respublika.lt
 

Kas suvalgo paaukotą maistą?nuotraukos (32)

2019 kovo mėn. 28 d. 13:30:11
Edita SIAVRIS

Savaitgalį prekybos centruose vyko „Maisto banko“ akcija, kurios metu pirkėjai aukojo savo nupirktą maistą mažiau pasiturintiems. Tačiau neretai žmonės abejoja, ar jų auka pasieks sunkiai gyvenantį kaimyną. „Neaukosiu, jūs patys suvalgysit geresnius produktus“, - drėbteli dažnas. Kaip išsklaidyti tokias abejones, „Vakaro žinios“ paklausė „Maisto banko“ direktoriaus pavaduotojos Kristinos Tylaitės.

×
nuotr. 5 nuotr.
Kristina Tylaitė ragina žmones pranešti pamačius savanorių ar paramą renkančių organizacijų darbuotojų įtartinus veiksmus. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

- Ką tik viešai nuskambėjo skandalas, jog vienos iš organizacijų darbuotojai maisto produktus, kuriuos nepasiturintiems atiduodavo prekybos centrai, pasiimdavo sau, kaip sureagavote?

- Ši organizacija net nedalyvavo „Maisto banko“ akcijoje, nors pagal planą turėjo dalyvauti. Mes su organizacija sustabdėme bendradarbiavimą ir aiškinamės situaciją.

- Paskambinę į „Vakaro žinių“ redakciją žmonės teiraujasi, ar jų suaukoti produktai tikrai pasieks vargstančiuosius?

- Maisto banko internetiniame puslapyje yra žemėlapis, kuriame matyti, kokioje parduotuvėje, kiek buvo surinkta maisto produktų ir kam jie atitenka iš karto, t.y. į kokią organizaciją važiuoja. Pavyzdžiui, vaikų dienos centrai produktus naudoja kiekvienos dienos maitinimo organizavimui, paskui rengia ataskaitas, mes tas ataskaitas tikriname, skambiname paramos maistu gavėjams, klausiame, ar gavo.

Žinome, kur, kiek produktų yra surinkta savaitgalį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje, gavome preliminarius duomenis, dabar skaičiuojame tiksliai, kiek kokių produktų pagal faktą. Sutvarkysime dokumentaciją, tik tada organizacijos galės tuos produktus pradėti dalyti. Organizacijos pateikia mums ataskaitas, kaip tas maistas buvo panaudotas arba paskirstytas. Mes šias ataskaitas ne šiaip susirenkame, mes jas tikriname, stengiamės pasiekti galutinius gavėjus, paskambiname bent 10 proc. žmonių ir klausiame, ar jie tikrai gavo produktus iš vienos ar kitos organizacijos.

- Viešai nuskambėjusioje istorijoje organizacijos vadovas sakė nežinojęs, kad darbuotojai maistą ima ir sau. Jeigu stokojančiam pristatau maistą, logiška, kad jis pasirašo, kad gavo tokius ir tokius produktus. Tad nejaugi organizacija negali tokios praktikos įdiegti?

- Vienas iš didžiausių mūsų iššūkių yra užsitikrinti tinkamus partnerius. Pačios organizacijos dirba su savanoriais, ne visais atvejais jie būna patikimi. Tačiau organizacijoms labai svarbu organizuoti mechanizmus, kokiu būdu jie kontroliuoja savo komandos darbą. Pavyzdžiui, mes turime daugybę priemonių: kameras, kamerų monitoringus, dokumentų apskaitas ir panašiai. Savo praktikomis dalijamės su organizacijomis. Mes su organizacija (kurios darbuotojai maistą ėmė sau, - aut. past.) turėsime susitikimus, aiškinsimės, ar čia sisteminis dalykas ar pavienė blogų žmonių veikla. Kiek lankėme tą organizaciją, ji daro reikšmingą veiklą Kauno mieste, nesinori nubausti pačios organizacijos dėl pavienių asmenų, tačiau, kita vertus, organizacija savo darbo nepadarė leisdama tokiems įvykiams atsitikti. Tai yra pamokos, kurias mes turime išmokti ir jomis dalytis su kitomis organizacijomis, siekiant užkardyti tokius atvejus.

- Kaip aukotojui žinoti, kad dokumentuose savanoriai įrašys būtent tokį produktų skaičių, kiek aukota?

- Mes gauname žymėjimo lapus, mums labai svarbu, kad žymėtų prie pat žmonių akių. Ne šios akcijos metu, bet žymiai anksčiau esame sulaukę pranešimų, kai žmonės sakė, kad nepažymi prekės. Viena vertus, patys aukotojai kontroliuoja, tačiau mes per mokymus visoms organizacijoms, kiekvienai akcijai, savanorių grupei labai akcentuojame šio darbo, ženklinimo, skaidrumo svarbą. Visi savanoriai, atėję į „Maisto banko“ akciją, pasirašo sąžiningumo deklaraciją ir jie supranta, kad aukoti produktai yra ne jiems. O jei taip nutiktų, tai bus traktuojama kaip vagystė. Tačiau ir patys žmonės, matydami pažeidimus, turėtų mums pranešti. Pavyzdžiui, įvardytų konkrečią parduotuvę, kur matė, kad nepažymima aukota prekė, tada mes žinome, su kuo bendrauti ir kaip spręsti.

Visoje Lietuvoje mes organizuojame savanorių komandas, šie žmonės būna kaip slapti lankytojai ir jie stebi, kaip organizuojama akcija, kaip dirba savanoriai.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (32)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LOKALIZAVO: Graikijos ugniagesiai lokalizavo miško gaisrą, kilusį šeštadienį Samo saloje Egėjo jūroje, turistai grįžo į savo viešbučius.
  • PERGALĖ: Pernu (Estija) „Ranna“ stadione šeštadienį vykusiose tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose Lietuvos atstovas Benediktas Mickus laimėjo 800 m bėgimą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +16 C

 +14 +16 C

 

 +12 +14 C

+25 +27 C

 +26 +28 C

 

 +24 +26 C

1-2 m/s

 1-2 m/s

 

2 m/s

 

USD - 1.1065 PLN - 4.3550
RUB - 72.9460 CHF - 1.0893
GBP - 0.9045 NOK - 9.9593
reklama
Ūkis