techninę dalį. Visi kūrė socialines, humanitarines programas, dabar turime jų perprodukciją. Deja, kai kurios iš tų programų pernelyg silpnos, moksliniai tyrimai išskaidyti, o tai blogai visai sistemai.

Mano vizija: kuriant universitetų tinklą, neracionalu studijas sutelkti tik į vieną centrą, vieną vietą. Jei VU yra socialiniai mokslai, kiti aplinkiniai universitetai galėtų dirbti kaip tinkliniai. Misiją tapti centru Kauno ir gretimiems regionams gali prisiimti stiprus universitetas, kuriame koncentruotos didžiausios profesūros, mokslo tyrėjų pajėgos, yra programų įvairovė. Kalbant apie socialinių mokslų studijas, būtent VDU - toks universitetas. Su kitais universitetais galimas jo ryšys per bendras programas, studijas. Stojimas studijuoti galėtų būti rengiamas tiek Kaune VDU, tiek Šiauliuose ar Klaipėdoje. Regioniniams universitetams priėmus kad ir mažesnį skaičių pirmakursių, juos visus būtų galima jungti į vieną kursą. Pirmuosius dvejus metus būtų dėstomi bendri dalykai, žinoma, atsakomybę už studijų kokybę prisiima visas konsorciumas. Paskui studentai galėtų tęsti studijas Kaune, VDU.

Nenoriu įžeisti kolegų, išskirdamas vien VDU privalumus. Yra ir kitų universitetų, turinčių geros patirties tam tikrose programose. Jie sėkmingai galėtų jas vykdyti ir padėtų kitiems konsorciumo dalyviams. Pajėgas jungti jau tikrai atėjo laikas, tai nepareikalautų didelių finansinių išteklių. Be to, neprarastume aukštos kvalifikacijos dėstytojų. Toks bendradarbiavimas būtų naudingas užtikrinant geresnę studijų kokybę net ir su mažesniu studentų skaičiumi.

- ...nejungiant universitetų?

- Koks čia jungimas? Ne tas žodis vartojamas. Kai kam reforma pirmiausia diktuoja tik dalies universitetų naikinimą. Apie universitetų jungimą gal būtų galima Kaune kalbėti, o ką jungti, tarkim, Šiauliuose ar Klaipėdoje? Universitetus reikėtų tvarkyti civilizuotai. Kad nebūtų bereikalingo dubliavimo.

Visą interviu skaitykite penktadienį išeisiančiame savaitraštyje „Respublika“