respublika.lt

2018 rugsėjo 25, antradienis

K.Stoškus: Tarp embriono ir Faustonuotraukos

2018 birželio mėn. 17 d. 10:03:28
Krescencijus STOŠKUS

 

 

Situacija. Jau esu ne sykį prasitaręs, kad pačių įspūdingiausių, originaliausių ir reikšmingiausių kultūros įvykių šiandien reikia ieškoti ne ten, kur savo galią demonstruoja oficialioji kultūros politika ir populiarioji žiniasklaida. Didžiąja dalimi jie randasi už šio, kaip dabar pradėta sakyti, oligarchinio pasaulio ribų, kur kursuoja pagrindiniai pinigų srautai, politinės galios su trafaretine politinio korektiškumo ideologija, kur vyksta ciniški korupciniai suokalbiai ir ką Šventasis Raštas yra pavadinęs „tuštybių tuštybe“. Už jo ribų formuojasi kitas pasaulis, kuriame telkiasi kitokios dvasinės brandos ir užsiangažavimo žmonės, jaučiantys daug didesnę atsakomybę už savo krašto ir jo kultūros likimą. Vardų jiems pažeminti prigalvota aibės. O jie patys save linkę vadinti atliekamais, atstumtaisiais, pašaliniais, nesirengiančiais emigruoti ir pan. Jie užima panašią padėtį kaip kadaise amerikiečių „andergraundas“. Tai oficialiai sistemai oponuojančių žmonių sluoksnis. Tik amerikietišką andergraundą sudarė pusiau chuliganiško (kontrkultūrinio) pasipriešinimo žmonės, o lietuviškame „pogrindyje“ pamažu telkiasi individualybės, kopiančios į kūrybinio profesionalumo aukštumas ir pralaužiančios savo pačių skalūninius darinius.

Sensacija

Gegužės 30 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose Kūrybinių galių ugdymo studija Kastalija pasirodė su paradoksaliu eksperimentiniu spektakliu-diskusija „Faustas arba embriono poza“. Spektaklio režisierius - ištikimiausias J.Miltinio dramos studijos mokinys ir jo kūrybinių principų tęsėjas, iki šiol daugiausia žinomas kaip kino režisierius Antanas Maciulevičius.

Savo spektaklį su savo ir penkiolikos bendrojo lavinimo mokyklų mokinių grupės įnašu jis paskyrė „giliausių literatūros ir gyvenimo dramų suvokimui ir J.Miltinio dramos studijos pagerbimui“. Uždavinys užsibrėžtas sunkus ir gana ambicingas. Ne tik ne vienodai išprususiems mokiniams, bet ir pačiam režisieriui. Kuris čia, tiesą sakant, ne tik režisierius, bet ir kurstytojas, švietėjas, ugdytojas, drausmintojas, auklėtojas, net tėviškas globėjas.

Rūmų salė tą vakarą buvo pilnut pilnutėlė. Ir beveik visi vaidintojų amžiaus vaikinai ir merginos. Pusantros valandos įtempta tyla. Nei krebždesio, nei mobiliųjų telefonų. Lyg būtume atsidūrę kitame pasaulyje. Spektaklio pabaigoje iš scenos pasigirsta tyli Lietuvos himno melodija. Visi atsistoja. Gieda visa salė. Darniai, švelniai, iškilmingai. Spektaklis baigtas. Visa salė, kiek tik joje buvo žmonių, su gėlėmis ir kitomis dovanomis puola į sceną padėkoti, apkabinti ir išbučiuoti atlikėjus. Prisipažinsiu, tokio reginio jokiame teatre ir jokiame spektaklyje neteko matyti.

Kas tai? Toli gražu tai ne paprastas spektaklis. Gal net ne spektaklis. O įsitraukimas į savitą jaunų žmonių saviugdą, protingo ir teisingo gyvenimo mokymąsi, klasikinės kultūros studijomis kompensuojantį savo moralinio ir pilietinio brendimo spragas. Bent jau tikrai šis spektaklis skirtas ne pramogai ir malonumams žadinti, o brandinant save, brandinti ir kitus, su kuriais tik užmezgamas bendravimas. Viskas čia gana rimta ir dramatiška. Nukreipta prieš tuščią gyvenimą ir tuščią žinojimą. Pagrindinė mintis prisišaukiama iš T.Sakalausko „Išmintingųjų puotos“, iš pokalbio Su V.Blėdžiu: „<…>Mes neišsiilgę žinių, tos žinios, kurias įgyjame, nekoreguoja mūsų, nekeičia, netveria mūsų. Žinojimo (nors daug cituoja) nemokame transformuoti į savo gyvenimą.“ Šios minties ir šios knygos studijomis buvo pradėtas kurti Fausto personažas. Prie jo jungiami ir kiti literatūriniai bei filosofiniai tekstai. Taip po literatūrinio Fausto simboliu buvo ugdomas gebėjimas savo gyvenimo patirtimi aktualizuoti svetimą žinojimą, įvesti jį į savo gyvenimo, savarankiškai taikyti skirtingiems gyvenimams.

Kadangi Getės Faustas iki šiol yra sulaukęs daugybę profesionalių interpretacijų, ši interpretacija neturėtų nieko šokiruoti. Iš tikrųjų net šiais pragmatizmo laikais jauni žmonės dar vis tebegauna daug žinių, kurios lieka išoriškos, svetimos, neapmąstytos, nesusistemintos ir greitai užmirštamos ne tik dėl to, kad mokyklose nedėstomi tokias žinias vienijantys mokslai, bet ir dėl to, kad šiandien plaukiojame begalinėje fragmentuotų žinių jūroje.

Programa


Kaip rodo 2017-2018 metų darbo grafikas, ši programa neatsitiktinai pritaikyta Panevėžiui. Ji yra panardinta ne į specifinių teatrinių įgūdžių, bet į žmogaus asmenybės ugdymą J.Miltinio teatrinės kūrybos ir jo kūrėjų pavyzdžiu. Žodžiu, teatras čia ne tiek ugdymo tikslas, kiek dvasinio (moralinio, pilietinio, patriotinio) ugdymo priemonė. Iš 48 programos temų tik apie 20 skirta teatrinės kultūros ugdymui. Jau pačioje tos programos pradžioje parašyta: „J.Miltinio režisuoti spektakliai - aktorių ir žiūrovų asmenybių ugdymo įrankis.“ Šis užsiėmimas numatomas „J.Miltinio palikimo studijų centre”.

Pirmiausia taip gali būti parodoma įsidėmėtina pagarba savo mokytojui ir kitiems pirmtakams (Broniui Babkauskui, Gediminui Karkai, Stasiui Petronaičiui, Eugenijai Šulgaitei, Reginai Zdanavičiūtei ir kt.), o kartu paaiškinama, kaip jų darbai gali veikti ne tik žmonių jausmus, bet ir gyvenimo nuostatas. Apskritai ši programa pritaikyta visapusiškam mokinių akiračiui plėtoti: tiek žinioms apie meną (pantomimą, šokį, klasikinę literatūrą, dailę), tiek ir apie atskiras kultūros sritis bei formas (kalbą, paprotinę kultūrą, moralę), istorines epochas, psichologinius reiškinius (charakterį, emocijų valdymą, dėmesį, vaizduotę) ir kt.

Spektaklis


Iš viso to išaugo savitas intelektualinis spektaklis, sudėliotas į ritmiškai judančią veiksmų, svarstomų temų, problemų ir simbolių mozaiką. Nusakyti jo turinį būtų sunkiausia. Aš rizikuočiau ją nusakyti taip: tai terapinės reminescencijos apie šiuolaikinio žmogaus rūpesčius, įstrigusius tarp bandymų kalbėti, bandymų mąstyti (embrionas) ir beverčio žinių pertekliaus (Faustas). Įdomiausia, kad čia iš viso nebuvo jokios išankstinės dramos, jokio scenarijaus ir iš anksto užduotų vaidmenų. Viskas išgalvojama ir parenkama spektaklio kūrimo metu pagal išgaunamus mokinių patirties ir gebėjimų duomenis. Pagal tuos duomenis parenkamos ir kūrėjų funkcijos, kurių net ir vaidmenimis negalima vadinti. Iš tokių funkcijų režisierius kombinuoja gana gerai ritmiškai sutvarkytą spektaklio mozaiką.

Kūrybinių galių ugdymo studija veikia lyg kokia eksperimentinė laboratorija, kurioje tiriamasis gauna jam (jo charakteriui, gebėjimams, patirčiai) derančią funkciją, kad ji išlaisvintų jo reakcijas, kaip gerai pasiūtas kostiumas išlaisvina kūno judesius. Režisierius čia eksperimentuoja su atlikėjų individualybėmis, o atlikėjai - su savimi. Režisieriaus rūpestis esąs ne tas, kad padėtų kūrėjui bėgti nuo savęs, bet tas, kad per užduotas funkcijas (parinktus personažus, simbolius, veiksmus, situacijas) jis atpažintų save patį ir persikeltų į realius savo gyvenimo rūpesčius. O čia apmąstęs tuos rūpesčius, iškeltų juos iki visuotinio reikšmingumo. Atlikėjas turi daug dirbti, kad tos reakcijos būtų konstruktyvios (pozityvios ir turtingos) ir sukeltų tarpusavio diskusijas. Bet jis neturi vaidinti, t.y. apsimetinėti tuo, kuo nėra. Tik taip galinti atsiskleisti kūrėjo individualybė ir jis sėkmingiau susidoroja su keliamomis problemomis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATEKO: Didžiojoje Britanijoje vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) „Futures“ serijos turnyro vienetų atrankoje lietuvis Simonas Žukauskas 2:6, 1:6 pralaimėjo atrankos favoritui 20-mečiui amerikiečiui Roy'ui Smithui (1378-oji pasaulio raketė), tačiau pateko į pagrindines varžybas kaip „laimingas pralaimėjusysis“ (lucky loser).
  • VADOVAUS: Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų kuriamam Verslo kompetencijų ir paslaugų centrui nuo pirmadienio vadovauja ilgametę patirtį turinti Ramunė Vaičiūnienė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar savo akimis matėte popiežių Pranciškų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018