Laikas skelbti Lietuvos pilietybės loterijąnuotraukos (14)

2017 lapkričio mėn. 12 d. 11:39:38 Perskaitė 1576

„Respublikos“ savaitės žmogus - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Pritariantis, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės vyktų ne vieną, bet dvi dienas. Ir sutaptų su Lietuvos prezidento rinkimais.

 

Lietuvos prezidento rinkimai numatyti 2019 metais. Iki to laiko dvigubos pilietybės norėtojai dar gali užsimanyti ir trigubos pilietybės. Ar kiekvienai kojai bei rankai po atskirą. Tiesa, į dvigubą pilietybę galės pretenduoti tik ES ir NATO šalyse gyvenantys mūsų tautiečiai. Tad jei Baltarusijoje, prie pat Lietuvos sienos gyvenantis lietuvis užsimanytų lietuviško paso, jam tektų strimgalviais perbėgti, jei ne į mūsų valstybę, tai bent į Kiprą, Maltą ar Turkiją. Kita vertus, bent praktiškai įsitikintume, kiek kitose šalyse atsidūrusių mūsų tautiečių dvigubos pilietybės tikrai trokšta. Jei Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Uzbekijos, Pakistano, Turkmėnistano ir t.t. statistikos departamentai informuotų, kiek jų gyventojų prieš 2019 m. referendumą išsikėlė į Turkiją. Kad gyvendami NATO šalyje gautų išsvajotąją lietuvišką pilietybę.

Jei valdžia nori, referendumas įvyksta

Pvz., per dvi pavasario dienas džiugiai įstojome į Europos Sąjungą. Bet jei valdžia nenori, referendumai sužlunga. Kaip sužlugo referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Nei dvi dienas davė, nei parinko tinkamiausią laiką. Visaip stengėsi, kad piliečių iniciatyva patirtų fiasko. Bet dvigubos pilietybės idėja daugumai vienadienių mūsų politikuotojų patinka. Net dvi dienas duos. O kodėl ne dešimt? Kodėl ne dvi savaites? Referendumą galima paversti dvi savaites trunkančia agitacija. Kai agitatoriai kaip varovai veržiasi į žmonių miegamuosius. Verčia iš lovų. Reikalauja atlikti pilietinę pareigą. Lietuvi, nesnausk. Nebūk abejingas. Tavo balso laukia tautietė Stambule.

Galėtume surengti lietuviškos pilietybės loteriją. NATO ir ES šalių miestų, miestelių prekybos centruose. Su Lietuvos konsulatų ar ambasadų darbuotojais organizuoti akcijas, sutampančias su išpardavimais. Pvz., kas nusipirks tris varškės sūrelius, papildomai gaus ir Lietuvos pilietybę. Kur Lietuva yra, prie kasos išaiškins kasininkė. Duos atitinkamą lankstinuką. Paaiškins, ką su pilietybe veikti. Kokių tikėtis privilegijų. Ne, metro ir tramvajais dykai važinėtis negalima. Ką veikti? Nieko su pilietybe neveikti. Tiesiog turėti. Vienintelė sąlyga - spoksoti į pasą ir lankstinuką. Paskubėkite. Pilietybių skaičius ribotas. Loto - mūsų. Laimėjimas - jūsų.

Galėtume Lietuvos pilietybe prekiauti. Pasaulyje yra sutartinų vietų, kur galima steigti ofšorines firmas. Galėtume paskelbti vietą, kur laisvai, be jokio PVM, prekiaujama Lietuvos pilietybėmis. Pvz., Kalvarijų turguje. Galime prekiauti kilogramais. Duoti pusantros pilietybės. Įstiklinti. Įrėminti. Įvynioti. Inkrustuoti.

Kuo skiriasi pilietis nuo gyventojo?

Mes ir taip painiojame Lietuvos gyventojo ir Lietuvos piliečio sąvokas. Nes jei visi tikrai jaustųsi piliečiais, nekiltų klausimas - slėpti ar neslėpti nuo savo valstybės mokesčius. Pilietinės pareigos būtų savaime suprantamos ir nekvestionuojamos. Nepaisant, ar patinka išrinktoji valdžia. Tačiau, kai pilietybės sąvoka praskydusi pačioje Lietuvoje, rizikinga prisirinkti piliečių, kurių pilietybė dar daugiau išskydusi. Tarkime, Lietuvoje gyvena Jonas - tikro piliečio trečdalis. Nes du trečdaliai Jono jau ketina sprukti į Airiją. Nesvarbu, kad čia jį, mažiuką, gydė, svėrė, skiepijo, mokykloje mokino. Vis vien Lietuvai jaučia atmetimo reakciją. Fui - ir viskas. Be jos apsieisiu. Ieško ne priežasčių čia likti, bet bent kokio preteksto pabėgti. Toks pats ekonominis-emocinis bėglys, kaip iš Sirijos. Tik šviesesnio gymio. O Airijoje gyvena kitas Jonas. Lietuviškumo jame likę mažiau nei trečdalis. Naktį pažadintas neatsakytų, kas vadovauja Lietuvos energetikos ministerijai. Vaikai lietuviškai nekalba, kad greičiau asimiliuotųsi su vietiniais. Arba jei nepatiks Airijoje, važiuos į Norvegiją. Ratu aplenkdamas Lietuvą. Lauks, kol namie likusieji pakels šalies ekonomiką, algas, pensijas iki Norvegijos lygio. Štai tada galbūt teiksis sugrįžti. Bent dėl pigesnės stomatologinės procedūros. O mes inkščiame, maldaujame, siūlomės. Kad tie abu Jonai liktų mūsų piliečiais. Nors jie patys nenori. Jie patys išsipilietina. Ir joks pasas, joks popieriukas to proceso nesustabdys. Nereikia žemintis. Ir nereikia įsivaizduoti, kad lietuvis, neturėdamas dviejų pilietybių, praranda Tėvynę. Žmogaus gimimo vietos neištrins joks pasas.

Didybės apakintieji...

Mažos šalies politikai labai trokšta ko nors didingo. Tik vieni vaizdiniuose pamato didžiulę atominę, kiti - aukštųjų technologijų Lietuvą-slėnį kosmose. O treti - globalią pasaulio Lietuvą. Kupiną ispaniškai, švediškai, angliškai, portugališkai klegančių mūsų piliečių. Milijoninės minios. Mosikuojančios lietuviškais pasais, kaip atpažinimo ženklu. Nors pačios jau nesupranta, kas ten parašyta. Ir kam to paso reikia. Kinai taip galėtų padidinti ir pasaulyje nykstančių pandų skaičių. Prie pandų prirašę ir baltąsias meškas su barsukais.

Referendumas tik supriešintų pasaulio lietuvius. Nes gyvenantys ne ES ir NATO valstybėse pasijustų antrarūšiais. Lietuva faktiškai, visai ne diplomatiškai pareikštų, kad bijo lietuvių, gyvenančių Rusijoje ir Baltarusijoje. Bijo visų. Juos ištautina. Laiko juos rusais ir baltarusiais. Arba šnipais. Vertina ne gyvuosius, bet Sibiro aukų kapus. O šiaip piliečio pasas turėtų būti tik vienas. Ir niekada netapti kažkokių išimčių, derybų, manipuliacijų, kiršinimų objektu. Jei žmogus priklauso kokiai nors partijai, visuomeninei organizacijai, jis moka ir nario mokestį. Tik ne visi drausmingai. Tenka ir paraginti. Jei emigravusiems lietuviams už Lietuvos pilietybę tektų kas mėnesį mokėti Lietuvai po 1 eurą, dalis žmonių tą simbolinę prievolę vis vien pamirštų. O dalis ginčytųsi, kad Lietuva per daug lupa. Pakaktų ir 50 ct. Tad nereikia referendumais bandyti žmonių, nes galime nusivilti ir apsijuokti prieš pasaulį. Tarkime, mūsiškis emigrantas jau turi JAV piliečio pasą. Lietuviško gal irgi pageidautų. Šiaip sau. Dėl dar užsilikusių sentimentų. Bet jei tektų rinktis iš dviejų galimybių, apie 80 proc. emigravusių pasirinktų amerikietišką pasą.

Kodėl politikai nori referendumo dėl dvigubos pilietybės? Laikas nuo laiko apie tai užsimena? Galbūt kai kurie jau patys neatsimena, kokia jo žmonos, dukters ar anūko pilietybė. Bet svarbiausia priežastis - politikai iš tolo gražiau atrodo. Emigrantai labiau atitrūkę nuo Lietuvos realijų. Atvažiuos prieš Seimo rinkimus koks nors vietoje prisidirbęs politikas į Dubliną. Atveš koncertuoti kelias žvaigždutes. Apsilankys bažnyčioje. Padūsaus apie lietuvybę. Apsilankys lietuvio verslininko parduotuvėje. Ir emigrantai už gerą žmogų balsuos. Jei prie pat namų bus pastatytas laikinas balsavimo kioskas ar balsavimo autobusas. Per garsiakalbį traukiantis Pūko dainas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net