respublika.lt
 

Kazachstanas - dar lietuvių neatrasta verslo žemėnuotraukos (3)

2019 rugpjūčio mėn. 25 d. 15:48:03
Gediminas JAKAVONIS

Nors paskutiniaisiais metais Lietuvoje Kazachstano vardas skamba vis dažniau, ekonominio bendradarbiavimo galimybės su devinta pagal teritorijos plotą pasaulio valstybe toli gražu nėra išnaudojamos. Kodėl mūsų verslas trypčioja?

×
nuotr. 9 nuotr.
Naujoji Kazachstano sostinė Astana - stepėse pastatytas modernus miestas. EPA-Eltos nuotr.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo buvęs Lietuvos ambasadorius Kazachstane, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas ypatingiems pavedimams Vytautas NAUDUŽAS, Seimo narys Kęstutis MASIULIS, jūros krovinių kompanijos „Bega“ vadovas Aloyzas KUZMARSKIS, Kazachstano garbės konsulas Lietuvoje Jonas JAGMINAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Esame kalbėję apie Lietuvos santykius su lenkais, rusais, baltarusiais. Dabar vertėtų pakalbėti apie Kazachstaną, kur pastaruoju metu vyksta dideli pokyčiai. Plačiajam skaitytojų ratui šią valstybę reikėtų pristatyti kaip šalį, kurios žemėje glūdi bene visa Mendelejevo lentelė. Neseniai įvyko rinkimai, išrinktas naujas prezidentas. Gerbiamas Vytautai, jums teko gyventi Kazachstane, kaip vertintumėte šią šalį ir mūsų santykius su ja?

V.NAUDUŽAS:
Kalbą reikėtų pradėti nuo Centrinės Azijos, kuri ilgą laiką buvo visiškai nuniokotas ir niekuo nepasižymintis, mažytis pagal gyventojų skaičių regionas. Aš jau nekalbu apie bendrą vidaus produktą (BVP). Jei dabar pažiūrėsime, transformacija yra labai ryški. Ką mes turime dabar? Kazachstanas yra devinta valstybė pasaulyje pagal savo teritoriją, visa Centrinė Azija iš juodosios skylės pavirto į labai patrauklų regioną, kuriame gyventojų skaičius artėja prie 100 mln. Tiesa, amerikiečiai teigia, kad jau dabar yra 110 mln., nes jie prie šių valstybių prideda ir Afganistaną. O prideda dėl labai paprastos priežasties: tos pačios tradicijos, labai dažnai ta pati kalba, nes ten gyvena daug tadžikų, uzbekų, kirgizų; tas pat tikėjimas. Taigi, tai yra vieningas regionas. Gyventojų skaičius didelis, bendras vidaus produktas augo sparčiai. Jeigu dabar pažiūrėsime į Kazachstaną, tai nuo nepriklausomybės pradžios jo bendras vidaus produktas išaugo daugiau kaip 20 kartų. Tai yra gana įspūdinga. BVP vienam gyventojui pasiekė nuo 1,1 tūkst. dolerių 1990 m. iki 13 tūkst. dolerių praėjusiais metais. Žinoma, dar nepasiektas toks lygis, kokį mes turime, bet Kazachstanas pajudėjo labai stipriai. Kitos Centrinės Azijos šalys, pavyzdžiui, Uzbekistanas, kurio BVP siekia 65 mlrd., palyginti su Lietuva (pas mus BVP apie 45 mlrd.), nuvažiavo ne per toliausiai, Uzbekistane yra per 30 mln. gyventojų, pas mus - nepilni 3 mln. Kitos šalys - Tadžikija, Kirgizija - viso labo turi po 7 mlrd. dolerių BVP. Jos labai stipriai atsilieka. Galbūt tam tikra išimtis yra Turkmėnija. Kaip bebūtų keista, jos BVP praėjusiais metais viršijo 40 mlrd., taigi, labai arti Lietuvos, tačiau ten gyventojų skaičius yra tris kartus didesnis nei Lietuvoje.

Kokie mūsų santykiai? Sakyčiau, daugialypiai. Tam tikra prasme - gana prieštaringi. Yra trys scenarijai bendraujant su Kazachstanu. Pirmasis - win win - kai žmonės daug metų dirba, ne iš karto įeina į rinką. Bet per tą win win daugybė mūsų kompanijų įėjo ir mes pasiekėme 1,5 mlrd. dolerių prekybos apimtį. Kazachstanas prekiauja su Lietuva daugiau nei Kazachstanas prekiauja su Baltarusija arba su Lenkija. Pasiekimai yra gana ryškūs. Win win taip pat reiškia, kad mes turime 8 garbės konsulus - daugiau nei vokiečiai ar prancūzai. Mes turime mini ambasadas, kurios gina mūsų verslo ekonominius interesus beveik kiekviename regione. Turėjome tiesioginį aviaryšį Astana-Vilnius. Bet deja. Nekaltinčiau tik kazachų, kaip nekaltinčiau ir vien tik Lietuvos. Abi pusės tikriausiai nepadarė namų darbų ir dėl to turėjome šiek tiek problemų.

Antras scenarijus - kai iš santykių šiek tiek laimima. Trečiasis ir bene populiariausias scenarijus - kai žmonės nuvažiuoja, pamato tai, kas jiems nelabai tinka, ir todėl išvažiuoja. Jeigu iš 100 atvažiavusių verslininkų lieka 1 arba 2, jau yra gerai. Didžiausia verslo misija per visą Lietuvos istoriją buvo 108 žmonių Lietuvos verslininkų delegacija į Astaną 2015 m.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Kęstuti, jūs esate Lietuvos atstovas Europos Parlamentinėje Asamblėjoje. Kelias kadencijas buvęs šioje Asamblėjoje, mačiau kazachų pastangas tapti jos nariais, bet kažkodėl Kazachstanas netampa šios organizacijos nariu. Kaip, jūsų akimis, reikėtų vertinti praėjusius prezidento rinkimus? Mūsų spaudoje buvo labai prieštaringų atsiliepimų...

K.MASIULIS:
Aš nebuvau rinkimuose ir paaiškinsiu kodėl. Aš visiškai sąmoningai žinojau, kad jeigu nuvažiuosiu, mums rinkimus reikėtų vertinti lyg ir priimtais demokratiniais standartais. Jeigu kas nors neatitiktų, nesinori tuo vadovautis, nes ne visur tas mastelis galioja. Reiktų į pasaulį žiūrėti pagal daugiau matavimo instrumentų. Štai Egipte buvo demokratiškai išrinkta valdžia. Ji pas save pradėjo kurti įvairiausias stovyklas, kuriose pradėjo ruošti islamo karius. Įvykus perversmui, pasauliui nukrito rūpestis. Aš nesu linkęs taikyti tą patį demokratinį standartą, nors šiaip jį reikėtų taikyti. Bet imti ir azijietiškai valstybei primygtinai jį siūlyti, neatsižvelgiant į tautos mentalitetą ir tuos pavojus... Nesėkmės atveju turėsime musulmonišką valstybę su didele grėsme visam demokratiniam pasauliui. Aš manau, kad tie procesai vyksta teigiama linkme, ši valstybė po truputį demokratėja. Mes turėtumėm su tuo susitaikyti ir matyti teigiamus pokyčius, pripažinti ir juos skatinti. Šiai šaliai rūpi ne tik ekonomika. Valstybė yra orientuota į Vakarus. Vis dėlto tai yra savo naciją kurianti politika ir politikai akivaizdžiai kuria naciją. Iki galo nesusikūrusi valstybė dabar yra kuriama labai aiškiai, tikslingai ir geopolitiškai. Štai Astanos įkūrimas tose teritorijose, kuriose dominavo rusakalbiai... Ji įkurta tam, kad rusams neatsirastų svertas ir jie negalėtų pasiimti to viso gabalo panašiai kaip Ukrainoje. Aš matau daug tokių geopolitinių veiksmų, kuriuos vertinu kaip teigiamus veiksmus, todėl nenorėčiau imti ir juos vertinti kokiu nors vienu masteliu, piktai ar negeranoriškai, nematant visumos. Labai geras bruožas - palankumas visuomenei. Jie nemažą dalį pinigų skiria studentų finansavimui. Anksčiau dirbdamas universitete susidūriau su tuo, kad kazachų studentams yra skiriamos stipendijos, yra finansuojamos jų studijos užsienyje ir mes tikrai norėdavome tokių studentų turėti. Tai yra gana atvira valstybė, kuri stengiasi nealergizuoti savo didžiųjų kaimynų, bet vykdo nepriklausomą valstybės politiką ir stengiasi išlošti iš to, kad ji tarp tų dviejų turtingųjų blokų. Su ja galima kalbėtis ir derėtis. Aš manau, kad ten yra potencialo ir galimybių. Tas galimybes, kurias teikia iš Kinijos per Kazachstaną einantys maršrutai, mes galėtumėm dar plačiau išnaudoti.

A.KUZMARSKIS: Labai gera kalbėti apie Kazachstaną, kai esi ten buvęs ne vieną kartą. Reikia vertinti tai, kad ji yra Rytų šalis. Mūsų Tautos žmonių, esančių prie Baltijos jūros, ir kazachų mentalitetas skiriasi ir mes tuos skirtumus turime įvertinti. Reikia įvertinti tai, kad norint ten daryti bet kokį veiksmą ir siekti tam tikrų tikslų, neužtenka parašyti laišką ir tik laiškais bendrauti. Tai yra Rytų šalis, kurioje reikia būti. Neužtenka būti vieną ar du kartus. Tai šalis, kurioje, norint bendrauti su žmogumi, reikia būti toje šeimoje, sužinoti apie jo vaikus, žmoną ir visą šeimą. Suartėjus atsiranda pasitikėjimo jausmas, tuomet atsiranda bendravimas, supratimas ir suvokimas. Žinoma, tai didelė šalis ir šiandien mūsų politikai neįvertina galimybių, kokios yra ten. Kazachstanas yra ne vien Mendelejevo lentelė. Tai yra ypatinga strateginė vieta ir perspektyvi ne tik savo teritorijos dydžiu ir potencialu. Jie turi mus suprasti, o tam reikalingas ilgas laikas. Tas ilgas laikas nereiškia, kad pakaks metų. Kartais net dvejų metų nepakanka, nes jie taip pat turi atvykti čia ir pamatyti, kas pas mus yra. Tai šalis, kurios inžinerija, technologija, tuo pačiu ekonomika ir politika šiandien orientuojasi nebe į vietinį ar į tam tikrą Azijos regioninį, o jau į pasaulinį lygmenį.

Kazachstanas yra šalia Kaspijos jūros, kuri mums ar kitos šalies vaikams tėra ežeras, nesusisiekiantis su pasaulio vandenynais. Jis šiandien ribojasi su Azerbaidžanu, Iranu, o ekonominiai užmojai, ekonominiai žvilgsniai siekia daug toliau. Savo praktikoje daug bendravau ir sutikau daug atsakingų, rimtų žmonių. Žvelgiant į tai, kad iš vienos pusės Kazachstaną „įrėmina“ Kinija, iš kitos pusės Rusija, labai gaila, kad šiandien mes neturime artimesnio ryšio ir artimesnio susisiekimo. Geležinkelių kelias yra labai tolimas. Mes turime žvelgti į tranzito perspektyvines galimybes. Turiu pasakyti, kad Kazachstanas šiandien į mus žvelgia kaip į tam tikrą smaigalį, transporto logistinį smaigalį, per kurį galėtų išeiti į pasaulį. Per Baltijos jūrą mes turime artimiausią kelią į visą Europą, į pasaulį.

Visiems labiau reikia žinoti, ką Kazachstanas turi ir ką gali pateikti pasauliui, kad šis galėtų naudotis tomis gėrybėmis. Jis savo planuose turi ir trąšų gamyklų projektavimą bei statybą, nes turi fosforitų žaliavą - būtent tai, ką kiti veža iš Afrikos, Senegalo, Maroko. Tai yra šalis, su kuria mes turime dirbti ir bendradarbiauti matydami ne tik tranzito Kazachstanas-Lietuva perspektyvą. Iš kitos pusės yra tranzito galimybė iš Kinijos per Kazachstaną į Lietuvą ir toliau. Mes turime daug interesų ir aš norėčiau viltis bei tikėti, kad į šiuos dalykus žvelgsime giliau, kad tam pasitarnaus ir politika, ir diplomatija, ir ekonomika, ir asmeniniai ryšiai.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Jonai, jeigu pamenate, Kazachstane kartu stebėjome labai gerą pavyzdį, kai užsienio reikalų viceministras, buvęs ambasadorius Lietuvoje, kuris ir lietuviškai suprato, buvo mums skyręs penkiolika minučių, o išėjome kalbėjęsi pusantros valandos. Vadinasi, noro kalbėtis jiems netrūksta...

J.JAGMINAS: Turiu didelę garbę atstovauti tokiai gražiai ir turtingai valstybei kaip Kazachstanas ir didelė garbė būti paskirtam šios šalies garbės konsulu Lietuvoje. Prie viso to, ką kolegos pasakė, galėčiau tik pridurti, kad ši šalis pastaruoju metu vystosi stipriai ir labai greitais tempais. Čia buvo minimas Astanos įkūrimas. Kalbant apie Astaną - tai stepėje pastatytas miestas, naujas, šiuolaikiškas, modernus, su milijonu gyventojų. Tai daro įspūdį visiems, ten atvažiavusiems. Iširus Sovietų Sąjungai, daugelio respublikų, tarp jų ir Lietuvos, gyventojų skaičius ženkliai mažėjo, o Kazachstane nuo 12 mln. padidėjo iki 18 mln. Per 30 metų gyventojų prieaugis yra 6 mln. Tai yra nemažai ir iš tiesų šį tą pasako apie valstybės vystymąsi. Galimybės verslui ten yra didelės. Šiandien turime pagarbiai plėsti santykius tarp Lietuvos ir Kazachstano ir tam turime galimybes. Galime pasidžiaugti nauju Kazachstano ambasadoriumi Lietuvoje Viktoru Temirbajevu, nepaprastos erudicijos žmogumi. Jis rūpinasi ne tik kultūrine, bet ir verslo misijomis. Dėl verslo galiu pasakyti, kad tai yra didelių galimybių šalis. Man rudenį teko dalyvauti delegacijoje, susitikusia su verslo bendruomene Astanoje, rajonuose. Įspūdis geras. Aš, būdamas žemės ūkio specialistas, matydamas tas stepes, negalėjau atsistebėti didelėmis šalies galimybėmis. Šiandien jie surenka apie 18 mln. tonų grūdų, bet jų potencialas, drįstu pasakyti, yra mažiausiai 100-120 mln. tonų. Ta diena tikrai ateis. Jie naudoja nedaug trąšų, jų produkcija yra ekologiška. Man teko pabendrauti su užsienio investuotojais, kurie atėjo ten ir nusipirko buvusį tarybinį ūkį, 15 tūkst. ha žemės. Atvažiavęs sakartvelas, nusipirkęs tą ūkį, puikiausiai darbuojasi, sukurtos darbo vietos, auginami grūdai, stepėse ganosi gyvulių kaimenės. Tai gražus pavyzdys. Todėl ir galimybės Lietuvos verslui ten kurtis yra didelės. Jie kviečia atvažiuoti mūsų medikus, mokslininkus, jie kviečia ir mūsų verslininkus ten važiuoti, investuoti, tam sudaromos visos galimybės. Artimesnis bendravimas tarp verslo partnerių pažįstant šeimą ir jos narius yra didelis pliusas, suteikiantis abipusio pasitikėjimo. Jie taip pat turi norą kelti koją į Europą, investuoti. Jie žvalgosi ir po Klaipėdos uostą, žvalgosi ir po žemės ūkio sektorių, kaip ir kokias bendras įmones sukurti. Jie ypač daug dėmesio skiria kultūrai ir mokslui.

G.JAKAVONIS: Gal vertėtų pakalbėti apie šios valstybės santykius su Rusija. Visi žinome tokią personą - Vladimirą Žirinovskį. Tai, ką jis pasako, galima laikyti tikrąja Kremliaus politika. Kartais paklausau, ką jis kalba apie Kazachstaną, plaukai šiaušiasi. Sako, Rusija ten atsiims žemės gabalus. Kaip šiame kontekste reikėtų vertinti šių valstybių santykius ir padėtį po rinkimų?


V.NAUDUŽAS:
Kazachstanas prieš Antrąjį pasaulinį karą prarado labai daug teritorijų, prarado net ir sostinę, ir tokį miestą kaip Novosibirskas ir t.t. Dabar ši šalis yra puikus demografinės politikos pavyzdys, nes šeimos yra didelės, jos yra remiamos. Yra svarbu, kad Šiaurės Kazachstano miestai buvo pervardinti kazachiškais vardais. Sostinės perkėlimas į Astaną, sakyčiau, buvo ypač svarbus žingsnis, nes priartino sostinę prie centro, todėl dabar geriau valdyti visą šalį. Aš manau, kad reikia kalbėti ne tik apie tai, kiek yra turtų Kazachstano požemiuose ir kokią naudą galime iš to gauti. Akivaizdu, pinigai - tai purvas, bet gydomasis. Žinoma, mes galime gydyti vienas kito ekonomiką, papildyti ją abipusiai naudingais pagrindais. Jei kalbėsime apie prekių mainus, tai Kinijos prekyba su Europos Sąjunga yra 2 mlrd. dolerių kiekvieną dieną, nuo pirmadienio iki sekmadienio. Jūs galite įsivaizduoti, kokios atsiveria galimybės? 2017 m. per Lietuvą vyko 6 traukiniai iš Kazachstano į Europą, 2018 m. važiavo 100 traukinių, o šiais metais laukiama jau 300 traukinių. Čia galimybės yra beribės.

K.MASIULIS: Kiek esu buvęs Kazachstane, daugiau kreipdavau dėmesį į politines aplinkybes, ką galima vertinti mūsų masteliais ir standartais. Sau bandžiau atsakyti, ar galima taip vertinti, ar nereikia. Jau minėjau, kad negalima visko vertinti vakarietiškais demokratijos standartais, nes ten daug kas į juos nesutilps. Nesutilps tai, kad, pavyzdžiui, yra prezidento paskirta tam tikra dalis parlamentarų, senatorių, kad parlamente yra kvotos tam tikroms partijoms. Kažkaip keista. Aišku, galima smerkti prezidento rinkimus, aš kalbu apie tai, ką skaičiau Vakarų spaudoje, jog rinkimai ten buvo neigiamai įvertinti. Mūsiškiai vertina draugiškai, bet iš tikrųjų jie vertinami neigiamai dėl riaušių ir pan. Kita vertus, valstybė pasirinko aiškiai vakarietiškos modernizacijos kelią, yra viena sėkmingesnių Azijos valstybių, atsivėrusi pasauliui ir Europai, norinti bendravimo ir kontaktų. Kai bendrauji ten su išsilavinusiais žmonėmis, politikais ir politologais, jie tam tikra prasme net atsiprašinėja: „Jūs supraskite, čia juk Azija“. Ir kai tu tai supranti, tuomet sulauki iš tam tikro dėkingumo, nes jie, matyt, išgyvena dėl tos kritikos, kuri ateina iš Vakarų, kai matuojama tokiu masteliu, kuris neturėtų būti naudojamas kaip universalus. Ir amerikiečiai jau yra atsikandę tų demokratinių eksperimentų. Reikia turėti omenyje, kad tai yra turkiška tauta, jie turi tamprius ryšius su Turkija. Kaip politikui man teko kalbėtis su jų komitetų vadovais, su kai kuriais politiniais vadovais, ministrais ir viceministrais. Jie labai aiškiai ir atvirai deklaruoja būtent tą pragmatizmą, norą dar daugiau būti tiltu, kad mes kartu su jais būtumėm tiltu Kinijos prekėms į Vakarus. Aš manau, kad tai yra Lietuvai naudingas siūlymas.

G.JAKAVONIS: Kiek man teko pas juos būti ir bendrauti, jie visuomet pabrėždavo būtent pragmatiškumą prekybiniuose santykiuose ir visuomet siūlydavo Kazachstane kurti bendras įmones ir dirbti kartu. Bet man susidarė įspūdis, kad jų susidomėjimo ką nors pirkti iš mūsų nėra.

A.KUZMARSKIS: Man teko garbė ne kartą dalyvauti įvairiuose ekonomikos forumuose. Viename iš jų perskaitęs pranešimą apie Klaipėdos uostą, apie tranzitą, turėjau daugybę pokalbių su jų žurnalistais ir verslo žmonėmis. Jau minėjau, kad reikia vertinti jų mentalitetą, vertinti jų supratimą ir požiūrį į patį verslą. Dar pasakyčiau, kad su pagarba reikia žvelgti į tai, ką jie turi, kaip jie šiandien jaučia verslo tėkmę. Tai, ką jūs minėjote apie bendrą verslą, tai jis daromas būtent su jų rezidentais. Ką bedarytumėm, tam tikrą dalį turi turėti ir jų rezidentai, tuomet yra tam tikros garantijos tam verslui plėtotis. Žinoma, lietuvis ten gali ateiti ir padėti pinigus. Bet ar jie grįš - yra klaustukas. Nelabai norėčiau leistis į plačius svarstymus, bet transportas, tranzitas, Klaipėdos uostas šiandien yra tos geriausios galimybės, kurias galime pasiūlyti ir išnaudoti. Įdėmiausi jų žvilgsniai yra nukreipti į Lietuvą, o ne į Latviją, kur praeityje buvo padaryti tam tikri latvių sprendimai, neteisingi ėjimai. Lietuvos patikimumo lygis yra daug aukštesnis. Tai yra tas potencialas, kurį mes šiandien sukuriame ir turime, ką mes galime pasiūlyti. Automobiliais ir lėktuvais nedaug suveši, o mes turime geležinkelį. Geopolitiniai klausimai turi visai kitaip spręstis. Tiek Kazachstanas, tiek ir mes dar daug turėsime padaryti, kad tas kelias atsivertų ir visi šlagbaumai pasikeltų.

J.JAGMINAS:
Aš manau, kad Kazachstanas per tuos dešimtmečius stengėsi išlaikyti pagarbiai draugiškus santykius su visomis aplinkinėmis valstybėmis, tiek su Rusija, tiek su Kinija. Ir šiandien yra numatomos didelių logistikos trasų statybos, o tai yra pagarbaus susitarimo rezultatas. Bendrauti reikia visada su visais, ar tai būtų maža valstybė, ar didelė. Verslas ir pinigai sienų neturi. Kad verslas sėkmingai plėtotųsi, kad plėstųsi prekyba, turi būti ir tam tikri politiniai susitarimai, pagarbūs susitarimai, tik tada bus nutiesiami keliai verslui vystytis. Kokias perspektyvas matyčiau? Aš matau ganėtinai neblogas perspektyvas žemės ūkyje. Ten mūsų produkcija yra labai paklausi, šiandien ten vežame jautieną, paukštieną. Man šiek tiek gaila ir aš su tokiu sveiku pavydu žiūriu, kad iš Amerikos per Klaipėdos uostą šaldytuvais atplukdoma paukštiena toliau keliauja į Kazachstaną. Man teko bendrauti su jų ministerijos žmonėmis, ambasadoriumi ir siūlyti, kad mūsų lietuviška, pagaliau, europietiška produkcija dėl geresnės kokybės galėtų lengviau prasiskinti kelius. Į tai žiūrima ganėtinai normaliai. Manau, tokie prekybiniai santykiai tik plėtosis. Ten yra didžiulės galimybės vystytis gyvulininkystei. Stepių, milžiniškų plotų, mes galime tik sveikai pavydėti. Aš, į stepes pažiūrėjęs, sakau, kad reikia lietuviško agronomo proto, lietuviško agronomo akies ir iš tos žemės galima paimti 3-4 kartus didesnę naudą, didesnį derlių. Jie labai pagarbiai žiūri į patarimus ir kviečia mūsų konsultantus. Ir mane kvietė atvažiuoti konsultuoti ir prisidėti prie tos plėtros.

Kazachų žmonių islamo tikėjimas nėra toks aštrus, toks gilus, ne agresyvus, jis labai žmoniškas. Kazachų tauta ir šiandieninė valdžia labai tolerantiškai žiūri ir priima kitų tautybių žmones. Mums teko būti lietuvių bendruomenėje - ten yra gana daug lietuvių. Nes kai jie buvo išvežti, ten ir liko, ten gyvena jų vaikai ir anūkai. Toje bendruomenėje jie jaučiasi gana pagarbiai ir valstybės politika yra formuota palaikyti geranoriškus santykius su kaimynais.

V.NAUDUŽAS: Čia dažmai skambėjo žodis - patikimumas. Kazachai tikrai mumis tiki. Šiandien yra sukurta Kazachstano-Lietuvos verslo taryba, jos vadovu bus Andrius Burba. Aš manau, kad tai leidžia tikėtis dar geresnių mūsų santykių. Kazachstanas yra ta šalis, kuri intensyviai eina demokratizacijos keliu. Kuo toliau, tuo labiau orientuojasi į Europos Sąjungą, į Vakarų šalis.

Diskusijos filmuotą medžiagą rasite čia.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RŪKYMAS: siūloma uždrausti elektronines cigaretes, jeigu nikotino turinčiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, taip darant jas mažiau patrauklias tarp nepilnamečių.
  • SUMAŽĖJO: Baltijos šalių prekybos zonose elektros kaina praėjusią savaitę vidutiniškai sumažėjo dešimtadaliu.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Kaip vertinate prezidento iniciatyvas kuriant gerovės valstybę?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +5 +7 C

 

 +6 +8 C

+15 +13 C

+12 +13 C

 

 +12 +13 C

0-5 m/s

 0-5 m/s

 

0-4 m/s

 

USD - 1.1031 PLN - 4.3241
RUB - 70.6403 CHF - 1.0932
GBP - 0.8851 NOK - 9.9043
reklama
Ūkis