respublika.lt

Kiek dar prireiks vaikų mirčių, kad praregėtume?

(0)
Publikuota: 2017 vasario 06 16:15:10, Rolandas Paksas
×
nuotr. 1 nuotr.
Rolandas Paksas, buvęs Lietuvos prezidentas, Europos Parlamento narys. Redakcijos archyvo nuotr.

Viešojoje erdvėje atskleidžiama vis naujų, viena už kitą kraupesnių detalių apie keturmečio berniuko nužudymą Kėdainiuose. Neigiamas emocinis fonas, kuriame skandinama visa Lietuva, baigia užgožti viską. Kaltės jausmas graužia kiekvieną, kuris savyje dar nėra nužudęs sąžinės balso.

 

Visuomenė ieško atsakymų, kodėl taip galėjo atsitikti, jautriai reaguoja į šiurpų nusikaltimą, desperatiškai bandydama surasti kaltus socialinius darbuotojus, vaiko teisių gynėjus, pedagogus ir policijos pareigūnus.

Negailestingai smerkiami visi, kas tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti siejami su šia neapsakoma nelaime. Ką jau kalbėti apie berniuko motiną ir jos sugyventinį, kuriems prokurorai yra pareiškę įtarimus dėl vaiko nužudymo.

Tautos atstovai skubiai - vasario keturioliktąją - inicijuoja neeilinę Seimo sesiją tam, kad per vieną dieną priimtų reikiamas teisės aktų pataisas, kurios leistų taikyti griežtas policines priemones esant net menkiausioms smurto prieš vaikus apraiškoms.

Staiga paaiškėjo, kad nėra aiškaus algoritmo arba, kitaip tariant, tam tikros veiksmų sekos, kurią reikia atlikti norint pasiekti tam tikrą rezultatą paaiškėjus smurto atvejams, ką turėtų daryti viena ar kita institucija bei pareigūnai esant nusikalstamai veikai vaikų atžvilgiu.

Bendrais bruožais kalbant, pasirodo, kad pas mus vaiko teisių apsaugos "sistema neveikia".

Tačiau šiandien, iš tiesų negaliu žinoti sąmoningai ar nesąmoningai, yra bandoma nutylėti, apie kokį konkrečiai rezultatą eina kalba, kokių tikslų norima pasiekti. Nors alternatyvų čia nėra daug: vienu atveju nukentėjusius vaikus tektų paimti valstybės globai, kitu - nepaimti.

Kaip yra sakęs tragiško likimo nuostabus lenkų pedagogas, gydytojas ir rašytojas Janušas Korčakas, kartu su vaikais save paaukojęs nacių mirties stovykloje, "tie, kurie neturėjo nerūpestingos, tikros vaikystės, kenčia nuo to visą gyvenimą."

Labiausiai kenčia vaikai negalėdami augti šeimoje, nematydami savo tėvo ir motinos. Jeigu iš tikrųjų trokštame padaryti viską, kas įmanoma dėl savo vaikų, kalba turi būti be galo rimta ir skausmingai atvira.

Tačiau ar esame tam moraliai pasirengę? Ar galime suvokti ir atskleisti tikrąjį nevilties mastą, kuris šiandien egzistuoja Lietuvoje?

Ar galime iš esmės kalbėti apie mūsų vaikų padėtį, nepaliesdami giluminio priežastingumo, bandydami nepastebėti milžiniškos socialinės atskirties, skurdo, nepriteklių ir dėl emigracijos atsiskyrusių šeimų?

Ar valstybės sistema, kuri realiai "neveikia", yra pajėgi prisiimti atsakomybę už vaikus, kad jie užaugtų savimi?

Manau, kad į šiuos klausimus būsime priversti atsakyti daugiau neigiamai negu teigiamai. Turint galvoje dominuojančią opiniją, be atodairos niekinančią mūsų pedagogus, vaikų auklėtojus, pagaliau pačius tėvus, kurie nesugeba užtikrinti normalių materialinių gyvenimo sąlygų savo vaikams, pradėti dialogą bus itin sunku.

Ar valstybė šiandien yra pasirengusi realiai padėti šeimai, kelia rimtų pasvarstymų. Šiandien daugelis yra greiti smerkti žmones, atsidūrusius ties socialinės bedugnės riba, kuriuos belieka tik stumtelėti, kad jie nugarmėtų į tikrą dugną, iš kurio nebepakylama ir nebekeltų problemų gana menkai visuomenės daliai, kuri yra įsitvirtinusi vadinamojoje "komforto zonoje".

Iš esmės politikų reakcija, kuri iš principo atitinka ir šios dalies visuomenės lūkesčius, byloja, kad ir šį kartą bus norima tik apsiriboti politine demagogija ir kaltųjų paieškomis. Kaip ne kartą jau yra buvę.

Šiuo atveju reikėtų prisiminti Dembavos miestelio atvejį, kai buvo žiauriai išniekinta ir sudeginta gyva automobilio bagažinėje mergina. Tada Lietuva duso nuo ašarų ir kaltino neveikiančią bendrojo pagalbos centro sistemą. Saviečių kaimo tragediją, kurios nebuvo įmanoma suvokti protu, kai "pablūdusi" motina blaškėsi po apylinkes, o jos sugyventinis į šulinį sumetė dvejų metų berniuką ir keturių mėnesių mergaitę.

Kokias pamokas išmoko mūsų valstybės institucijos iš šių, taip pat daugybės kitų, vaikams (ir ne tik vaikams) tragiškai pasibaigusių atvejų, apie kuriuos rezonansinė žiniasklaida nespėjo pranešti visos šalies mastu?

"Priklausymas bendruomenei yra svarbus dalykas todėl, kad tai, ką politinės bendruomenės nariai gauna vieni iš kitų, jie negauna iš nieko kito, arba negauna iš nieko kito tiek pat. Ir pirmas dalykas, kurį jie gauna, yra bendruomenės laiduojamas saugumas ir gerovė", - rašė politikos filosofas Maiklas Volceris (Michael Walzer).

Vaiko teisių sistema Lietuvoje neužtikrinta. Laužomos ietys dėl naujų smurto apibrėžimų ir įstatymų pataisų, kurias strimgalviais skubama priimti. Tačiau ar čia slypi esmė? Bėda ta, kad socialinio solidarumo jausmas visuomenėje pasireiškia itin menkai.

Kodėl reikia vienokio ar kitokio teisinio reguliavimo, nebelieka laiko svarstyti, nes dažnai priekyje atsiradę rėksniai - vadinamieji "auksinio proto" berniukai spaudžia smerkdami, demaskuodami ir siekdami tik jiems vieniems reikalingų tikslų, kurie dažnai tėra tik kurstymas laužo siekiant sudoroti politinius priešininkus.

Šiandien bandoma rodyti į socialinius darbuotojus, policininkus, seniūnus ar panašiai. Tačiau šiurpinanti statistika apie vadinamąsias socialinės rizikos šeimas toli gražu neatspindi tikrosios padėties.

Skurdas, nejautra, žmogaus orumą žeminanti buitinė aplinka yra mūsų kasdienybė socialinės žaizdos, kurios atveriamos tik perskaičius vieną ar kitą policijos pranešimų suvestinę apie per parą įvykusius nusikaltimus.

Sistema neveikia - bene labiausiai paplitęs žodžių junginys dažnu atveju tėra tik paprasčiausia klišė. Kuri sistema, pradedant politine, baigiant ekonomine, mūsų šalyje veikia gerai?

Socialinės krizės priežasčių Lietuvoje šiandien nė nebandome įvardyti politiniu lygmeniu. Todėl nėra jauku klausytis, kaip paviršutiniškai postringaujama apie vaikų padėtį šiandien. Kiek dar prireiks tragedijų?

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s