respublika.lt

2018 rugsėjo 23, sekmadienis

K.Stoškus: Kad Lietuva neišsivaikščiotų

2013 sausio mėn. 28 d. 13:00:46
Dr. Krescencijus Stoškus, filosofas
Filosofas Krescencijus Stoškus

Praėjusį penktadienį asociacija „Nepartinis demokratinis judėjimas“ į Mokslų Akademiją sukvietė politikus, visuomeninių organizacijų atstovus, ekspertus, žurnalistus į viešuosius debatus „Kaip sustabdyti masinę emigraciją?“

Renginio organizatoriai kaip svarbiausią susirinkimo ilgalaikį tikslą įvardijo konkrečių priemonių paketą, kaip stabdyti emigracijos procesus. Tokie debatai, renginio organizatorių nuomone, turi tapti pirmuoju žingsniu, impulsu, paskatinančiu valdžią kuo skubiausiai imtis visų būtinų priemonių, kad „Lietuva galutinai neišsivaikščiotų“.

Debatus pradėjo politinių partijų lyderiai bei jų atstovai (Vytenis Povilas Andriukaitis, Arvydas Anušauskas, Ramūnas Karbauskis, Juozas Imbrasas, Arvydas Akstinavičius), taip pat pasisakė 5 ekspertų grupės nariai (Petras Adlys, Audra Sipavičienė, Antanas Kulakauskas, Povilas Urbšys ir Dainius Paukštė), vėliau jie diskutavo su susirinkusiais auditorijos atstovais.


Apie emigraciją ir jos priežastis yra daugybė statistikos duomenų, apie tai kalbama ir svarstoma jau labai seniai. Tačiau iš esmės nežengtas nė vienas žingsnis iš to pradinio taško, realiai nenuveikta nieko suvaldant patį procesą ir į klausimą „kaip sustabdyti masinę emigraciją?“ iki šiol neatsakyta.

Mūsų istorinė patirtis šiuo klausimu taip pat labai problemiška. Kad padėtis tik blogės, jau buvo aiškiai matyti prieš 10-15 metų. Bene pirmieji išreiškę susirūpinimą didėjančia emigracija buvo 2002 m. Kaune atsiradęs judėjimas „Consilia academica“, kuriam vadovavo akademikas Leonardas Kairiūkštis. Judėjimas savo pagrindiniu tikslu įvardijo poeto ir teologo, mąstytojo šviesaus atminimo Ričardo Mikutavičiaus žodžius: „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“. Šie žodžiai tapo ne tik judėjimo, bet ir daugelio dorų Lietuvos žmonių lūkesčiu.

Nepriklausomybės aušroje visuomenėje buvo daug tikėjimo, kad Lietuva pagaliau tampa stipria, ekonomiškai ir politiškai savarankiška valstybe, todėl R.Mikutavičiaus žodžiai tuo metu skambėjo dramatiškai, tarsi simboliškai perspėjantys tautą, kad laisvės atgavimo euforiją pakeis rūsti realybė ir tautos išsivaikščiojimo perspektyva. Gal dėl to tada niekas rimtai į tai nežiūrėjo, tačiau šiais laikais šiuos žodžius turime priimti kaip pranašiškus, įgavusius realų pavidalą.

„Consilia academica“ iš pradžių surinko nemažą komandą - apie 100 žmonių, kurie važinėjo po Lietuvą ir stengėsi padėti susiorientuoti tiems žmonėms, kurie jau buvo beveik pakilę iš savo vietų ir ruošėsi išvykti svetur. Buvo manoma, kad tas renginių ciklas tęsis iki 2007 metų ir paskutinis toks renginys bus organizuotas Seime, siekiant įtikinti politikus imtis realių emigracijos stabdymo veiksmų. Tuose debatuose dalyvavo keli Seimo nariai, bet pasibaigus konferencijai išgaravo ir interesas... Net tuometinis šalies prezidentas, atvykęs į vieną iš tokių pokalbių, sakė: ko čia jūs nerimaujate, aš čia jokių pavojų nematau... Nors jau po pusantrų metų jis pripažino problemą, Seime pasakęs, kad tikrai per daug žmonių išvažiuoja. Tada mums atrodė, kad štai pasiekta bent tokia pažanga - problema pagaliau pripažįstama - ir kažkas pajudės į priekį. Deja, ničniekas nepajudėjo...

„Consilia academica“ tada padarė pertrauką, galbūt ir pavargo, nes visur atsimušdavo lyg į sieną. Praėjusiais metais organizacija vėl parodė savo balsą, tarsi pajuto, kad Lietuvoje kažkas bręsta, ko anksčiau nebuvo matyti. Pajuto, kad vėl atsirado toks seniai užmirštas noras ištiesti vieni kitiems rankas, pradėti ieškoti sąlyčio taškų ir bendrų interesų. Ir buvo suprasta: jeigu norime kažką išjudinti iš vietos, reikia pradėti Nacionalinį susitarimą iš apačios, nelaukti, kol įsisiūbuos kokie nors politikai. Mes patys, įvairios visuomeninės organizacijos, sudarykime tarpusavio sutartis, kad reikia keisti gyvenimo būdą ir sudaryti palankią atmosferą mūsų valstybėje gyventi tautai, o ne bėgti iš savo gimtojo krašto.

Tas procesas labai sunkiai, vos ne vos prasidėjo. Dabar jau yra sudarytos 8 tokios sutartys, kurios galbūt virs masiniu procesu. Džiugu, kad daugiau tokių iniciatyvų atsirado po rinkimų, o ne iki jų, tai rodo rimtą susirūpinimą situacija, o ne tuščią politikavimą, kai antiemigracinė retorika reikalinga tik savo trumpalaikiams interesams pasiekti. Todėl tai teikia vilties, kad ir politikai pribrendo solidžiam situacijos suvokimui bei veikimui. Todėl mes ir čia.

Kartu noriu akcentuoti, kad mes kviečiame atskirti atskiro žmogaus teisę išvažiuoti nuo didžiulio masto socialinės problemos, todėl nesiūlome politikams įstatymais uždaryti visų vartų. Tikrai ne. Negalima tapatinti individualaus žmogaus sprendimo su visos tautos likimu. Todėl šiandien kalbame ne apie pavienius atvejus - žmonės bėga iš Lietuvos lyg žiurkės iš skęstančio laivo. Pabėgo jau ketvirtadalis tautos.

Per Antrąjį pasaulinį karą ir per visą pokarį Lietuva neteko 850 tūkstančių gyventojų. Tokį pat skaičių, 850 tūkstančių, Lietuva prarado ir per paskutinius 15 Nepriklausomybės metų - be jokio karo, be partizaninio judėjimo, be tremčių į Sibirą... Kaip dabar dėti lygybės ženklą tarp dviejų karų bei tremčių ir taikių šiuolaikinių gyvenimo sąlygų? Taigi net negali kilti klausimas, ar galima toliau miegoti ir sakyti: viskas čia gerai, susitvarkys savaime... Negalima nusigręžti nuo problemos, nes dėl to ji niekur neišnyksta.

Viešųjų debatų „Kaip sustabdyti masinę emigraciją?“ rezoliucijos išvados:

1. Emigraciniai procesai yra įgavę tokį mastą, kuris pasidarė pavojingas ne tik šalies ūkinei raidai, bet ir tautos, o pirmiausia jos kuriamųjų galių bei lietuvių kultūros išsaugojimui;

2. Tų procesų jau nebeįmanoma sustabdyti pavienėmis atskirų valdžios institucijų, partijų ar socialinių grupių pastangomis;

3. Norint pasipriešinti tiems procesams, yra būtinas neatidėliotinas Nacionalinis susitarimas, prasidedantis ne tik iš viršaus, bet ir iš apačios, apimantis pilietinę visuomenę ir jos valdžią, visus socialinius sluoksnius, etnines ir amžiaus grupes;

4. Norint pasiekti tokį susitarimą, būtina iš naujo bendromis pastangomis atkurti demokratiniam gyvenimui būtiną visų socialinių jėgų pusiausvyrą, solidarumą ir aktyvų bendradarbiavimą;

5. Socialinių jėgų solidarumą galėtų žymiai sustiprinti bent vieni oficialiai paskelbti ir gerai suorganizuoti pilietinių akcijų metai, kad Lietuva neišsivaikščiotų;

6. Nacionalinio susitarimo uždavinys neatidėliojant parengti visas gyvenimo sritis apimančią ir visų mūsų gyvenimus iš naujo suderinančią valstybinę strateginę demografinės būklės kiekybinio ir kokybinio pagerinimo programą;

7. Jau rengiant tokią programą, yra būtina imtis pilietinių iniciatyvų atkurti elementarias sugyvenimo formas, esmingai keisti žmonių bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą.

Parengė Ričardas Čekutis


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APMAUDAS: Rusijos futbolo čempionato aštuntojo turo rungtynėse šeštadienį Maskvos „Dinamo“ klubas, kuriam atstovauja Fiodoras Černychas, namuose 0:1 (0:0) pralaimėjo Machačkalos „Anži“ ekipai.
  • SVEIKINIMAI: Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Bulgarijos Respublikos prezidentą Rumeną Radevą šalies 110-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018