respublika.lt

KTU rektorius P.Baršauskas: Už mokslą mokėti reikia!

(0)
Publikuota: 2013 gruodžio 06 14:36:31, Rūta JUKNEVIČIŪTĖ
×

Pirmadienį Lietuvos universitetų rektorių konferencijos nariai išsakė nuomonę, kokį studijų finansavimo modelį iš siūlomų trijų reikėtų rinktis Lietuvai. Jie pasisako už visuotinai mokamą mokslą. Vis dėlto Kauno technologijos universiteto rektorius, šios konferencijos pirmininkas Petras BARŠAUSKAS akcentuoja, kad reikėtų ieškoti ir ketvirtojo varianto.

- Kodėl rektoriai iš Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlytų trijų studijų finansavimo scenarijų pasirinko trečiąjį - visiems mokamą mokslą?

- Kai pateikiami trys variantai, trys alternatyvos ir nė viena nėra be trūkumų, esi priverstas rinktis mažiausiai ydingą ir skausmingą. Iš tų trijų variantų trečiasis yra socialiai teisingiausias, kai studentams yra taikomas nedidelis mokestis, ir visiems absoliučiai. Galime nevadinti to įmoka už mokslą, tebūnie tai registracijos mokestis. O likusią dalį tegul dengia valstybė. Tada aukštosioms galima subalansuoti finansus. Pavyzdžiui, 1000 litų mokestis per metus tikrai yra įkandamas.

O jei dar studentas yra iš socialiai remtinos šeimos, jis galėtų nemokėti tos sumos. Jei studentas labai pažangus, iš jo universitetas irgi galėtų neimti to mokesčio. Čia daug variantų atsiranda. Iškelta galva galima sakyti, kad tai tikrai socialiai teisingiausias variantas.

Apie antrąjį variantą (visiems nemokamą mokslą, - red. past.) aš neturiu gerų žodžių.

Jei būtume norvegai, kur visiems nemokamas mokslas, valstybė jį dengia, - šaunu, pasaka! Tauta edukuota, visi gauna nemokamą mokslą! Bet Lietuva kaip valstybė tikrai nėra pajėgi visiems absoliučiai suteikti kokybišką nemokamą mokslą. Nėra net ką sakyti. Girdisi demagogija, kad staiga atsiras papildomas finansavimas, papildomi 200-300 mln. litų. Tai nerealu. Universitetai bijo, kad bus padarytas sprendimas, o pinigų nebus. Be to, tokią sistemą jau turėjome, ar ji buvo gera?

- Konstitucijoje sakoma: „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“...

- Galbūt būtų galima apsieiti ir be Konstitucijos keitimo. Tą įmoką galima paversti registracijos mokesčiu. Kai kurios šalys taip ir daro: jos tai vadina registracijos mokesčiu. Bet, aišku, tai jau būtų tarsi savęs apgaudinėjimas, kad tai - ne mokestis už studijas, nors jis ir kuklus, mažas. Iš tikrųjų reikėtų sąžiningai ir garbingai pasakyti, kad tokio dalyko kaip nemokamas mokslas nėra.

- Kodėl renkatės iš blogiausių? Pasiūlykite savo. Geriausią.

- Kaip tik su studentais apie tai kalbėjome, kad reikėtų kažkokios trečiojo varianto modifikacijos. Tiksliau, ketvirtojo varianto. Galbūt, kaip ir sakiau, reikėtų paieškoti būdų, ką padaryti, kad geriausieji, gabiausieji net ir to mažo mokesčio nemokėtų. Tada, aišku, turėtų veikti socialinių garantijų sistema. Universitetus būtų galima motyvuoti, kad pačius geriausius studentus atleistų nuo įmokos. Visokių variantų yra.

Dabar pasigirsta pasakymų, kad įvedus mokestį, visi gabiausieji studentai išvažiuos iš Lietuvos, kur nemokamas mokslas. Tai stiprus argumentas, bet nebus taip.

Kažkodėl niekas neskaičiuoja, kad, pavyzdžiui, važiuojant studijuoti į Skandinavijos šalis, tikrai reikės daugiau pinigų. Tą sakau labai atsakingai, nes mano atžala studijavo Didžiojoje Britanijoje. Maždaug 1000 eurų (3450 litų) reikia pragyvenimui. Be to, kas iš to, kad mokslas ten nemokamas, jei žmogus mokės ir už brangų gyvenimą, ir už vadovėlius, ir kitas metodines priemones. Tas tūkstantis litų per metus visada bus pigiau nei vykti gyventi į užsienio šalis, kur pragyvenimas labai brangus.

- Gal įvedus „registracijos“ mokestį nebereikėtų valstybės finansavimo?

- Apie tai net kalbos negali būti. Didžioji dalis lėšų būtų valstybės. Prisidėjimas turėtų išlikti tokiu pat lygiu kaip dabar.

- Jau daug metų kalbama apie tai, kad aukštosios mokyklos, norėdamos pasiplėšti kuo daugiau pinigų, priima studijuoti visiškus bemokslius, kad bandant kuo daugiau užsidirbti kuriamos žemo lygio, perspektyvos neturinčios studijų programos. Ar „registracijos“ mokestis šią problemą išspręs?


- Čia jau kiti dalykai. Lyg yra bandymas tuos dalykus sureguliuoti per Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, per sutarčių su aukštosiomis įvedimą, kad tose sutartyse būtų nustatyta, kokie turi būti įstojusiųjų balai, kiek kokiose programose ko reikia. Apie tai kalbėjome rektorių konferencijoje. Mes iš principo už tokį dalyką, kad taip būtų galima sureguliuoti. Tačiau mes norime matyti aiškiai ir skaidriai kriterijus, sutarties projektą. Tada ir galėsime pasakyti - už ar prieš.

- Dar viena įsisenėjusi problema tai, kad studijų pasirinkimas neatitinka darbo rinkos paklausos. Baigę studijas žmonės neranda darbo. Juk pakeitus finansavimą ta problema savaime neišnyks?

- Taip, čia iškreipti dalykai. Darbo rinkos paklausos suderinamumo su studentų pasirinkimu mes neturime. Tačiau dėkite ant stalo nors vieną dokumentą, kiek ir ko reikia. Kol kas visas planavimas tik fantazijų lygio. Kažkas pasakė - mes nusprendėm. Pavyzdžiui, atbėgo tekstilininkai, pasakė, kad dabar reikia šios srities specialistų, kad trūksta labai, o mes nerengiame... Visi pasigauna tą mintį ir pradeda panikuoti, kad tekstilininkų nerengiam, nors labai reikia. Bet prašyčiau - padėkite ant stalo labai aiškius, longitudinius tyrimus. Mes tą metų metais sakome, kad reikia tirti, kokios tendencijos, kaip kinta, kur einama. Kokios kryptys turi perspektyvą. Tada ir galėsime spręsti - reikia mums, pavyzdžiui, atominės energetikos specialistų, ar ne. O kol kas mes jokių konkrečių duomenų neturime, tik fantazijomis remiamasi.

Ministerija turėtų aiškiai pažiūrėti ir pasakyti: žiūrėkit, jūsų universitetas rengia masę žmonių, bet kodėl jie dirba ne pagal specialybę, o kur nors bare Londone? Tada ir nuspręstume, reikalingi tokie specialistai ar ne. Bet ir čia neturime tokių duomenų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s